Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos „Sodros“ biudžeto deficito mažinimo priemonės, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, ne tik neduos laukiamo efekto, bet ir padarys žalos Lietuvos ūkiui, įsitikinę Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai. Jei programoje numatytos priemonės bus įgyvendintos, sumažės žmonių galimybės papildomai draustis privačiuose pensijų fonduose, pabrangs darbo jėga, o tai privers kai kurias įmones nutraukti veiklą.
Ypatingos skubos tvarka siūloma padidinti uždarbio ribą socialinio draudimo įmokoms skaičiuoti nuo 3,5 iki 5 vidutinių šalies atlyginimų. Tačiau ribos socialinio draudimo išmokoms liks nepakeistos. Todėl socialinio draudimo sistemoje vėl sustiprės perskirstymas ir nebus bent santykinai laikomasi įmokų ir išmokų atitikimo principo, kuriuo turėtų būti grindžiama draudiminė, o ne šalpos sistema. Jei pasiūlymas bus priimtas, gerokai mažiau gyventojų galės pasinaudoti privačios sistemos privalumais ir pasirūpinti senatve.
Daugelis plane numatytų priemonių turės būti finansuojamos iš darbdavių lėšų. Perskirsčius socialinio draudimo įmokų tarifą tarp darbuotojo ir darbdavio, pastarasis privalės mokėti didesnį atlyginimą dirbančiajam ir didesnes įmokas „Sodrai“. Ligos pašalpas iki 10 dienų siūloma mokėti darbdavio lėšomis. Kadangi dauguma susirgimų yra trumpalaikiai, tai socialinis ligos draudimas beveik neatliks savo užduoties. Įvedamas papildomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų taip pat padidins darbdavio išlaidas darbo jėgai. Todėl tikėtina, kad dar daugiau įmonių nebepajėgs mokėti socialinio draudimo įmokų, bus priverstos atleisti darbuotojus, o kai kurios ir visai nutraukti verslą. Tokių priemonių taikymas neduos laukiamo teigiamo efekto „Sodros“ biudžetui, bet paaštrins socialines problemas.
Visiškai nepriimtinas yra SADM siūlymas steigti valstybinį kaupiamąjį fondą, į kurį privalomai būtų nukreipiama dalis dirbančiojo socialinio draudimo įmokos. Jei tokį fondą administruos valstybinė institucija, pavyzdžiui „Sodra“, yra pavojus, kad kaupiamos didžiulės lėšos bus investuojamos vadovaujantis ne ekonominiais, bet politiniais sprendimais, ir todėl neefektyviai. Naująjį fondą gali ištikti tas pat „Sodros“ likimas. Tam, kad būtų apsaugoti fondo dalyvių interesai, kaupimas pensijoms turi būti vykdomas tik privačiose institucijose.
LLRI siūlo socialinio draudimo fondo deficitą dengti kitais būdais, atnešančiais mažiau žalos ūkiui ir todėl, tikėtina, duosiančiais didesnį efektą. Vienam asmeniui reikėtų mokėti tik vieną socialinio draudimo pensiją, o privilegijuotąsias pensijas panaikinti. Išparduoti Sodros valdomą, tačiau tiesioginei jos veiklai nereikalingą turtą, o svarbiausia – kuo greičiau pradėti esminę pensijų sistemos reformą, kurios dalį sudarytų privalomas kaupimas pensijoms privačiuose fonduose.
LLRI taip pat parengė ir išplatino pastabas bei pasiūlymus dėl priemonių, skirtų papildyti socialinio draudimo fondo biudžetą.
