Gegužės 11 diena Lietuvoje – ypatinga. Tai pagarbos mokesčių mokėtojams iškilmė, minima mūsų šalyje nuo 2018 m. Lietuva – vienintelė pasaulio šalis, kurioje ši diena įstatymu įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Bet ką gi reiškia „pagarba mokesčių mokėtojui“? Ar pakanka su šypsena sutikti žmogų prie valstybinės įstaigos durų, o gal reikia išsiųsti visiems mokesčių mokėtojams po padėkos atvirutę?
Atviručių ir šypsenų tikrai negana. Pagarba – tai išleisti kiekvieną mūsų uždirbtą eurą tikslingai, taupiai bei efektyviai. Pagarba – tai kiekvienoje valstybės institucijoje sutikti mokesčių mokėtoją kaip VIP klientą. Taip, būtent – kaip brangiausią svečią. O prasideda viskas nuo giluminio santykio, kuris turi persmelkti visą valstybės tarnybą. Tai kiekvienos funkcijos pagrindimas – vardan ko tarnaujama, kokia vertė piliečiui yra kuriama.
Pagarba – tai ir ypatingas atidumas žmogaus orumui. Juk ateiname į valstybės įstaigas ne visai savo noru, o dažniausiai todėl, kad kito pasirinkimo neturime. Akimirksniu pajuntame įstaigoje tvyrančią dvasią. Ar tarnautojai mums iš tiesų tarnauja, o gal linkę parodyti viršenybę? Ar jie gerbia ir saugo mūsų orumą, ar mes vis dar jaučiamės nuo jų valios priklausomi ir todėl ne visai laisvi žmonės? Kultūra nesikeičia savaime. Ji priklauso nuo vertybių, tikslų ir vertinimo mechanizmo. Kultūra pasikeis, kai paslaugą ims vertinti pats klientas, o ne įstaigos direktorius ar ministras.
Gražus sutapimas, kad kaip tik šiomis dienomis svarstoma valstybės tarnybos pertvarkos koncepcija. Svarbu, kad ji užkabintų pačią valstybės tarnybos, būtent kaip tarnystės, esmę. Atskirtų visus darbus, kurie yra būtini, nuo nereikalingų arba tokių, kuriuos žmonės gali atlikti patys – bendruomenėse, įmonėse. Valstybės tarnautojams neturi būti mokama už veiksmus ir procedūras, kuriuos neretai jie atlieka tiesiog todėl, kad „taip buvo dešimtmečiais“. Iš mokesčių turi būti finansuojamas tik būtinų ir valstybei deramų tikslų pasiekimas.
Pagarba piliečiams reiškiama, kai mūsų laikas branginamas, kai už mūsų pinigus atliekamą skaitmenizavimą lydi mūsų laiko sutaupymas. Kai žmogui nereikia nešioti dokumentų iš vienos institucijos į kitą, o registrai veikia kaip laikrodis.
Ar aš nesu per didelė optimistė? Optimizmui turiu pagrindo – tokių žmonių ir vadovų nuolat sutinku valstybės tarnyboje. Visur yra žmonių, kurie žino, kaip galima ir netgi būtina pertvarkyti institucijos veiklą. Svarbu, kad jie taptų pokyčių ambasadoriais ir kad jiems būtų suteikta galia optimizuoti darbą.
Privačiame sektoriuje šis laikmetis verčia optimizuoti. Išteklių kainų augimas verčia taupyti visus kaštus. Spaudimas, ateinantis iš vartotojų ir konkurencijos, verčia permąstyti kiekvieną atliekamą darbą ir išlaidų eilutę. Valstybės institucijose neturime konkurencijos įrankių. Negalime nusisukti prie kito prekystalio ir gauti paslaugą kitur greičiau ir kokybiškiau. Todėl būtina diegti mechanizmus, kurie užtikrintų tarnautojų atsakomybę, skaidrumą ir norą kurti vertę piliečiams.
Tad galime palinkėti, kad nuo šiandien pagarba mokesčių mokėtojui būtų ne šypsena ir ne nusilenkimas, o pasitikėjimu ir pagarba paremti santykiai. Kiekvieną dieną.
