K. Leontjeva. Valstybinių institucijų pertvarka – proga išsklaidyti iliuzijas

Komentaras publikuotas „Lietuvos žiniose“

Ūkio mi­nis­tras pa­skel­bė pla­nus ma­žin­ti vers­lui ten­kan­čią ad­mi­nis­tra­ci­nę naš­tą, pert­var­kant vers­lą pri­žiū­rin­čias ins­ti­tu­ci­jas. Vie­nas svar­biau­sių pert­var­kos siū­ly­mų – kad vi­sus mo­kes­čius ad­mi­nis­truo­tų vie­na ins­ti­tu­ci­ja.

Šiuo me­tu mo­kes­čius ad­mi­nis­truo­ja trys įstai­gos – Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI), „Sod­ra” ir Mui­ti­nės de­par­ta­men­tas. Siū­lo­ma, kad įvyk­džius pert­var­ką VMI rink­tų ir pri­žiū­rė­tų vi­sų mo­kes­čių mo­kė­ji­mą. Ūkio mi­nis­tro tei­gi­mu, tai ga­lė­tų bū­ti įgy­ven­din­ta iki 2016 me­tų pa­bai­gos.

Pui­ku, kad Ūkio mi­nis­te­ri­ja pa­siū­lė šią pert­var­ką. Tai leis­tų tau­piau ir ra­cio­na­liau nau­do­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus bei lai­ką: pa­nai­ki­nant be­si­dub­liuo­jan­čias funk­ci­jas, ga­li­ma bū­tų su­ma­žin­ti ir eta­tų skai­čių. O tai bū­tų pui­ki pro­ga iš­sklai­dy­ti dvi su mo­kes­čiais ir pen­si­jų kau­pi­mu su­si­ju­sias iliu­zi­jas.

Darb­da­vio „Sod­ros” įmo­ka – dar­buo­to­jo at­ly­gi­ni­mo da­lis. Pir­mo­ji iliu­zi­ja, ku­rią rei­kė­tų pa­nai­kin­ti pert­var­kant mo­kes­čius ad­mi­nis­truo­jan­čias įstai­gas, su­si­ju­si su dar­bo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mu.

Tei­siš­kai įmo­kas nuo at­ly­gi­ni­mo „Sod­rai” mo­ka darb­da­viai ir dar­buo­to­jai. Ta­čiau eko­no­mi­niu po­žiū­riu tai yra žmo­gaus at­ly­gi­ni­mo da­lis. Mo­kes­čių skai­čiuok­lė­je www.mokumokescius.lt ga­li­ma pa­si­ti­krin­ti, koks yra ti­kra­sis žmo­gaus at­ly­gi­ni­mas su vi­sais mo­kes­čiais. Pa­vyz­džiui, 1 800 li­tų į ran­kas už­dir­ban­tis žmo­gus per mė­ne­sį su­mo­ka 1 250 li­tų mo­kes­čių. Ti­kra­sis jo at­ly­gi­ni­mas – 3 050 li­tų per mė­ne­sį.

Pa­nai­ki­nus įmo­kų skirs­ty­mą į darb­da­vio ir dar­buo­to­jo, šis fi­nan­si­nių po­ky­čių ne­pa­tir­tų – jis už­dirb­tų tą pa­tį at­ly­gi­ni­mą į ran­kas. Ta­čiau at­si­ras­tų su­pra­ti­mas, kad ti­kra­sis jo at­ly­gi­ni­mas – di­des­nis nei „po­pie­riu­je”. Įgy­ven­din­ti šį spren­di­mą siū­lė ir prieš me­tus dir­bu­si mo­kes­čių re­for­mos dar­bo gru­pė.

O tam, kad su­ma­žė­tų ir dar­bo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo ad­mi­nis­tra­ci­nė naš­ta, rei­kė­tų su­jung­ti ap­mo­kes­ti­ni­mo ba­zę. Pa­ja­mos, už­dir­ba­mos pa­gal dar­bo su­tar­tį, šiuo me­tu yra ap­mo­kes­ti­na­mos nuo skir­tin­gų ba­zių. „Sod­ros” ir PSD įmo­kos yra skai­čiuo­ja­mos nuo pri­skai­čiuo­to dar­bo už­mo­kes­čio, o GPM dėl ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ja­mų dy­džio tai­ky­mo yra skai­čiuo­ja­mas nuo ma­žes­nės ba­zės.

Esa­ma tvar­ka reiš­kia itin su­dė­tin­gą mo­kes­čių aps­kai­tą, su­ke­lia di­de­lę ad­mi­nis­tra­ci­nę naš­tą mo­kes­čių mo­kė­to­jams. Nė­ra pa­grįs­tų ar­gu­men­tų, ko­dėl mo­kes­čiai nuo pa­ja­mų, gau­na­mų pa­gal tą pa­čią dar­bo su­tar­tį, tu­rė­tų bū­ti skai­čiuo­ja­mi nuo skir­tin­gų ba­zių. To­dėl rei­kė­tų su­vie­no­din­ti dar­bo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo ba­zę, dek­la­ra­vi­mo ir įmo­kų mo­kė­ji­mo tvar­ką. Ta­čiau es­mi­nio mo­kes­čio skir­tu­mo tai ne­reikš­tų.

Jei jun­giant mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mą į vie­ną ins­ti­tu­ci­ją ne­bū­tų su­vie­no­din­ta dar­bo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo ba­zė, tuo­met mo­kes­čių mo­kė­to­jai ad­mi­nis­tra­ci­nės naš­tos pa­leng­vi­ni­mą pa­jus­tų tik tiek, kad pa­ti­kri­ni­mus at­lik­tų ir bū­tų bend­rau­ja­ma su vie­na mo­kes­čius ad­mi­nis­truo­jan­čia ins­ti­tu­ci­ja. O tai ne­bū­tų es­mi­nis naš­tos su­ma­ži­ni­mas.

Vie­no­dos ba­zės tai­ky­mas leis­tų su­ma­žin­ti aps­kai­ti­nin­kams ten­kan­tį dar­bo krū­vį, klai­dų ir bau­dų ti­ki­my­bę. Di­džiau­sią nau­dą iš to pa­jus­tų smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­las, nes jam ten­ka pa­ly­gin­ti di­des­nės mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mo są­nau­dos. Apie par­amą smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam vers­lui gir­dė­jo­me daug pa­ža­dų iš val­džios. Vie­no­da dar­bo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo ba­zė par­ody­tų, kad smul­kiau­siems rin­kos da­ly­viams pa­de­da­ma dar­bais, o ne vien pa­ža­dais.

Pen­si­jų kau­pi­mo įmo­kas – tie­siai į as­me­ni­nę sąs­kai­tą. Ki­ta iliu­zi­ja, ku­rią rei­kė­tų pa­nai­kin­ti vyk­dant pert­var­ką, – kad pen­si­joms kaup­ti per­ve­da­mos „Sod­ros”, o ne dar­buo­to­jo lė­šos. Šią klas­tin­gą iliu­zi­ją pa­nai­kin­tų tie­sio­gi­nis pen­si­jų kau­pi­mo įmo­kų per­ve­di­mas į as­me­ni­nes gy­ven­to­jų sąs­kai­tas pen­si­jų fon­duo­se.

Įgy­ven­di­nant pen­si­jų kau­pi­mo re­for­mą prieš dau­giau nei de­šimt­me­tį, ne­ži­no­ta, ar at­si­ras pen­si­jų fon­dai, kiek ir ko­kie jie bus, to­dėl tie­sio­gi­nis pen­si­jų kau­pi­mo per­ve­di­mas tuo me­tu at­ro­dė ne­įma­no­mas. Bu­vo nu­spręs­ta pa­da­ry­ti „Sod­rą” tar­pi­nin­ke, ku­ri rink­tų įmo­kas ir per­ves­tų jas į kau­pia­muo­sius fon­dus.

Pra­ėjus de­šimt­me­čiui ma­to­me, ko­kių svar­bių ir ne­nu­ma­ty­tų pa­sek­mių tai tu­rė­jo. Nie­kas ne­žiū­ri į „Sod­rą” kaip į tar­pi­nin­kę: klai­din­gai ma­no­ma, kad į kau­pia­muo­sius fon­dus per­ve­da­mi „Sod­ros”, o ne dar­buo­to­jų pi­ni­gai.

Ši iliu­zi­ja bran­giai kai­na­vo tiems, ku­rie kau­pia pen­si­jai. Su­pras­tė­jus „Sod­ros” fi­nan­si­nei būk­lei, kau­pi­mui per­ve­da­mos lė­šos ta­po pir­muo­ju tai­ki­niu, į ku­rį pa­si­kė­sin­ta. Nuo to nu­ken­tė­jo dau­giau nei mi­li­jo­nas kau­pian­čių­jų. Prieš dve­jus me­tus Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mo nu­spren­dė, kad pen­si­jų kau­pi­mo įmo­kų lai­ki­nas su­ma­ži­ni­mas ne­pa­žei­džia Kons­ti­tu­ci­jos tik to­dėl, kad vals­ty­bė yra įsi­pa­rei­go­ju­si pa­di­din­ti kau­pi­mo ta­ri­fą ir kom­pen­suo­ti su­ma­ži­ni­mą. Ta­čiau nei įmo­kos di­di­ni­mo, nei su­ma­ži­ni­mo kom­pen­sa­vi­mo kau­pian­tie­ji pen­si­jai kol kas ne­su­lau­kė.

Ka­dan­gi da­bar jau tu­ri­me sta­bi­lią pen­si­jų fon­dų rin­ką, nė­ra prie­žas­čių, ko­dėl pert­var­kant mo­kes­čių ad­mi­nis­tra­vi­mą vals­ty­bi­nė įstai­ga tu­rė­tų iš­lai­ky­ti tar­pi­nin­ka­vi­mo funk­ci­ją ir to­liau per­ve­di­nė­ti pen­si­jų kau­pi­mo įmo­kas. Šios įmo­kos ga­lė­tų bū­ti per­ve­da­mos tie­sio­giai į kau­pia­muo­sius fon­dus, o gal­būt pen­si­jų fon­dai įsteig­tų bend­rą įmo­kų mo­kė­ji­mą ad­mi­nis­truo­jan­čią bend­ro­vę.

Ar įvyks pert­var­ka? Tur­būt di­džiau­sia grės­mė, su­si­ju­si su bū­si­ma pert­var­ka, yra tai, kad ji ga­li ne­įvyk­ti. Jau tu­ri­me skau­džios pa­tir­ties, kai bū­ti­nas vie­šo­jo sek­to­riaus re­for­mas su­stab­do spe­cia­lių in­te­re­sų gru­pės, sie­kian­čios, kad jo­kių per­mai­nų ne­įvyk­tų. Ar­ti­miau­siais mė­ne­siais ti­kriau­siai iš­gir­si­me ne vie­ną ar­gu­men­tą, ko­dėl ne­rei­kė­tų pert­var­ky­ti mo­kes­čius ad­mi­nis­truo­jan­čių įstai­gų: bus tei­gia­ma, kad ins­ti­tu­ci­jos daug in­ves­ta­vo į IT tech­no­lo­gi­jas, kad jo­se dir­ba pa­ty­rę spe­cia­lis­tai, kad ne­ži­nia mo­kes­čių mo­kė­to­jams bus blo­giau nei ža­da­mas su­pap­ras­ti­ni­mas.

Ži­no­ma, svar­bu, kad pert­var­ka vyk­tų pa­grįs­tai ir ra­cio­na­liai, kad funk­ci­jos ir eta­tai nau­jo­je įstai­go­je bū­tų pa­skirs­ty­ti ne bet kaip. Taip pat svar­bu, kad tai bū­tų ne tik me­cha­ni­nis ins­ti­tu­ci­jų su­jun­gi­mas, kad bū­tų rea­lių spren­di­mų, ma­ži­nan­čių ad­mi­nis­tra­ci­nę naš­tą. Vie­no­da dar­bo pa­ja­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo ba­zė ir yra tas po­ky­tis, ku­ris leis­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jams pa­jaus­ti dau­giau­sia nau­dos iš ža­da­mos pert­var­kos. „Sod­ros” įmo­kų skirs­ty­mo į darb­da­vio ir dar­buo­to­jo pa­nai­ki­ni­mas leis­tų žmo­nėms pa­ma­ty­ti ti­kruo­sius jų už­dar­bius. O lei­di­mas tie­sio­giai per­ves­ti pen­si­jų kau­pi­mo įmo­kas pa­nai­kin­tų ydin­gą iliu­zi­ją, kad pen­si­jai kau­pia­ma ne pa­ties žmo­gaus lė­šo­mis. Tai su­stip­rin­tų su­vo­ki­mą apie ti­krą­ją pen­si­jų kau­pi­mo pra­smę ir ne­leis­tų at­ei­ty­je vėl su­ma­žin­ti ir taip men­kų per­ve­di­mų, ku­riuos da­bar ski­ria­me bū­si­mai pen­si­jai.

O ūkio mi­nis­trui no­ri­si pa­lin­kė­ti iš­sklai­dy­ti dar vie­ną iliu­zi­ją – įro­dy­ti, kad vie­šą­jį sek­to­rių įma­no­ma pert­var­ky­ti.