K. Leontjeva: valstybės biudžetas turi rūpėti kiekvienam, nes mokesčių mokėtojai tą biudžetą ir „suneša“


Valdžia svarsto kitų metų valstybės biudžetą, tačiau daugeliui gyventojų jis mažai rūpi. Kodėl vertėtų pasidomėti šalies finansais? Kaip sužinoti, kiek mokesčių sumokame kiekvienas ir kaip suprasti tą biudžeto sistemą? LRT laidoje Labas rytas, Lietuva! komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva.

– Juk yra taip, kad mažai daliai gyventojų biudžetas rūpi arba juo tiesiog nesidomi. Pakomentuokite.

Mes pastebime, kad kai pasakai žodį biudžetas, žmogus gali paimti ir užmigti. Atrodo, kad biudžetas yra tik milijardai, o tai tokie tolimi skaičiai ir žmonėms sunku suprasti ar keli milijardai litų kažkokiai konkrečiai sričiai yra daug ar mažai. Aišku, biudžetas rūpi tiems, kurie iš jo gyvena, bet jis turėtų rūpėti ir mokesčių mokėtojams, nes būtent jie tuos visus milijardus ir suneša į biudžetą.

– Kodėl mums biudžetas iš tiesų turėtų rūpėti?

Jis turėtų rūpėti, nes kiekvienas Lietuvos mokesčių mokėtojas suneša tuos pinigus į biudžetą. Jeigu biudžetas yra nekokybiškas, jeigu išlaidos didinamos sparčiau negu auga pajamos, negu žmonės sumoka mokesčius, tai gali didėti valstybės skola ir tai yra blogai, nes ateityje mokesčių mokėtojai turės sumokėti visa tai, ko jie net negavo šiandien.

– Koks yra kiekvieno indėlis į biudžetą?

Iš tiesų žmonės moka mokesčius, tačiau dažnas net nesuvokia, kad yra mokesčių mokėtojas, nes gauna atlyginimą į sąskaitą ir net nemato, kiek mokesčių nuo atlyginimo sumoka darbdavys. Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 1 500 litų „į rankas“, tai vien nuo savo atlyginimo per mėnesį sumoka 1 000 litų mokesčių – tai SODRA, gyventojų pajamų mokestis, sveikatos draudimo komestis – per metus gaunasi 12 000 litų. Bet čia jis mokėti mokesčių nesustoja – žmogus eina į parduotuvę, jis pilasi degalus ir kita. Todėl kviečiu visus mūsų sukurtoje skaičiuoklėje mokumokescius.lt įvedus savo atlyginimą pasiskaičiuoti, kiek mokesčių sumoka valstybei.

– O kur tie mokesčiai panaudojami?

Tai tikrai labai sunku sužinoti, nes valstybė kvito nepateikia, todėl mokesčių skaičiuoklėje kiekvienas gauna savo asmeninį kvitą su sąrašu, kaip panaudojami jo mokesčiai. Minėtu atveju, kai žmogus uždirba 1 500 litų per mėnesį, didžiausia dalis jo sumokamų pinigų skiriama mokėti pensijoms – 5 500 litų. Antra eilėje yra sveikatos apsauga – apie 2 500 litų, trečią vietą užima švietimas – 1 900 litų. Ir mes dažnai esame įpratę manyti, kad mokesčiai tai pirmiausia policija, priešgaisrinė apsauga, tačiau tame čekyje mes ir pamatome, kad mūsų atveju žmogus policijai skiria 175 litus per metus, o priešgaisrinei apsaugai tik 70 litų. Tai iš tiesų yra ne tiek daug, kiek mes dažnai įsivaizduojame.

Kaetana– O gal nesidomime biudžetu, nes esame nusivylę? Pavyzdžiui, kai prireikia sveikatos apsaugos, dažnai negauname paslaugų, už kurias mokame.

Taip, nusivylimas iš tiesų yra, bet tokia yra mūsų mokesčių sistema – žmonės moka mokesčius, bet jiems iš tiesų yra sunku pamatyti, kiek jie sumoka ir kur jų pinigai panaudojami. Todėl mes manome, kad ši skaičiuoklė kaip tik ir įgalins mūsų mokesčių mokėtojus visų pirma pamatyti kiek jie sumoka ir tuomet reikalauti iš politikų atsakomybės, atskaitingumo, kaip jų sumokami pinigai yra panaudojami.

Jeigu žmogus sunkiai orientuojasi milijarduose, tai mokesčių skaičiuoklėje viskas pateikiama labai paprastai, kad štai pensijoms skiriami 6 000 litų, o policijai 200 litų. Labiau matosi tos proporcijos. Taip pat ir valstybės skola, žinome, kad ji siekia 50 mlrd., bet kas tai yra kiekvienam iš mūsų? Šiemet vienam gyventojui vidutiniškai priklauso 17 000 litų skolos, kitais metais – 18 000 litų. Viena skolos problema yra jos grąžinimas, o kita, kad skola mums kainuoja jau šiandien. Tai tame skaičiuoklės čekyje žmogus pamatys, kad jeigu uždirba 1 500 litų, tai 800 litų skiriami sumokėti palūkanoms už skolą. Vidutinei trijų asmenų šeimai tai prilygsta sumai už visą šildymo sezoną.

– Ką, Jūsų nuomone, valdžia daro ne taip, kad mes gyventume geriau ir neturėtume tokių skolų?

Čia yra nusistatymo klausimas – ar valdžia iš tiesų yra pasiryžusi sumažinti skolos augimą ar ne. Ir matome, kad kitais metais išlaidas planuojama didinti sparčiau negu auga pajamos, negu sumokame mokesčių ir tai reiškia, kad skola ir toliau auga.

Visą laidos įrašą galite peržiūrėti ČIA.