Valstybinio socialinio draudimo sistemos gynėjai dažnai teigia, kad rūpinasi žmogumi. „Sodroje“ problemų įžvelgiančius jie dažniausiai vaizduoja kaip žmogaus priešus. Tačiau patys „Sodros“ gynėjai vis dažniau žmogų aukoja sistemos išlaikymo labui. Po paskutinių valdžios žingsnių joks „Sodros“ išmokų gavėjas nebesijaučia saugus. Neliko jokių garantijų, kad „Sodros“ problemos nebus sprendžiamos jo sąskaita, be to, negalima pamiršti ir įmokas į šią sistemą mokančių žmonių.
Neišvengiamai jau nukentėjo ligos pašalpų gavėjai, pensininkai, jaunos mamos, bedarbiai. Ypač didelę kainą turėjo sumokėti dirbantieji ir vykdantys ekonominę veiklą pensininkai. Daugelis tų, kurie dirba pagal verslo liudijimus arba turi kitokią individualią veiklą, net nenutuokia, kad jų pensijos nurėžtos daug žemiau ribos, kuri buvo visuotinai pripažinta kaip neliečiamas minimumas (650 Lt). Tačiau „Sodros“ gynėjai tyli. Galima daryti išvadą, kad jiems svarbiau ne žmogaus, o „Sodros“ sistemos egzistavimas.
Ne paslaptis, kad tie, kurie dar gali, prie pensijos prisiduria dirbdami pagal darbo sutartis, autorines, verslo liudijimus arba kitas individualios veiklos formas. Jeigu tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį (bei autorines) pensininkams pensijos buvo nurėžtos skirtingai, priklausomai nuo jų draudžiamųjų pajamų, tai visiems kitiems buvo palikta tik pagrindinė pensijos dalis bei priedas už stažą (turintiems daugiau kaip 30 m. stažo).
Tai reiškia, kad papildoma pensijos dalis, kurios dydis priklauso nuo buvusių žmogaus pajamų ir atspindi jo indėlį į „solidariąją“ „Sodros“ sistemą, jam nebemokama. Taip daugiausia pajamų iš pensijos netenka tie žmonės, kurie praeityje labiausiai prisidėjo prie „Sodros“ finansavimo. Tačiau tai, kad pensininkas kažkada turėjo aukštas draudžiamąsias pajamas, dar toli gražu nereiškia, kad iš dabartinės individualios veiklos jis taip pat užsidirba pakankamai.
Įsivaizduokime tradicinių amatų meistrą Sebastijoną, kuris prisiduria prie savo 800 Lt pensijos, pindamas ir turguje pardavinėdamas pintines (tam jis turi nusipirkti nepigiai kainuojantį verslo liudijimą). Jeigu jokio priedo už stažą jis negauna, tai jo mėnesinė pensija sumažėja iki 432 Lt – tokia laikinojo įstatymo galiojimo metu yra pagrindinė pensijos dalis.
Norėdamas dirbti legaliai, iš šių pinigų jis turi nusipirkti verslo liudijimą (kuris dar negarantuoja jokių pajamų). Negana to, jis dar turi sumokėti „Sodros“ ir sveikatos draudimo mokesčius. Vien pastarieji du mokesčiai sudaro 252 Lt per mėnesį. Vadinasi, pragyvenimui žmogui liks mažiau nei 200 litų. Ne paslaptis, kad iš pintinių milijonų nesusikrausi, tad visa Sebastijono veikla galbūt leis jam pasiekti prarastą pensiją – o galbūt ir ne. Bet blogiausia, kad perkant verslo liudijimą valdžios atstovai Sebastijono net neįspėjo, kad pensija bus taip smarkiai nukirpta.
Prieš kelerius metus susituokę du našliai Teresė ir Kazimieras persikėlė gyventi į Teresės butą, o Kazimiero butą nuomoja studentams už 600 Lt (turėdami verslo liudijimą). Kazimieras gaudavo 1500 Lt pensiją, o Teresė – 600 Lt. Sumažinus Kazimiero pensiją, butą nuomoti jam paprasčiausiai nebeapsimoka, nes praradimai sumažinus pensiją yra didesni nei pajamos iš buto nuomos.
Dar labiau graudinanti Jeronimo istorija (vardas pakeistas, bet istorija tikra). Jis turi individualią įmonę, kuri jau senokai merdi. Veiklos sustabdyti neišeina, nes liko neišparduotos atsargos, tad taip ir „veikia“ Jeronimo įmonė. Kol jis gaudavo savo 1200 Lt pensiją, situacija dar buvo pakenčiama, tačiau šiandien jo pensija sumažėjo iki 432 Lt, iš kurių vėlgi reikia sumokėti privalomuosius „Sodros“ ir sveikatos draudimo mokesčius – iš viso 300 Lt. Atidavus duoklę valdžiai, Jeronimui lieka 132 Lt, už kuriuos pragyventi galbūt galima tik statistikos pasaulyje. Kaip išgyventi, klausia Jeronimas laikinojo įstatymo kūrėjų?
Įstatymų leidėjai net nepasirūpino sudaryti sąlygų individualią veiklą vykdantiems pensininkams savanoriškai deklaruoti individualios veiklos pajamas, kad būtų galima perskaičiuoti jiems mokėtinas pensijas. O juk toks deklaravimas leistų apsisaugoti nuo aprašytų situacijų.
Valdžios atstovų buvo ne kartą teigta, kad mažesnės nei 650 Lt pensijos nebus liečiamos, o arti šios ribos esančios pensijos bus mažinamos labai mažai, apie kelis procentus, nes visi supranta, kad su tokiomis pajamomis išgyventi sunku, tačiau individualią veiklą vykdantiems asmenims pensijos sumažėjo iki dviejų trečdalių žadėto neliesti dydžio.
Išgąsdinti pensijų mažinimo, gruodžio-sausio mėnesiais iš darbo išėjo net 13 proc. dirbančių pensininkų, nes dirbti jiems paprasčiausiai nebeapsimoka. Apie individualią veiklą sustabdžiusius pensininkus informacija kol kas nėra skelbiama.
Baisiausia yra tai, kad metų pradžioje verslo liudijimus įsigiję pensininkai net neįtaria apie neproporcingą pensijų sumažinimą. Pasiteiravus keleto pensininkų, sausį įsigijusių verslo liudijimą, paaiškėjo, kad jie ne tik kad negirdėjo apie pensijų mažinimą verslo liudijimų turėtojams – apie gresiantį sumažinimą jų net neįspėjo verslo liudijimo įsigijimo metu! Tad jeigu turite pažįstamų pensininkų, besiverčiančių tokia veikla, bent jau draugiškai įspėkite juos.
Individualią veiklą vykdantys asmenys net ir iki pastarojo pensijų sumažinimo buvo viena iš labiausiai dabartinės valdžios skriaudžiamų visuomenės grupių. Nors individuali veikla yra būdas išsilaikyti šiuo sunkiu laiku, jai buvo padidinti mokesčiai, tokiu būdu atgrasant žmones nuo darbo arba skatinant juos pasitraukti į šešėlį.
Grįžtant prie dabartinio ypač žiauraus pensijų sumažinimo individualią veiklą vykdantiem senjorams, galima daryti išvadą, kad gelbėjamas yra ne žmogus – gelbėjama sistema. O kadangi ši sistema yra negyvybinga ir nepatvari, ateityje galime tikėtis ir daugiau panašių būdų ją gelbėti, tad žmonių nesaugumo jausmas tiktai augs. Nepavydėtina „Sodros“ gynėjų padėtis – gelbėdami sistemą, jie aukoja gyvus žmones.
