Ką tik atšventėme Laisvės nuo mokesčių dieną, kuri minima visame pasaulyje, tik skirtingu laiku. Tai simbolinė diena, kai nustojame dirbti tam, kad sumokėtume mokesčius ir pradedame dirbti sau, savo šeimai, namų ūkiui, vaikams. Šiemet pasitikome šią šventę paskutinę pavasario dieną, gausiu bijūnų žydėjimu. Mat, ji atėjo net aštuoniomis dienomis vėliau, negu pernai. O Lietuvos nepriklausomybės aušroje šią iškilmę švęsdavome balandį, žydint… o, taip, pirmiesiems narcizams. Vėliau simbolinę dieną pasitikdavo tulpių žydėjimas, paskui – alyvų. Ir štai šiemet skynėme ir dovanojome bijūnus. Ir kaltas čia ne klimato atšilimas.
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.
Vis daugiau atsakomybių, galių ir funkcijų perima mūsų valstybė, o tai reiškia, kad mažiau atsakomybės – ir tuo pačiu laisvės – lieka patiems žmonėms.
Kodėl šią iškilmę reikia švęsti? Nes daugelis dar iki šiol mokesčiais laiko mokėjimus už komunalines paslaugas – už elektrą, šildymą, vandenį, šiukšlių išvežimą. Tikrų mokesčių daugelis nė nepažįsta – mat, juos nuo atlyginimo privalo apskaičiuoti ir sumokėti darbdavys. Būtent todėl dirbantiesiems rūpi „į rankas“, „grynaisiais“ gaunamos pajamos. O sužinojęs, kad nuo kiekvieno jo uždirbto šimto eurų buvo sumokėta 20 eurų pajamų mokesčio, plius 12 ir 7 eurai Sodrai ir sveikatos draudimui, neretas žmogus nustemba. Mat, atranda, kad realiai uždirbo žymiai daugiau, negu tas „į rankas“, „grynais“ gautas atlygis. Ir darbdavys „nenusuko“ dalies jo algos, o, kaip privalo, atskaičiavo ir pervedė lėšas į biudžetą. Sužinojęs, kokia jo uždarbio dalis skiriama socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatai, žmogus atėjęs į polikliniką ar vaikų mokyklą, jaučiasi čia bendraturčiu, atsakingu savo valstybės šeimininku. Ir pareikalauja atsakomybės už efektyvų jo uždirbtų lėšų naudojimą.
Tiesa, valstybės išlaidos vis labiau finansuojamos ne vien tik mūsų suneštais mokesčiais, bet ir skolomis. Šiemet išlaidos viršija pajamas 7 proc., o tai reiškia, kad kas 14-tas valstybės išleistas euras bus skolintas. O už skolas reikia mokėti palūkanas: po kelių metų tam bus skiriamas beveik 1 proc. BVP. Tad esant kukliam ekonomikos augimui, visa augimo nauda gali būti skirta palūkanoms sumokėti. Jeigu norėtume atsikratyti šitos naštos, ir nutartume susigrąžinti Lietuvos skolą, visi ekonomiškai aktyvūs žmonės turėtų susimesti po 20 tūkst. eurų.
Finansinis švietimas mūsų laikais ypač populiarus, tad į jo naratyvą svarbu įtraukti gebėjimą tvarkytis ne tik su asmeninėje sąskaitoje, kortelėje ir piniginėje turimais pinigais. Svarbu, kad kiekvienas pilietis suprastų, kad kone pusę jo uždirbtų lėšų tvarko valdžios institucijos. Ir kad jų dalinamas gėris krenta ne iš dangaus. Todėl kristi jis turi itin atsakingai. Tam, kad turėtume geresnes švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas, pirmiausia reikia ne daugiau pinigų, o atsakomybės ir tikro šeimininkiškumo. Tam, kad investuojant milijonus į skaitmenizaciją nebeaugtų valdininkų skaičius. Kad valstybės išlaidos skirtingose to paties tipo mokyklose mokinio ugdymui nesiskirtų dešimčia kartų, kaip atrado žurnalas „Reitingai“.
Žmonės, kurie žino, kiek mokesčių sumoka, turi žiniomis, o ne emocijomis pagrįstą požiūrį į mokesčių ir apskritai, valstybės politiką. Rinkimų metais tai ypač aktualu. Laisvės nuo mokesčių diena primena, kad valstybės lėšas svarbu naudoti taip efektyviai, kad šią dieną ir toliau švęstume pavasarį. O kaip manote, kokius žiedus skinsime kitais metais?
Originaliai publikuota LRT.