Reaguodamas į privalomojo sveikatos draudimo (PSD) problemas asmenims, neturintiems pajamų arba turintiems nereguliarias pajamas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia siūlymus PSD mokėjimo tvarkai tobulinti, kurių įgyvendinimas atitinka visuotinumo, solidarumo bei teisingumo principus.
Visuotinumas yra suprantamas kaip privalomas dalyvavimas PSD sistemoje visiems darbo santykius turintiems asmenims bei savanoriškas dalyvavimas visiems kitiems asmenims. Absoliučiai visų Lietuvos Respublikos piliečių įtraukimas į PSD sistemą yra neįmanomas ir nesiektinas analogiškai dalyvavimui valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Solidarumas yra suprantamas kaip perskirstymas tarp PSD sistemoje dalyvaujančių apdraustųjų, o dalis visuomenės yra draudžiama valstybės biudžeto lėšomis. Teisingumas yra suprantamas kaip PSD sistemos priartinimas kuo arčiau draudimo principų: nedaugkartinis asmenų apmokestinimas (pavyzdžiui, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį ir turi verslo liudijimą), „grindys“ ir „lubos“ PSD įmokoms, PSD negaliojimas atgaline data (suprantant, kad tai yra mokestis, kuris pagal galiojančius teisės aktus gali būti išieškotas iki 5 m. atgal, vis tik asmenys neturėtų būti verčiami susimokėti PSD už jau praėjusį periodą, nes tuo metu jie nebuvo drausti ir negalėjo pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis).
Nors Sveikatos draudimo įstatyme ir iki 2009 m. galiojo nuostata, numatanti pajamų neturinčių asmenų apmokestinimą PSD įmokomis, dalyvavimas PSD sistemoje de facto buvo savanoriškas: įmokų nemokėję asmenys privalėjo susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau nuo 2009 m. dalyvavimas PSD sistemoje tapo privalomu, o įmokos išieškomos atgaline data. Tikėtina, kad ateityje analogiška problema dėl pajamų neturinčių asmenų PSD įmokų vėl pasikartos. Todėl LLRI siūlo keisti Sveikatos draudimo įstatymą, įtvirtinant šiuos pasiūlymus:
PSD turėtų būti privalomas asmenims, turintiems pajamų iš darbo santykių. Jie turėtų mokėti įstatymais nustatytą privalomą procentą nuo jų pajamų, o PSD įmokomis apmokestinamoms pajamoms turėtų būti įvestos „grindys“ ir „lubos“.
PSD turėtų būti savanoriškas asmenims, turintiems nereguliarių aktyvių pajamų: pajamų iš autorinių sutarčių, individualios veiklos (įskaitant verslo liudijimus), sportininkų ir atlikėjų pajamų, individualių įmonių savininkų, ūkininkų ir kitų savarankiškai dirbančių asmenų pajamų. Iki kiekvienų metų sausio 1 d. savarankiškai dirbantys asmenys galėtų pasirinkti, dalyvauti sveikatos draudimo sistemoje, ar ne. Dalyvavimo kaina šiems asmenims turėtų būti fiksuota, pavyzdžiui, 72 Lt už mėnesį (arba kitoks dydis). Dėl sumokėjimo tvarkos turi būti diskutuojama. Nors teigiama, kad nedalyvavimas PSD sistemoje yra labai rizikingas, nereguliarias pajamas turintys arba pajamų neturintys asmenys turėtų patys įsivertinti savo riziką bei priimti sprendimą dėl savanoriško dalyvavimo PSD sistemoje.
PSD neturėtų būti taikomas asmenims, turintiems nereguliarių neaktyvių pajamų: dividendų, turto pardavimo pajamų, turto nuomos pajamų ir kt.
PSD turėtų būti savanoriškas asmenims, neturintiems pajamų. Kaip ir nereguliarių aktyvių pajamų turintys asmenys, pajamų neturintys asmenys galėtų pasirinkti, ar jie nori mokėti už PSD ir naudotis paslaugomis, ar ne. Apsispręsti reikėtų iki kiekvienų metų sausio 1 d.
PSD turėtų būti savanoriškas asmenims, pereinantiems iš draustos į nedraustą kategoriją: per mėnesį po perėjimo iš vienos kategorijos į kitą, asmenys turėtų deklaruoti, ar jie nori dalyvauti PSD sistemoje ir susimokėti. Pavyzdžiui, studijas baigęs studentas, po studijų baigimo tapęs neregistruotu bedarbiu, turėtų deklaruoti ar nori turėti PSD; darbo santykius nutraukęs ir individualią veiklą pradėti norintis asmuo taip pat deklaruotų savo norą dalyvauti PSD.
Valstybės lėšomis draudžiamos Sveikatos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. nustatytos asmenų grupės: pensijų ir šalpos kompensacijų gavėjai, darbo biržoje užsiregistravę nedirbantys darbingo amžiaus gyventojai, nėštumo ir gimdymo atostogose esančios moterys, asmenys iki 18 m. ir kt.
Valstybės lėšomis draudžiami asmenys, turintys pajamų iš darbo santykių, neturėtų būti draudžiami valstybės lėšomis. Kaip ir kitiems pajamų iš darbo santykių turintiems asmenims, PSD darbo santykius turintiems pensininkams, studentams ir kt. turėtų būti privalomas. Siekiant eliminuoti draudimo dubliavimą, būtų tikslinga šių konkrečių asmenų nedrausti valstybės lėšomis. Patys asmenys šio pokyčio nepajustų, nes gaunamų paslaugų kiekis ir kokybė nepriklauso nuo sumokėtų įmokų. Kita vertus, biudžetui sumažėtų lėšų poreikis šiems asmenims drausti. Įvardintiems asmenims nebeturint darbo santykių, jie automatiškai turėtų vėl būti draudžiami valstybės lėšomis.
Valstybės lėšomis draudžiami asmenys, turintys nereguliarių aktyvių arba neaktyvių pajamų, ir toliau turėtų būti draudžiami valstybės lėšomis. Pavyzdžiui, su verslo liudijimu dirbantys pensininkai neturėtų mokėti PSD įmokų.
Deklaravimo tvarka turėtų būti labai paprasta, prieinama per Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemą.
Neapmokamų atostogų metu, kai asmuo ir toliau turi darbo sutartį, jis turi būti draustas PSD. Įstatyme galima būtų nustatyti maksimalų neapmokamų atostogų terminą, pavyzdžiui, 6 mėnesiai per metus.
Legalių pajamų kitose Europos Sąjungos valstybėse turintys emigrantai dalyvauja bendroje sistemoje: jų įmokėtos įmokos turi dengti PSD Lietuvoje.
Legalių pajamų neturintys emigrantai dalyvauja deklaravimo sistemoje: jie turi deklaruoti, ar nori dalyvauti PSD ir jei taip, sumokėti PSD įmokas.
Nesumokėję PSD įmokų, negauna nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus būtinąją pagalbą.
Pasiūlymai dėl 2009 m. PSD įmokų nemokėjusių asmenų:
Pajamų neturėję, arba turėję nereguliarias pajamas asmenys, nepasinaudoję nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, neturėtų mokėti PSD įmokų už 2009 m. ir ankstesnius metus: mokėti PSD įmoką už praėjusį laikotarpį būtų neteisinga, nes galbūt asmuo ir nepasinaudojo nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes neturėjo PSD.
Pajamų neturėję, arba turėję nereguliarias pajamas asmenys, pasinaudoję mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat neturėtų mokėti PSD įmokų už 2009 m. ir ankstesnius metus: už jiems reikalingas paslaugas jie jau susimokėjo, todėl mokėti antrą kartą būtų neteisinga.
Pajamų neturėję, arba turėję nereguliarias pajamas asmenys, pasinaudoję nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų sumokėti PSD įmokas už 2009 m. Jeigu Valstybinių ligonių kasų duomenys parodytų, kad nemokamos paslaugos buvo suteiktos tuo metu nedraustiems asmenims, jie turėtų susimokėti PSD įmokas už 2009 m. Tai leistų išvengti galimų piktnaudžiavimų, kad PSD neturintys asmenys negalėtų pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Jeigu privalomu sveikatos draudimu 2009 m. nedrausti asmenys, kurie naudojosi mokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, bus priversti susimokėti PSD įmokas už 2009 m., jiems turės būti grąžintos lėšos už apmokėtas sveikatos priežiūros paslaugas.