Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo projektą Nr. XIP-2658 (toliau – įstatymo projektas) ir pateikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Dėl mokesčio tarifo didinimo pagrįstumo
Palyginus mokesčio tarifus, galiojusius iki 2010 m. ir įstatymo projektu siūlomus įvesti nuo 2011 m., matoma, kad mokesčio tarifas didėtų daugiau nei 4 kartus. Toks mokesčio didinimas neturėtų precedento ir viršytų visus iki šiol vykdytus mokesčių tarifo didinimus.
Nėra pagrindo teigti, kad dabartinis mokestis yra per mažas, ar neleidžiantis efektyviai naudotis gamtos ištekliais. Įstatymo projekto autoriai aiškinamajame rašte teigia, jog mokestis už valstybinius gamtos išteklius šiuo metu sudaro 5 proc. nuo išteklių pardavimo kainos gavybos vietoje. Svarbu pabrėžti, kad neperdirbtas išteklius (kuris yra iškasamas) sudaro apie 30 proc. perdirbto produkto pardavimo kainos. Tai reiškia, kad mokestis už gamtos išteklius sudaro ne 5, o apie 60 proc. nuo neperdirbto ištekliaus vertės, kurią ir siekiama apmokestinti. Siūlomas mokesčio tarifo padidinimas reikštų, kad neperdirbtas išteklius būtų apmokestinamas daugiau nei 100 proc. Vienintelis aiškinamajame rašte nurodomas argumentas – neseniai padidintas mokestis už naudojimąsi miškais. Tačiau toks argumentas yra nepagrįstas.
Pirma, nėra tikslinga lyginti mokestį už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką ir mokestį už naudingąsias iškasenas, statybinį gruntą ir požeminį vandenį, išpilstytą į pakuotę ir skirtą pardavimui. Išvardinti ištekliai skiriasi tvarumo lygmeniu (miškas – atsinaujinantis, iškasenos – ne), išgavimo kaina, pardavimo kaina ir panaudojimo būdais. Todėl nėra pagrįstų priežasčių, kodėl minėti mokesčiai turėtų būti suvienodinti.
Antra, siūlomas mokesčio padidinimas už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką yra numatytas biudžeto projekte (turima galvoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2011 m. finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą), o ne jau priimtame teisės akte. Todėl siūlyti aukštesnį mokestį motyvuojant mokesčių suvienodinimu nėra pagrįsta, nes kol kas, padidintas mokestis už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nėra patvirtintas.
Dėl papildomų pajamų skaičiavimo pagrįstumo
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus nagrinėjamą įstatymo projektą, 2011 m. į valstybės biudžetą papildomai būtų gauta apie 36 mln. litų.
Atkreipiame dėmesį, kad aukštesni mokesčiai nebūtinai reiškia papildomas pajamas į biudžetą. Per pastaruosius keletą metų skaičiavimai dėl papildomų pajamų daug kartų nepasiteisino, o padidinus mokesčius būdavo surenkama netgi mažiau pajamų (pvz. pridėtinės vertės mokestis, akcizai, pelno mokestis, lošimų mokesčiai ir kt.). Mažiau mokesčių gali būti surenkama dėl kelių priežasčių. Pirma, bloga ekonominė padėtis, susitraukiantis ūkis turi neigiamos įtakos pramonei, vartojimui, pajamoms ir kt. Antra, aukštesni mokesčiai slopina ekonominę veiklą bei skatina rinkos dalyvius pasitraukti į šešėlį (šį reiškinį pavaizduoja Lafero kreivė, nurodanti santykį tarp mokesčio tarifų ir mokestinių pajamų – augant mokesčio tarifui, mokestinės pajamos gali kristi, o mažėjant mokesčio tarifui, mokestinių pajamų gali būti surenkama daugiau).
Reikia pastebėti, kad priimant įstatymą Nr. XI-400, kuriuo dauguma mokesčių už valstybinius gamtos išteklius padvigubėjo nuo 2010 m. sausio 1 d., į valstybės biudžetą tikėtasi gauti apie 20 mln. Lt mokestinių pajamų. 2010 m. pabaigoje galima konstatuoti, kad tokie skaičiavimai buvo nepagrįsti ir nepasiteisino, o surenkama yra netgi mažiau, negu kriziniais 2009 m. Finansų ministerijos duomenimis, 2009 m. sausį – rugsėjį surinkta 25 mln. 772 tūkst. litų pajamų iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, o šįmet per tą patį laikotarpį surinkta 9 proc. mažiau, arba 22 mln. 531 tūkst. litų pajamų. Vietoje planuotų papildomų 20 mln. litų pajamų, bendros pajamos vos viršija 20 mln. litų.
Taigi darytina išvada, kad nepasiteisins ne tik planuojamas mokesčio didinimas, bet nepasiteisino ir 2010 m. pradžioje įsigalioję padidinti mokesčio tarifai.
Dėl mokesčio tarifo didinimo įtakos gavybos įmonėms
Šiuo metu naudingų iškasenų gavyba Lietuvoje yra kaip tik sulėtėjusi ar net sustojusi. Turimais duomenimis, per 1-ąjį 2010 metų ketvirtį gavyba krito apie 62 proc. (Lietuvos karjerų asociacijos duomenys).
Gavybos pramonei Lietuvoje atsiliepė du veiksniai. Pirma, dėl ekonominės situacijos sulėtėjusi ar net sustojusi statybos pramonė. Antra, nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo priedo redakcija, kuri mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifus padidinusi beveik dvigubai. Esant tokioms sąlygoms, smarkiai didinamas mokestis už naudingąsias iškasenas bus neabejotinai žalingas gavybos įmonėms.
Dėl 2 str. siūlymo pakeisti mokestinį laikotarpį
Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma pakeisti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinį laikotarpį – vietoj šiuo metu galiojančio kalendorinių metų laikotarpių, siūloma mokestį mokėti už kalendorinį ketvirtį. Aiškinamajame rašte mokestinio laikotarpio pakeitimas siejamas su pajamomis į biudžetą – numatyta, kad 2011 m. būtų gautos trijų ketvirčių mokesčio įplaukos.
Kaip identifikuota aiškinamajame rašte, mokestinio laikotarpio trumpinimas reikalautų papildomų biudžeto lėšų pakeisti deklaracijų formas ir elektroninę mokesčių kontrolės sistemą, pritaikant naujiems reikalavimams. Tačiau neatkreiptas dėmesys, kad mokesčio deklaravimo ir mokėjimo dažnumo keitimas pareikalautų papildomų sąnaudų ir iš mokesčių mokėtojų, kuriems išaugtų administraciniai poreikiai apskaičiuojant ir deklaruojant minėtą mokestį. Mokesčių administravimas Lietuvoje yra itin sudėtingas ir painus bei reikalaujantis daug mokesčių mokėtojų resursų, todėl keisti dabartinę sistemą nepagrįsta, įvedant prievolę keisti mokesčio už valstybinius išteklius dažnumą. Šio siūlymo įgyvendinimas prieštarautų Vyriausybės siekiui mažinti administracinę naštą verslui.
Nustatant mokestinį laikotarpį itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčio mokėtojai apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Tai reiškia, kad mokestį apskaičiuoti ir mokėti privaloma nepriklausomai nuo to, ar išgautus gamtos išteklius pavyko realizuoti (t.y. parduoti) rinkoje. Kadangi naudingų iškasenų išgavimas pajamų negarantuoja, o pajamos gaunamos tik pardavus išgautus išteklius, mokestinio laikotarpio dažnumo keitimas galėtų turėtų neigiamos įtakos toms įmonėms, kurioms nepavyksta greitai realizuoti išgautos produkcijos. Tikėtina, išaugtų bankrotų gavybos sektoriuje skaičius.
Išvados
– Siūlomas mokesčio didinimas yra nepagrįstas ir neturintis precedento, o skaičiavimai dėl papildomų biudžeto pajamų yra nepagrįsti. Dėl aukštesnio tarifo nukentėtų jau šiuo metu sunkiai besiverčiančios naudingų iškasenų gavybos įmonės.
– Mokestinio laikotarpio dažnumo keitimas ne tik pareikalautų papildomų biudžeto lėšų, bet ir padidintų mokesčių mokėtojams tenkančią administracinę naštą. Kadangi mokestis mokamas nuo išgautų, o ne parduotų išteklių kiekio, trumpesnis mokestinis laikotarpis turėtų itin neigiamos įtakos įmonėms, kurioms nepavyksta greitai realizuoti išgautos produkcijos.
Pasiūlymai
– Kaip rodo biudžeto pajamų surinkimo duomenys, nepasiteisino ir 2010 m. pradžioje įsigalioję padidinti mokesčio tarifai, todėl siūlome grąžinti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifus į 2009 m. lygį.
– Kadangi siūlymas keisti mokestinio laikotarpio dažnumą yra nepagrįstas bei didintų verslui tenkančią administracinę naštą, siūloma palikti šiuo metu galiojantį kalendorinių metų mokestinį laikotarpį.
