Ekspertizė. dėl LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIP-1759)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIP-1759), kurio vienas iš tikslų – pakeisti individualių įmonių savininkų bei ūkinių bendrijų tikrųjų narių valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, ir pateikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Esamas teisinis reguliavimas ir projekte siūlomos nuostatos
 
Remiantis esamomis įstatymo nuostatomis, individualių įmonių savininkai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai yra privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Įvardintų asmenų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės ar ūkinės bendrijos su įstatyme nurodytomis institucijomis suderinto dydžio suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinį mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga.
Įstatymo projekto 2 str. 3 dalyje, kuri galiotų nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., numatyta, kad individualių įmonių savininkai bei ūkinių bendrijų tikrieji nariai gali savanoriškai draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliotų įstatymo projekte 5 straipsnyje numatytos nuostatos, kurios yra analogiškos šiuo metu galiojančioms, t.y. individualių įmonių savininkai vėl privalėtų draustis pagrindinei ir papildomai pensijos dalims.
Dėl individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių valstybinio socialinio draudimo įmokų
 
Nuo 2009 m. sausio 1 d. išaugusi mokesčių našta individualiai veiklai, įskaitant ir individualių įmonių savininkams, turėjo neigiamos įtakos individualios veiklos patrauklumui ir pelningumui, todėl įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos yra itin reikalingos ir sveikintinos. Kadangi individualios įmonės steigimui nereikalaujama jokio minimalaus pradinio kapitalo, tai yra vienas iš patraukliausių būdų darbo netekusiems žmonėms pradėti verslą. Būtina atkreipti dėmesį, kad nors siūlomas laikinas sprendimas ir būtų teigiamas, nėra sprendžiama pagrindinė problema dėl įvardintų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų: daroma prielaida, kad visos individualios įmonės savininko ir ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamos iš jo įmonės yra prilyginamos jo darbo pajamoms, nors ekonominiu požiūriu, tai nėra teisinga. Kita vertus, individualios įmonės savininkas nelaikomas IĮ darbuotoju. Individualios įmonės jų savininkams taip pat duoda kapitalo pajamas (kapitalo grąžą), o savininkai gali savo įmonėse išvis nedirbti. Todėl negalima teigti, kad visos jų pajamos yra darbo pajamos.
Kadangi individualių įmonių savininkai neturi darbo sutarčių su įmone, dabartinėmis sąlygomis neįmanoma atskirti, kokia dalis jų uždirbamų pajamų yra darbo pajamoms, o kokia – kapitalo pajamos. Problema yra darbo sutarčių nebuvimas. Nors individualios įmonės savininkas negali sudaryti darbo sutarties pats su savimi, ekonomikoje yra atvejų, kai sutartį sudaro pats asmuo su savimi, pvz. žmogus, kuris yra vienintelis uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, gali save paskirti bendrovės direktoriumi, taigi, vienu metu būti ir darbdaviu, ir darbuotoju. Leidimas individualių įmonių savininkams sudaryti darbo sutartis ir tapti įmonės darbuotojais padarytų jų apmokestinimą valstybinio socialinio draudimo įmokomis logišku: įmokos būtų mokamos nuo darbo pajamų, o kapitalo pajamos, kaip ir dividendai, turėtų būti neapmokestinamos socialinėmis įmokomis (tiek „Sodros“ įmokomis, tiek sveikatos draudimo mokesčiu).
Dividendai yra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, tačiau socialiniai mokesčiai nuo jų nėra mokami, nes tai yra kapitalo pajamos, o socialinės išmokos yra mokamos nuo darbo, bet ne nuo kapitalo pajamų. 2009 m. dividendai buvo apmokestinami sveikatos draudimo mokesčiu, tačiau pripažinus tokio apmokestinimo neteisingumą, nuo 2010 m. įsigaliojo pakeistos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, pagal kurias dividendai, o taip pat ir kitos nereguliarios pajamos, nėra laikomos sveikatos draudimo mokesčio objektu.
Kadangi dividendai nėra valstybinio socialinio draudimo įmokų objektu, individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių kapitalo pajamos (o ne darbo pajamos pagal darbo sutartis) iš jiems priklausančių individualių įmonių ir ūkinių bendrijų taip pat neturėtų būti valstybinio socialinio draudimo baze. Toks sprendimas padidintų individualios veiklos bei dalyvavimo ūkinėse bendrijose patrauklumą.
Dėl šeimynos dalyvių valstybinio socialinio draudimo įmokų
 
Įstatymo projekte yra numatyta, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Šeimynų įstatyme, bus privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu.
Turint omenyje „Sodros“ sistemos netvarumą bei tai, kad mokėdami dideles įmokas mokesčių mokėtojai neturi jokių garantijų dėl išmokų dydžio ateityje, o pati sistema turi daugiau šalpos negu draudimo požymių, netikslinga įtraukti šiuo metu valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiamų asmenų į šią sistemą. Priešingai, šios sistemos aprėptis turėtų būti pamažu siaurinama mažinant „Sodros“ įmokų dydį bei didinant pervedimus į žmonių asmenines kaupiamąsias sąskaitas, kurios, skirtingai nuo valstybinės sistemos išmokų, yra garantuota žmonių nuosavybė. Todėl siūlome neįvesti valstybinio socialinio draudimo prievolės šeimynų dalyviams.
 
Pasiūlymai
 
1.       Siekiant padidinti individualios veiklos patrauklumą, siūlome leisti individualių įmonių nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams sudaryti darbo sutartis su savo įmonėmis arba ūkinėmis bendrijomis ir socialinio draudimo įmokas rinkti nuo darbo pajamų, o kapitalo pajamos (išimamos iš individualios įmonės arba ūkinės bendrijos) turėtų būti traktuojamos kaip dividendai ir neapmokestinamos valstybinio socialinio draudimo įmokomis ir sveikatos draudimo mokesčiu.
2.       Siekiant nedidinti netvarios „Sodros“ sistemos aprėpties, siūlome išbraukti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 str., 2 str. 3 d., 7 str. ir 8 str. nuostatas, numatančias prievolę šeimynų dalyviams draustis valstybiniu socialiniu draudimu.