Ekspertizė. Dėl LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymo projekto (XIP-1380)

LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 91straipsniu įstatymo projektu ( XIP-1380) (toliau – Įstatymo projektas) siekiama suteikti įmonėms teisę susigrąžinti sumokėtą pardavimo PVM, jei apmokėjimas už suteiktas prekes ir paslaugas nėra gautas arba gautas tik dalinis apmokėjimas. Išnagrinėjęs Įstatymo projektą Lietuvos laisvosios rinkos institutas teikia savo ekspertizę dėl Įstatymo projekto tikslingumo.
LLRI pritaria Įstatymo projektui ir mano, kad juo norima įtvirtinti nuostata dėl PVM susigrąžinimo nuo beviltiškų skolų yra reikalinga ir įgyvendintina dėl šių priežasčių:
·          Dabartinė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo aktualioje redakcijoje įtvirtinta tvarka, kuomet įmonės privalo mokėti ir neturi teisės susigrąžinti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tuomet, kai negaunamas arba gaunamas tik dalinis atlygis yra ydinga, kadangi PVM yra mokamas nuo negautų pajamų. Tokia tvarka nepagrįstai apkrauna įmones finansine našta, bei priverčia įmones nukentėti du kartus: pirmąkart, kuomet negaunamas atlygis už parduotas prekes ar paslaugas, antrąkart, kai iš negautų pajamų įmonės turi mokėti PVM.
·          Leidimas įmonėms susigrąžinti PVM kai už parduotas prekes ar paslaugas atlygis negaunamas arba gaunamas tik dalinis atlygis būtų svarbus žingsnis į priekį verslo sąlygų gerinimo srityje, kuri yra svarbiausia Lietuvos ekonomikos skatinimo plano dalis. Tai tinkama priemonė siekiant palengvinti ekonomikos nuosmukio metu smarkiai pablogėjusią įmonių finansinę padėtį. Ši priemonė sumažintų įmonių poreikį brangiai skolintis apyvartinėms lėšoms. Nuosmukio metu ženkliai išaugus įmonių tarpusavio įsiskolinimams, daugėjant įmonių bankrotų, šis sprendimas turėtų svarbų teigiamą poveikį gerinant įmonių finansinę padėtį.
·          Argumentas, kad Įstatymo projekto priėmimas negalimas dėl lėšų trūkumo valstybės biudžete yra nepakankamas. Šis pasiūlymas turi būti vertinamas ne tik poveikio biudžetui aspektu, kadangi nagrinėjant tik trumpalaikę žalą valstybės biudžetui, neatsižvelgiama į ilgalaikes šio sprendimo pasekmes šalies verslui, įmonių finansinei situacijai, verslo sąlygoms. Lietuvos ekonomikos skatinimo planu deklaruojama, kad verslo sąlygų gerinimas yra viena iš prioritetinių Vyriausybės veiklos krypčių. Be to, kitos Lietuvos ekonomikos skatinimo plane numatytos priemonės taip pat reikalauja valstybės biudžeto lėšų, tačiau yra mažiau veiksmingos.
·          Šiuo metu galima taikyti priemones, kurios lengvina įmonių finansinę naštą dėl negautų pajamų už parduotas prekes ir paslaugas (galimybė sumažinti pelno mokesčiu apmokestinamas pajamas beviltiškų skolų ir joms tenkančio PVM suma, galimybė atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą ar ją išdėstyti dalimis) nėra pakankamos. Jos tik iš dalies mažina mokesčių naštą ir nepanaikina ydingos tvarkos, kuomet PVM mokamas nuo negautų pajamų. Beviltiškų skolų ir joms tenkančio PVM pripažinimas leistinais atskaitymais skaičiuojant pelno mokestį savo esme ir pasekmėmis nesiskiria nuo PVM susigrąžinimo nuo beviltiškų skolų. Todėl pripažįstant, jog pelno mokesčio objektu negali būti pajamos tapusios beviltiškomis skolomis, jos neturėtų būti ir PVM objektu.
LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 91straipsniu įstatymo projekto (XIP-1380) priėmimas panaikintų ydingą tvarką, kuomet PVM mokestis mokamas nuo negautų pajamų. Tai būtų svarbus žingsnis verslo sąlygoms gerinti, taip pat pagerintų įmonių finansinę padėtį ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. Dėl šių priežasčių siūlome Įstatymo projektui pritarti.