Nors dabartinė Vyriausybė jau yra įgyvendinusi kone visas su mokesčių sistemos pakeitimais susijusias ir programoje numatytas priemones, iš valdžios atstovų dažnai girdime naujų pasiūlymų gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės ir kitų mokesčių srityse. Norėdami padėti susigaudyti pasiūlymų gausoje bei visapusiškai įvertinti pasiūlymų įgyvendinimo pasekmes, šioje medžiagoje vardijame valdžios atstovų pasiūlytus mokesčių pakeitimus (registruoti įstatymų pakeitimų projektai Seime, vieši pasisakymai ir pan.) bei analizuojame jų įgyvendinimo pasekmes. Sutikdami, kad mokesčių srityje yra daug tobulintinų dalykų, kartu pateikiame alternatyvius mokesčių pasiūlymus, taip pat nurodydami ir jų įgyvendinimo ekonomines pasekmes. Medžiagos pabaigoje rasite informacijos apie mokesčių sistemas bei jos keitimo tendencijas Europoje bei pasaulyje.
Užbėgdami už akių klausimui, ar neprarastų biudžetas pajamų dėl siūlomų pakeitimų, pabrėžiame, kad mokesčių mažinimas, visų pirma, nebūtinai reiškia proporcingą į biudžetą surenkamų pajamų sumažėjimą, visų antra, dabartinės viešųjų paslaugų problemos vargu ar gali būti sprendžiamos didinant finansavimą be sisteminių reformų, ir trečia, valstybės finansų srityje yra daugybė galimybių padidinti ir išlaidų tikslingumą, ir efektyvumą.
____________________
1. Gyventojų pajamų mokestis
Šiuo metu Lietuvoje yra taikomas proporcinis gyventojų pajamų mokestis, kuris skatina gyventojų produktyvumą, leidžia jiems užsidirbti daugiau pajamų. Tačiau dabartinis GPM tarifas (24 proc.) yra aukštesnis nei gyventojų pageidautinas; taipogi, aukštas tarifas kenkia Lietuvos konkurencingumui ir yra didesnis nei nemažoje dalyje sėkmingai augančių Centrinės ir Rytų Europos ekonomikų.
Ką siūlo valdžios atstovai:
Įvesti progresinius GPM tarifus[1]
Ką tai duotų:
• Smuktų Lietuvos ekonomikos konkurencingumas, kadangi užsienio investuotojams (taip pat ir vietiniam kapitalui) būtų naudingiau įsikurti proporcinius mokesčius taikančiose šalyse (pvz. Latvija, Estija ir kt.);
• Mažėtų daugiau apmokamų darbo vietų kūrimas;
• Daug uždirbantys, produktyvūs, aukštos kvalifikacijos darbuotojai būtų labiau linkę emigruoti, kadangi užsienio šalyse jų atlyginimas „į rankas“ būtų didesnis. Likusių Lietuvoje motyvacijos būtų iškreiptos – jie nebūtų linkę dirbti daugiau;
• Didėtų algų „vokeliuose“ išmokėjimo mastas;
• Darbdaviai nebūtų linkę didinti ant progresinio tarifo ribos esančius atlyginimus dėl to, kad papildomas (ribinis) litas būtų apmokestintas aukštesniu tarifu, negu priešpaskutinis litas. Dėl šios priežasties, socialinė atskirtis nemažėtų.
Ką siūlo LLRI:
Sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 11 proc., išlaikant dabartinį neapmokestinamąjį minimumą ir proporcinę sistemą
Ką tai duotų:
• Gyventojai mokėtų pajamų mokesčio tiek, kiek jiems atrodo teisinga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir tyrimų bendrovės RAIT atlikta gyventojų apklausa parodė, kad gyventojai šalies biudžetui sutiktų mokėti apie 11 proc. pajamų mokestį, nepriklausomai nuo to, kokią pinigų sumą jie uždirbtų;
• Didėtų gyventojų pajamos, mažėtų gyventojų mokestinė našta;
• GPM tarifas Lietuvoje yra aukštesnis nei daugelyje regiono valstybių, todėl tarifo mažinimas padidintų Lietuvos, kaip darbui patrauklios šalies, patrauklumą; padidintų ūkio konkurencingumą;
• Norint nekenkti Lietuvos ekonomikos augimui bei jos konkurencingumui, taip pat norint išlaikyti ekonominės politikos nuoseklumą bei dabartinės mokesčių sistemos skaidrumą ir paprastumą, būtina išsaugoti proporcinę GPM sistemą;
• Proporciniai mokesčiai skatintų žmones dirbti produktyviau ir uždirbti daugiau.
2. Pelno mokestis
Šiuo metu egzistuoja dvigubas gyventojų apmokestinimas, kadangi juridiniai asmenys neegzistuoja – yra tik fiziniai asmenys, kurių pajamos (įskaitant dividendus) apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Ką siūlo valdžios atstovai:
Padidinti pelno mokesčio tarifą[2]
Ką tai duotų:
• Sumažėtų paskatos investuoti. Atitinkamai sumažėtų galimybės kelti darbo našumą;
• Padidėtų gaminamų prekių savikaina;
• Dėl paskatų mažinti pelną (didinant sąnaudas), nebūtinai padidėtų pelno mokesčio įplaukos į biudžetą. Lietuvos pramoninkų konfederacija prognozuoja, kad 2009 m. biudžeto pajamos iš pelno mokesčio būtų beveik tokios pačios, nepriklausomai nuo 15 ar 19 procentų tarifo; tuo tarpu 2010 m. 19 proc. lemtų mažesnį pajamų surinkimą, lyginant su 15 proc. pelno mokesčio tarifo biudžeto pajamų surinkimu;
• Būtų panaikintas vienas iš pagrindinių Lietuvos verslo aplinkos konkurencinių pranašumų; tai taptų signalu, jog Lietuva nesiekia pritraukti tarptautinių investicijų;
• Dalis įmonių persikeltų arba savo pelno centrus perkeltų į kaimynines šalis, kur egzistuoja palankesni mokesčių tarifai.
Ką siūlo LLRI:
Naikinti pelno mokestį
Ką tai duotų:
• Būtų panaikintas dvigubas apmokestinimas;
• Sumažėtų valstybinės mokesčių administravimo sąnaudos, o įmonių lygyje atsilaisvintų papildomi pajėgumai (ypač labiausiai ribotas išteklius – laikas), kurie galėtų būti nukreipti pridėtinei vertei kurti;
• Būtų panaikinta viena didžiausių Lietuvos konkurencingumo problemų – pelno mokesčio konsolidavimas. Pagal dabartinę tvarką, kelias įmones valdančios korporacijos privalo mokėti pelną nešančių įmonių pelno mokestį, nors žvelgiant į bendrą korporacijos veiklą, pelno gali ir nebūti. Konsolidavimo nebuvimas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl užsienio korporacijos nedaug investuoja Lietuvoje.
3. GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatos
Mokesčių lengvatos iškreipia rinką: Valstybės kontrolė nustatė, kad PVM lengvatos nepadarė tiesioginio poveikio produkcijos ir paslaugų kainoms, tuo tarpu išaugo produkcijos pardavėjų ar paslaugų teikėjų pelnas. Taigi, šios lengvatos traktuotinos kaip subsidijos prekių gamintojams, o tai iš esmės iškreipia rinką, nesudaro vienodų sąlygų konkurencijai. GPM lengvata gyvenamojo būsto kredito palūkanoms padidino nekilnojamo turto kainas (dėl padidėjusios paklausos). Lengvatos iškreipia ir darbo rinką: padidėja darbuotojų, įdarbinamų sektoriuose, kurių produkcijai ar paslaugoms taikomi lengvatiniai PVM tarifai.
Valstybės kontrolė nustatė, kad didėja nacionalinio biudžeto pajamų suma, kuri kasmet negaunama dėl PVM lengvatinių tarifų taikymo. Mokestinės lengvatos tendencingai plinta: iki 2003 m., lengvatiniai PVM tarifai buvo taikomi tik 3 grupėms prekių ir paslaugų, o nuo 2009 m. lengvatos bus taikomos net 13 grupių prekių ir paslaugų. Plintant lengvatoms, didėja ir neigiamas lengvatų poveikis šalies ekonomikai.
Šios lengvatos komplikuoja mokesčių sistemą ir mokesčių administravimą, sudaro sąlygas piktnaudžiavimui ir neskaidrumui.
Ką siūlo valdžios atstovai:
Nieko nedaryti, palikti galiojančias GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatas
Ką tai duotų:
• Išliks esamos problemos.
Ką siūlo LLRI:
Naikinti GPM, PVM ir kitų mokesčių lengvatas
Siūloma naikinti GPM lengvatas gyvenamojo būsto kredito palūkanoms ir asmeniniams kompiuteriams; PVM lengvatas keleivių ir bagažo vežino paslaugoms, knygoms, laikraščiams, žurnalams, vaistams, viešbučiams, ekologiškai švariems maisto produktams, šviežiai atšaldytai mėsai, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų paslaugoms, žuviai, meno, sporto ir kultūros renginiams, rašytojo, kompozitoriaus ar atlikėjo teikiamoms paslaugoms, gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms.
Ką tai duotų:
• Nacionalinis biudžetas gautų ne mažiau 600 mln. litų vien dėl PVM ir GPM lengvatų panaikinimo (priklauso nuo skaičiavimo);
• Pasibaigtų rinkos sąlygų iškreipimas;
• Sektoriai, norintys gauti valstybinę paramą lengvatinių PVM tarifų forma, nebegalėtų apeliuoti į tai, kad lengvatiniai tarifai taikomi kitiems ūkio ar paslaugų sektoriams;
• Mokesčių sistema taptų paprastesnė;
• Daugiau nei prieš metus, Finansų ministerija pranešė apie ketinimus pasiūlyti atsisakyti tų lengvatų, kurios nepasiekia savo tikslo (nemažina galutinio vartojimo prekių kainų). Faktas, kad realiai lengvatų atsisakymas nebuvo svarstytas, o per tą laikotarpį dar ir buvo pritarta PVM lengvatai vaisiams ir daržovėms (šios lengvatos pasiūlymą Finansų ministerija pavadino „ekonominiu požiūriu abejotinu“) parodo, kad lengvatos yra giliai įsišaknijusios ir kad jos palaipsniui plinta. Tai, kad jos nepasiekia savo tikslo reiškia, kad visos lengvatos yra naikintinos.
4. „Sodros“ įmokos
Lietuvoje šiuo metu socialinio draudimo įmokos nėra ribojamos, t.y. kuo daugiau žmogus uždirba, tuo daugiau jis sumoka. Tuo tarpu išmokų dydis yra ribojamas.
Taip dalis gyventojų moka įmokas už draudimą, kurio negauna.
Ką siūlo valdžios atstovai:
Palikti „Sodrą“ su neribotom įmokom[3]
Ką tai duotų:
• Lietuva ir toliau pralaiminėtų konkurencinėje kovoje dėl investicijų su Latvija ir kitomis regiono valstybėmis, kuriose įvestos socialinių įmokų lubos. Tarptautinių įmonių būstinių įsikūrimas yra dinamiškas procesas; būstines sąlyginai lengviausia perkelti, todėl Lietuva pralaimėtų ne tik dėl potencialių investuotojų nepritraukimo, bet ir dėl esančių būstinių „išsikraustymo“ į kitas šalis;
• Diskriminuojama prieš daugiau nei 5 VDU uždirbančius asmenis, kadangi jie moka įmokas nuo viso uždarbio, tačiau jų gaunamos išmokos yra ribojamos.
Ką siūlo LLRI:
Įvesti 5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio „Sodros“ lubas
Ką tai duotų:
• Atstatytas teisingumas tarp „Sodros“ įmokų ir išmokų;
• Į Lietuvą būtų lengviau pritraukiami efektyviausi, daugiausia uždirbantys darbuotojai. „Nutekėję protai“ būtų labiau linkę sugrįžti į Lietuvą;
• Padidėtų bendras šalies konkurencingumas; padidėtų biudžeto mokestinės įplaukos;
• Padidėtų darbuotojų paklausa, tuo padidindama darbo užmokesčius, taip paskui „Sodros“ lubas patempdama ir „Sodros“ grindis arba netgi mažiausius dabartinius atlyginimus;
• Įmonės skirtų daugiau lėšų darbuotojų (nebūtinai daugiausia uždirbančių, kaip parodė Investuotojų forumo atlikta apklausa) atlyginimams ir investicijoms, kadangi atsilaisvintų lėšų, šiuo metu skiriamų didelei daliai „Sodros“ įmokų (31 proc. nuo atlyginimo);
• Sumažėtų paskatos dalį daug uždirbančių darbuotojų atlyginimų išmokėti ne darbo užmokesčio pavidalu; taigi, padidėtų ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimas;
• „Sodros“ lubos Lietuvoje jau įvestos ir sėkmingai veikė, net buvo sumažintos, o vėliau jos buvo panaikintos. Per tą laikotarpį pereita prie privataus pensijų draudimo, tad „Sodra“ turi likti minimaliu perskirstymo įrankiu, o žmonėms turi būti sudaryta neteorinė, bet praktinė galimybė atidėti dalį pajamų privačiai senatvės pensijai.
5. Akcizai ir PVM
Prilyginant Lietuvoje taikomus akcizus prie Europos Sąjungos nustatytos minimalios ribos, akcizai buvo padidinti nuo š.m. kovo 1 d., Dėl taikomų akcizų išaugusios kainos skatina kontrabandą iš kaimyninių šalių (Rusijos, Baltarusijos).
Ką siūlo valdžios atstovai:
Didinti akcizus ir pridėtinės vertės mokestį[4]
Ką tai duotų:
• Padidėtų visų prekių ir paslaugų kainos, o tai, savo ruožtu, padidintų vartotojų kainų augimą. Augančios infliacijos kontekste, kuomet Vyriausybė raginama visais įmanomais būdais mažinti kainų augimą, PVM ir akcizų didinimas prieštarautų Vyriausybės dėstomiems tikslams bei prioritetams ir būtų itin žalingas šalies ekonomikai.
• PVM ir akcizų padidinimas skaudžiausiai atsilieptų mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kadangi šie gyventojai didžiausią proporciją gaunamų pajamų išleidžia vartojimui.
• Gyventojams padidėtų paskatos pirkti kontrabandines prekes (cigaretes, alkoholį), o kontrabandininkams – tas prekes tiekti. Tai padidintų šešėlinės ekonomikos dydį.
• Šešėlinės ekonomikos padidėjimas reikštų, kad nebūtinai padidėtų biudžeto pajamos iš akcizų mokesčio.
Ką siūlo LLRI:
Nedidinti pridėtinės vertės mokesčio ir taikyti minimalius ES leistinus akcizus
Ką tai duotų:
Minimalių ES leistinų PVM ir akcizų lygių taikymas nesukeltų prieš tai minėtų neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai:
• Nedaugėtų paskatų dar labiau augti vartotojų kainoms:
• Nemažėtų gyventojų realiosios pajamos:
• Nedidėtų šešėlinė ekonomika.
6. Nekilnojamo turto mokestis gyventojams
Ką siūlo valdžios atstovai:
Įvesti nekilnojamo turto mokestį gyventojams[5]
Ką tai duotų:
• Nekilnojamą turtą turintys gyventojai būtų dvigubai apmokestinami, mat pajamos iš kurių kaupiamas turtas yra jau apmokestinamos. Nekilnojamo turto mokestis taip pat dubliuoja žemės mokestį;
• Šis mokestis baustų tuos gyventojus, kurie taupo ir investuoja;
• Mokestis stabdytų viduriniosios klasės formavimąsi;
• Iš vienos pusės, gyventojai būtų skatinami įsigyti būstą (dėl GPM lengvatų būsto palūkanoms), iš kitos pusės, gyventojai būtų baudžiami už būsto įsigijimą;
• Mokestis iškreiptų statybų ir nekilnojamo turto rinką;
• Dar labiau pagilėtų problemos, susijusios su turto kainos nustatymu;
• Brangiai kainuotų šio mokesčio administravimas;
• Atsirastų prielaidos korupcijai, sumažėtų mokesčių sistemos skaidrumas (pavyzdžiui, nustatant nekilnojamo turto vertę);
• Nekilnojamo turto mokesčio neįmanoma socialiai orientuoti. Mokestis būtų efektyvus jei būtų apmokestintas visas turtas, tačiau tokiu atveju apmokestinami ir gyventojai ir taip turintys mažai turto ir negalintys mokėti šio mokesčio. Apmokestinus tik papildomą turto kiekį padidėtų mokesčių nuslėpimas.
Ką siūlo LLRI:
Neįvesti nekilnojamo turto mokesčio
Ką tai duotų:
Nekilnojamo turto mokesčio neįvedimas padėtų išvengti prieš tai minėtų neigiamų jo pasekmių:
• Gyventojai nebūtų dvigubai apmokestinami;
• Nebūtų stabdomas viduriniosios klasės formavimasis;
• Gyventojai turėtų daugiau lėšų kitiems savo asmeniniams poreikiams patenkinti;
• Nebūtų iškreipiama statybų ir nekilnojamo turto rinka.
Priedas
Lentelė 1. Pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio tarifai Europos Sąjungos narėse
|
Šalis
|
Pelno mokestis
|
Gyventojų pajamų mokestis
|
|
Airija
|
12,5%
|
20-41%
|
|
Austrija
|
25%
|
21-50%
|
|
Belgija
|
33,99%
|
25-50%
|
|
Bulgarija**
|
10%
|
10%
|
|
Čekijos Resp.
|
21%
|
15%
|
|
Danija*
|
24%
|
38-59%
|
|
Estija**
|
22%
|
22%
|
|
Graikija
|
22-25%
|
0-40%
|
|
Ispanija
|
32,5%
|
15-45%
|
|
Italija
|
31,4%
|
23%-43%
|
|
Jungtinė Karalystė
|
30%
|
0-40%
|
|
Kipras
|
10%
|
20-30%
|
|
Latvija
|
15%
|
25%
|
|
Lenkija
|
19%
|
19-40%
|
|
Liuksemburgas
|
29,63%
|
6-38,95%
|
|
Malta
|
35%
|
15-35%
|
|
Nyderlandai
|
20-25,5%
|
0-52%
|
|
Portugalija
|
26,5%
|
10,5-42%
|
|
Prancūzija
|
33,33%
|
10-48,09%
|
|
Rumunija**
|
16%
|
16%
|
|
Slovakija**
|
19%
|
19%
|
|
Slovėnija
|
22%
|
16-41%
|
|
Suomija
|
26%
|
8,5-31,5%
|
|
Švedija
|
28%
|
0-56%
|
|
Vengrija**
|
16%
|
18% ir 36%
|
|
Vokietija
|
30-33%
|
15-45%
|
* – netaiko PVM lengvatų
** – netaiko PVM lengvatų maisto produktams
Lentelė 2. Šalys su proporcine mokesčių sistema
|
Šalis
|
Panaikino progresinius mokesčius (metai)
|
Naujas, vienas tarifas
|
|
Bulgarija
|
2008
|
10%
|
|
Čekijos respublika
|
2008
|
15%
|
|
Albanija
|
2008
|
10%
|
|
Juodkalnija
|
2007 liepa
|
15%
|
|
Islandija
|
2007
|
35,7%
|
|
Mongolija
|
2007
|
10%
|
|
Kazachstanas
|
2007
|
10%
|
|
Kirgizija
|
2007
|
10%
|
|
Makedonija
|
2007
|
12%
|
|
Rumunija
|
2005
|
16%
|
|
Gruzija
|
2005
|
12%
|
|
Irakas
|
2004
|
15%
|
|
Slovakija
|
2004
|
19%
|
|
Ukraina
|
2004
|
15%
|
|
Serbija
|
2003
|
14%
|
|
Rusija
|
2001
|
13%
|
|
Lietuva
|
1996
|
27%
|
|
Latvija
|
1995
|
25%
|
|
Estija
|
1994
|
22%
|
|
Guernsey
|
1960
|
20%
|
|
Honkongas
|
1947
|
16%
|
|
Džersis
|
1940
|
20%
|
Lentelė 3. Regiono šalys, taikančios socialinio draudimo įmokų ribas (darbuotojui ir/arba darbdaviui)
|
Šalis
|
Socialinio draudimo įmokų „lubos“
|
|
Kazachstanas
|
Taip
|
|
Serbija
|
Taip
|
|
Makedonija
|
Ne
|
|
Rusija*
|
Ne
|
|
Ukraina
|
Taip
|
|
Rumunija
|
Taip
|
|
Slovakija
|
Taip
|
|
Estija
|
Ne
|
|
Latvija
|
Taip
|
|
Bulgarija
|
Taip
|
|
Lietuva
|
Ne
|
* – regresinė Sodros mokesčio sistema (kuomet didesnės pajamos apmokestinamos mažiau)
Lentelė 4. Mokesčių siūlymų šaltiniai
|
Mokestis
|
Šaltinis
|
Nuoroda
|
|
Progresinis GPM tarifas
|
Įstatymo projektas numeris: XP-145(2)
Pateikė Julius Veselka
|
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=315190&p_query=&p_tr2=
|
|
Įstatymo projektas numeris: XP-2366
Pateikė Jonas Lionginas, Algirdas Sysas, Birutė Vėsaitė
|
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300189&p_query=&p_tr2=
|
|
Įstatymo projektas numeris XP-1705A
Pateikė Kęstutis Daukšys
|
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293095&p_query=&p_tr2=
|
|
Pelno mokesčio didinimas
|
Įstatymo projektas numeris XP-2953
Pateikė Vytautas Čepas, Juozas Olekas, Algirdas Sysas, Irena Šiaulienė
|
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=316862&p_query=&p_tr2=
|
|
Neribotos „sodros“ įmokos
|
Įstatymo projektas numeris :XP-1469A, 2008 m. balandžio 22 d. įstatymo projektui Seime nepritarta.
Pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentas
|
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.klaus_stadija?p_svarst_kl_stad_id=-1713
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=317872&p_query=&p_tr2=
|
|
Akcizų ir PVM didinimas
|
„Premjeras Gediminas Kirkilas neseniai yra užsiminęs, jog 2009 m. valstybės biudžete atsirasiančią 908 mln. litų „skylę“, padidinus mokytojų atlyginimus, manoma užlopyti keliant PVM arba alkoholio akcizus.“
„<…> mėnesio pradžioje premjeras Gediminas Kirkilas patvirtino, kad mokytojų algos bus didinamos auginant PVM ir kai kuriuos akcizus <…>.“
|
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=16915130
http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=dd2919f3-5150-4627-a61e-9177cdb7f4ae
|
|
Nekilnojamo turto mokestis gyventojams
|
„R. Šadžius teigė, esą socdemai neatsisako ir siekio įvesti nekilnojamo turto mokesčio už gyvenamąsias patalpas. „Tai yra rinkimų idėja, ji įrašyta į mūsų programos projektą.“
|
Dienraštis „Respublika“, 2008 m. gegužės 15 d., p. 9
|
[1] Įstatymų projektai XP-145(2), XP-2366, XP-1705A.
[2] Įstatymo projektas XP-2953
[3] 2008 metų balandžio 22 d. Seime nepritarta netgi įstatymo projekto (XP-1469A) dėl ribojamų Sodros įmokų svarstymui Seime.
[4] „Premjeras Gediminas Kirkilas neseniai yra užsiminęs, jog 2009 m. valstybės biudžete atsirasiančią 908 mln. litų „skylę“, padidinus mokytojų atlyginimus, manoma užlopyti keliant PVM arba alkoholio akcizus.“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_sale.klaus_stadija?p_svarst_kl_stad_id=-1713)
„<…> mėnesio pradžioje premjeras Gediminas Kirkilas patvirtino, kad mokytojų algos bus didinamos auginant PVM ir kai kuriuos akcizus <…>.“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=317872&p_query=&p_tr2=)
[5] „R. Šadžius teigė, esą socdemai neatsisako ir siekio įvesti nekilnojamo turto mokesčio už gyvenamąsias patalpas. „Tai yra rinkimų idėja, ji įrašyta į mūsų programos projektą.“ (Dienraštis „Respublika“, 2008 m. gegužės 15 d., p. 9).
