Finansų ministerijos siūloma nauja alaus akcizo skaičiavimo tvarka reikštų didesnius mokesčius Lietuvos gyventojams ir blogesnes sąlygas aludariams, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai.
Akcizų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas numato taikyti akcizą alui, kaip ir Europos Sąjungoje, pagal faktinę alkoholio koncentraciją. Vietoj iki šiol galiojusio 0,4 lito už litrą alaus siūloma 0,085 lito už 1 procentą alkoholio tūrinės koncentracijos litre, bet ne daugiau kaip 0,55 lito už litrą. Pagal naują metodiką pabrangtų visas alus nuo 4,7% stiprumo.
„Ši tvarka neleis pasiekti Finansų ministerijos deklaruojamo tikslo subalansuoti alui tenkančios mokesčio naštos, t.y. sumažinti silpnesniam alui ir padidinti stipriam. Mokesčių našta bus padidinta, o ne subalansuota, nes tradicinis ir pagrindinę rinkos dalį turintis alus (pvz., „Ekstra“, „Kalnapilis“) brangtų, tuomet kai simboliškai atpigtų alus, kurio dalis rinkoje yra itin maža (pvz., „Žigulinis“, „Kvietinis“)“, teigia LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Tikslas sustabdyti plintančią tendenciją, kuomet stiprus alus tampa stipriųjų alkoholinių gėrimų pakaitalu, nebus pasiektas, kadangi nustačius maksimalią akcizo ribą akcizas nebebus didinamas stipresniam nei 6,5% alui. Priešingai nei tikimasi, motyvacijos gaminti itin stiprų alų padidės.
LLRI atkreipia dėmesį į tai, kad numatytas akcizas yra daug didesnis už Europos Sąjungos numatytą minimalųjį tarifą, kuris yra 1,87 Euro pagaminto produkto hektolitrui, t.y. 6,3 Lt., o ne 8,5 Lt., kaip teigiama Finansų ministerijos aiškinamajame rašte.
Įvedus siūlomą akcizo skaičiavimo metodiką, sumažėtų biudžeto įplaukos, nes svertinio alaus akcizo ir vidutinės kainos padidėjimas stabdytų Lietuvos ekonomikai svarbios alaus rinkos augimą.
LLRI siūlo numatyti alui 6,3 Lt. už hektolitrą produkto už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos akcizą. Tai reikštų tikrą, o ne tariamą tarifų subalansavimą, nes vidutinis svertinis vidurkis liktų nepakitęs, o brangtų alus stipresnis už 6,1 %.
