Gruodžio 8 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie tai, kad vietoje dovanų darbuotojams ar partneriams, įmonės vis dažniau renkasi aukoti labdarai ar kitiems geriems darbams, prisidėti prie socialinių problemų sprendimų kalbėjosi „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė Erika Voverė, portalo Aukok.lt vadovė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė, ir „ACME Grupė“ vadovas Sergej Artemiuk.
Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarti pasiūlymai keisti pelno mokesčio įstatymą, grąžinti buvusią odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo tvarką, mažinti Žemės ūkio ministerijos valdomų įmonių skaičių, sprendimas atlyginimus mokėti tik pavedimu.
Netikras nulinio pelno tarifo modelis
Grupė Seimo narių įregistravo pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, pagal kurį tam tikri subjektai galėtų pretenduoti į sumažintą reinvestuojamo pelno mokesčio tarifą. Tačiau skambiai šį projektą pristatę kaip nulinį tarifą reinvestuotam pelnui projekto rengėjai nėra tikslūs. Projektu siūloma apmokestinimo tarifą diferencijuoti pagal investicijų objektus, taip pat pagal savivaldybę, kurioje vykdomas investicinis projektas. Taigi priėmus tokį reguliavimą nebūtų maksimizuojami nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui teikiami privalumai, taip pat į rinką būtų įnešta neskaidrumo ir neapibrėžtumo, nes tarifas galėtų nuolat kisti.
Vietoje to būtų tikslinga svarstyti galimybę išvis atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo. Pagal šį modelį mokestis taikomas tik išmokamiems dividendams, o visos investicijoms ir veiklos plėtrai skirtos lėšos – neapmokestinamos. Tai ne tik išlaisvintų lėšas investicijoms, bet ir panaikintų mokestinės pelno apskaitos poreikį. Kartu mažėtų ir visos su tuo susijusios naštos bei įtampos tarp mokesčių mokėtojų ir administratorių, šešėlinės veiklos paskatos. Kaimynių šalių patirtis rodo, kad netrukus ima augti pelno ir kitų mokesčių pajamos.
Grąžinti buvusią tvarką
Seimas nusprendė svarstyti pasiūlymą grąžinti buvusią odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo tvarką. Šiuo metu licencijas specialistams išduoda valstybinė Akreditavimo tarnyba, kuriai praėjusiais metais ši funkcija buvo perduota iš odontologų rūmų. Tačiau atlikta odontologijos sektoriaus atstovų apklausa parodė, kad tokiu būdu licencijų išdavimas buvo apsunkintas, o administracinė našta padidėjo.
Nesudėtinga licencijavimo procedūra labai svarbi odontologams, kurie ypač nukentėjo nuo karantino ribojimų, taigi svarbu, kad licencijos būtų išduodamos efektyviausiu būdu. Tai – tik vienas iš daugelio Lietuvoje pastebimų pavyzdžių, kai savireguliacija yra veiksmingesnė negu centralizuota valstybinė sistema, kad ir kaip būtų stengiamasi reguliavimą sutelkti valdžios institucijose. Teisėkūros požiūriu pagirtina tai, kad šį projektą registruoti paskatino esamo reguliavimo neigiami padariniai. Peržiūrint galiojantį reguliavimą ir konsultuojantis dėl jo su visuomene galima efektyviau spręsti kylančias problemas, o ne užsiimti brokuotų teisės aktų lopymu.
Atlyginimai galės būti išmokami tik pavedimu
Nuo naujųjų metų algas ir dienpinigius darbuotojams bus galima išmokėti tik pavedimu į darbuotojo nurodytą sąskaitą, atsisakant galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Išimtis taikoma tik jūrininkams, kuriems taikoma Prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Nors iš pradžių labiausiai buvo susirūpinta transporto sektoriaus darbuotojais, galimybė pasirinkti algą gauti grynaisiais buvo atimta iš visų darbuotojų. Tokia schema teisėkūroje naudojama vis dažniau – projektas prasideda nuo, pavyzdžiui, komandiruojamų darbuotojų apsaugos, o tada draudimai ir ribojimai išplečiami visiems. Tai didina neapibrėžtumą rinkoje, nes politikų sprendimai tampa vis sunkiau prognozuojami.
Pavojinga tai, kad dažniausiai problemos sprendžiamos draudimais ir ribojimais, o ne sistemiškai vertinant problemų priežastis ir kuriant pozityvias paskatas. Draudimai apskritai yra brangiausia priemonė, kuri nekriziniu laikotarpiu ir esant įprastoms sąlygoms yra mažiausiai efektyvi.
Be to, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažina konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų ir sukuria prielaidas finansinių paslaugų brangimui. Nors problema identifikuojama viename ar keliuose sektoriuose, keliose juose veikiančiose įmonėse, pasekmes pajaus visi – net ir tie, kurie sąžiningai moka mokesčius ir džiaugiasi gaudami atlyginimą grynaisiais. Draudimas gauti algą grynaisiais ir su tuo susijusi našta tenka legaliems rinkos dalyviams, o ne šešėliniams – pastarieji tam ir yra šešėlyje, kad reguliavimai jų nepasiektų. Didinant ribojimus šešėlio patrauklumas tik didėja, o skatinti išeiti iš šešėlio galima tik nuosekliai didinant legalios veiklos patrauklumą.
Siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdomų įmonių skaičių
Praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje buvo svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių. Toks sprendimas parengtas vykdant atnaujintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos priemonių planą. Į šį planą yra įtraukta priemonė dėl trijų valstybės įmonių konsolidavimo: trijų įmonių – Valstybės žemės fondo, Žemės ūkio informacijos ir kaimo centro bei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro pagrindu siūloma steigti vieną valstybės įmonę Žemės informacijos centrą (ŽIC). Teigiama, kad konsolidavimas padėtų išvengti neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos, supratimo ir interpretavimo, kuriant ir diegiant informacinius sprendimus bei teikiant viešąsias paslaugas. Tikimasi ir didesnio valdymo efektyvumo užtikrinimo.
Tai sveikintinas žingsnis. Funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, geriau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį keisti ar tobulinti turimas informacines sistemas. Dėl to turėtų laimėti vartotojas – jis gaus kokybiškesnes paslaugas.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
