Reguliavimų naštą žmonėms ir ekonomikai tiriančio Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė rodo, kad bene labiausiai reguliavimais susaistyta yra vaistų rinka. Dar daugiau, reguliavimai vis griežtėja ir intensyvėja, o tai trukdo pasiekti pačios valdžios užsibrėžtų tikslų. Vartotojams mažinamos galimybės gauti tinkamiausią jiems gydymą, auga laiko sąnaudos ir finansinė našta valdžios institucijoms ir visiems rinkos dalyviams.
Analizė rodo, kad vien per pastaruosius dvejus su puse metų pagrindiniai teisės aktai, kuriais reguliuojamos kompensuojamųjų vaistų kainos, keisti 21 kartą.
„Situacija vaistų rinkoje yra akivaizdus įrodymas, kaip pradėjus reguliuoti tam tikrą rinką, natūralūs jos mechanizmai sutrinka ir prireikia vis naujų, vis detalesnių taisyklių, suvaržymų ir procedūrų, kurie sukoncentruoja visą galią valstybės institucijų rankose“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.
Analizėje pateikiami vaistų rinkos reguliavimo pavyzdžiai: pastaraisiais metais buvo reguliuojamos visos kompensuojamųjų vaistų kainos dedamosios, žmonių ir visų rinkos dalyvių įtaka kainai ir vaistų pasirinkimui yra apribota. Vaistinės neturi galimybių daryti įtakos kompensuojamųjų vaistų kainoms – jų funkcijos susiaurintos iki vaistų išdavimo. Sprendimai didinti kompensuojamąją bazinės vaisto kainos dalį didina finansinį vaisto prieinamumą, tačiau neleidžia pasiekti kito valstybės iškelto uždavinio – didinti ir pridėtinę terapinę naudą turinčių kompensuojamųjų vaistų prieinamumą.
„Gali būti, kad dėl reguliavimų nuolat mažėjanti vartotojo mokama vaistų kainos dalis lemia ir neatsakingą jų vartojimą, nors valstybės institucijos būtent atsakingą vaistų vartojimą įvardija vaistų politikos uždaviniu. Kasmet Lietuvoje sunaikinama vis daugiau pasenusių vaistų. 2018 m. sunaikinta 19,4 tonos iš gyventojų surinktų pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra net 5 tonomis daugiau nei prieš metus. Tai reiškia, kad vis neefektyviau naudojamos ir PSDF lėšos. Išeina, kad valstybės institucijos, reguliavimais siekdamos taupyti PSDF biudžeto lėšas, kita ranka jas paleidžia vėjais“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Gintarė Deržanauskienė.
Kita problema – pati vaistų patekimo į kompensavimo sąrašus procedūra yra brangi, darbui imli. Pavyzdžiui, nėra galimybės dokumentų pateikti nuotoliniu būdu, tenka versti dokumentus į lietuvių kalbą ir panašiai. Tai sukuria įėjimo į rinką barjerą smulkesniems vaistų gamintojams, mažina ir vaistų prieinamumą vartotojams.
„Rinkos mechanizmą bandoma pakeisti biurokratinėmis procedūromis, gausybe įtrauktų žmonių ir ilgais svarstymais. Tačiau ekonomikos dėsniai nenustoja veikti ir visi stebime, kaip centralizuotas planavimas veda į aklavietę. Norint, kad situacija keistųsi iš esmės, reikalingas nuoseklus ir kryptingas dereguliavimas. Kitaip tariant, reikia grąžinti sprendimų laisvę pačiam žmogui, gydytojams, vaistų gamintojams ir pardavėjams“, – apibendrina E. Leontjeva.
Analizę „Ar vaistų rinkos reguliavimas tarnauja vartotojui?“ skaityti ir parsisiųti galima čia.
