Vis dar sparčia ekonomine plėtra išsiskirianti Lietuvos ekonomika pereina į vangesnio augimo fazę. Pagrindinė to priežastis – lėtėjanti eksporto plėtra ir suaktyvėję rizikų židiniai pasaulio rinkose. Situaciją apsunkinti gali ir problemos šalies viduje: žemas investicijų į gamybos priemones lygis, nepaisant ekonomikos augimo didėjantis nedarbas, „vidutiniųjų pajamų spąstų“ grėsmė bei artėjantys rinkimai. Tai rodo Lietuvos laisvos laisvosios instituto atlikta 2019 m. ekonominės aplinkos analizė.
„Rizikų židiniai globalioje ekonomikoje šiemet suaktyvėjo. Prekybos karai, struktūriniai brandžių ekonomikų iššūkiai, „Brexit“ keliamas neapibrėžtumas, susilpnėjusios besivystančios rinkos ir geopolitinės įtampos jau kurį laiką temdo ekonomikos dalyvių lūkesčius, kurie tiesiogiai įtakoja jų elgseną, vartojimą ir investicinius planus. Tai viena pagrindinių priežasčių, lemiančių pasaulio ekonomikos lėtėjimą. Vangesnė plėtra – rimtas galvosūkis tiek savo arsenalą beveik išnaudojusiems centriniams bankams, tiek vyriausybėms, kurios dėl išaugusios skolų naštos irgi negali pasigirti didele manevro laisve“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Euro zonos kontekste Lietuva šiemet išsiskyrė vis dar sparčia ekonomine plėtra. Darbo rinka buvo aktyvi, sparčiai augo atlyginimai, infliacija – palyginti nedidelė. Po 2018 m. stebėto metinio 3,5 proc. BVP augimo, per tris šių metų ketvirčius jis siekė net 4,0 proc. Įsibėgėjus struktūrinių fondų paramai ir neslopstant aktyvumui nekilnojamojo turto rinkoje, tebeaugo investicijos. Didėjanti gyventojų perkamoji galia skatino vidaus vartojimo ir į vidaus rinką orientuotų ekonominių veiklų augimą. Vis tik tendencijos keičiasi – ekonomikos augimas pagreitį praranda. Pagrindinė to priežastis – dėl išsikvėpusios paklausos kertinėse eksporto rinkose kritusi eksporto plėtra.
„Tiek Lietuvos, tiek kertinių eksporto rinkų plėtros pulsas kitąmet lėtės. Išaugus išorės neapibrėžtumui, mažai atvirai ekonomikai būtinas bent jau šalies politikos stabilumas. Deja, stebimas mokestinės politikos naudojimas trumpalaikiams politiniams tikslams pasiekti – papildomas rizikų židinys, kuris ribos tiek gyventojų, tiek verslo manevro laisvę prisitaikant prie vangesnės ūkio plėtros aplinkos“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Vertinant ilgalaikę Lietuvos konkurencingumo perspektyvą, išlieka „vidutiniųjų pajamų spąstų” grėsmė. Lietuvoje vis dar vyrauja žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės prekės ir paslaugos, kurių konkurencingumas eksporto rinkose labai priklauso nuo darbo kainos. Pastaruosius beveik šešerius metus dėl dažno minimalaus atlyginimo didinimo ir nuolatinio darbuotojų trūkumo Lietuvoje statistinio darbuotojo alga, atmetus infliaciją, augo gerokai sparčiau nei jo sukuriama pridėtinė vertė. Tą pačią prekę gaminant vis brangiau ir brangiau, galiausiai ji tampa nekonkurencinga.
„Norint to išvengti, būtina sukurti palankias sąlygas keistis ekonomikos struktūrai ir siūlomų prekių bei paslaugų asortimentui: steigtis aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms veikloms, pritraukti atitinkamų užsienio investicijų bei kurti patrauklią terpę aukštos kvalifikacijos specialistams. Tik kai įveiksime „vidutiniųjų pajamų spąstus“, galėsime ieškoti „gerovės valstybės“ prasmės ir reikšmės“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė.
Vis dėlto, anot analizę atlikusių ekspertų, einama priešinga linkme. Ekonominės politikos nenuoseklumas, mokesčių sistemos sudėtingumas, sprendimų priėmimo skuba, dažnas kaitaliojimas didina gyventojų ir verslo ateities neapibrėžtumą, mažina konkurencingumą ir prastina verslo aplinką.
„Apibendrinant, Lietuvos ekonomika kol kas demonstruoja stuburą, tačiau jį išlaikyti tiesų bus sunku. Deja, šiuo metu valdžios sprendimai nedera prie makroekonominio konteksto – kitų metų biudžetas perdėm optimistinis, mokestinė politika nenuosekli ir žalinga“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
„Valdžios sprendimai pro makro objektyvą“ – nauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva, kurios tikslas – du kartus per metus apžvelgti ir įvertinti ekonomikos būklę, išorinį kontekstą ir remiantis makroekonominiais duomenimis įvertinti valdžios ekonominės politikos iniciatyvas ir jų poveikį ekonominei raidai, konkurencingumui, verslo klimatui bei gyventojų finansinei gerovei.
Visą tyrimą skaityti ir parsisiųsti galima čia: https://bit.ly/36kFLV9
Pristatymo skaidrės: http://bit.ly/2pHJziN
Kontaktams: Indrė Genytė-Pikčienė, tel. +370 620 78373, el. paštas: indre@llri.lt
