Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir viena vieta pakilęs Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas.
„Karūna antrus metus iš eilės – Vilniaus rankose. Sostinė pritraukia daugiausia investicijų, čia aktyviausias verslas, dėl to mažiau bedarbių, socialinės pašalpos gavėjų. Tiesa, Vilniui grėsmę vis dar kelia milžiniška skola. Antroje vietoje likusi Klaipėda sostinę galėtų pavyti, jei jai pavyktų sukurti palankesnes sąlygas verslui ir pritraukti daugiau investicijų”, – pastebi Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.
Mažųjų savivaldybių indekso geriausiųjų trejetukas taip pat beveik nesikeitė. Trečią vietą išlaikė Druskininkai, į pirmąją išsiveržė Kauno rajonas, aplenkęs šiemet antroje vietoje likusį Klaipėdos rajoną.
„Nors Kauno rajonui pavyko aplenkti Klaipėdos rajoną, šios dvi savivaldybės eina koja kojon, abi puikiai išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus. Gera ekonominė situacija didina žmonių gerovę. Kauno ir Klaipėdos rajonai gali didžiuotis, kad yra vieni iš nedaugelio, į kuriuos žmonių gyventi bei dirbti atvyksta daugiau nei išvyksta”, – teigia A. Čepukaitė.
Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad atotrūkis yra ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Trumpai:
6 didžiųjų miestų savivaldybių reitingas: Vilniaus m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Kauno m., Alytaus m., Panevėžio m.
54 mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas: Kauno r. , Klaipėdos r., Druskininkai, Marijampolė, Šilutės r.
Savivaldybių indeksą 2016 rasite čia.
Arba atsisiųskite tyrimą .zip formatu čia.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
- taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
- savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
- mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
- efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
- atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
- savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
- mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.
