Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3, 40, 42 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo 441, 442 straipsniais įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia pastabas.
Įstatymo projektas siūlo įvesti asmeninę teisinę atsakomybę ūkio subjektų vadovams. Numatomos sankcijos – piniginė bauda ir draudimas eiti vadovaujančias pareigas visuose ūkinę veiklą vykdančiuose subjektuose. Toks draudimas apriboja teisę ne tik pačiam nubaustajam įsidarbinti vadovo pareigose, bet faktiškai apriboja ir darbdavio teisines galimybes toki asmenį oficialiai įdarbinti ar skirti į tam tikras vadovaujančias pareigas.
Įstatymo projektas gali pažeisti dvigubo nebaudžiamumo principą
Tais atvejais, kai įmonės vadovas yra ir įmonės savininkas (ar bendrasavininkas), skiriama bauda įmonei ir vadovui gali pažeisti dvigubo nebaudžiamumo principą, pvz., individualių įmonių atveju. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Taigi, jos savininkas atsako visu įmonės ir asmeniniu turtu. Jei įmonės savininkas ir vadovas yra tas pats asmuo, tokiu atveju teisinė atsakomybė susidvigubintų, t.y. administracinė atsakomybė už Konkurencijos ir kitų įstatymų pažeidimus tektų ūkio subjektui (individualiai įmonei) ir jo vadovui. Tokiu atveju, susidvigubintų teisinė atsakomybė ir tas pats asmuo už tą patį pažeidimą būtų nubaustas du kartus.
Čia ypač svarbu pastebėti, kad individualios įmonės (ar kitos neribotos atsakomybės veiklos formos) atveju, skirta piniginė bauda tenka ir įmonės turtui, ir įmonės savininko asmeniniam turtui (t.y. ne įmonės turtui, pvz., gyvenamajam namui). Tai tik dar labiau sustiprina įžvalgą, kad neribotos atsakomybės ūkio subjektų atveju vadovams taikoma asmeninė atsakomybė pažeidžia dvigubo nebaudžiamumo principą.
Įstatymo projektas sumažins įmonių valdymo skaidrumą
Jei Įstatymo projektas būtų priimtas, įmonėms atsirastų rizika prarasti patyrusius vadovus. Todėl tikėtina, kad įmonės imtųsi aktyvių priemonių apsaugoti vadovus nuo galimų sankcijų įsteigdamos fiktyvių vadovų pareigybes. Tokiu būdu sumažėtų įmonių valdymo skaidrumas, o tai tikrai neprisidėtų prie geresnės aplinkos konkurencijai.
Įstatymo projektas paskatins kvalifikuotų vadovų emigraciją, pablogins Lietuvos įmonių konkurencines galimybes
Tikėtina, kad įvedus vadovų asmeninę atsakomybę, konkurencinės sąlygos Lietuvos įmonėms samdyti vadovą pablogės, lyginant su šalimis, kuriose vadovams nėra taikoma asmeninė atsakomybė. Priimtas įstatymo projektas gali paskatinti dalį vadovų rinktis kitas ES šalis, o ne Lietuvą. Turint galvoje, kad aukščiausio lygio vadovai yra labai mobilus darbo jėgos segmentas, tokia situacija yra labai tikėtina. Įstatymui pradėjus veikti, o Lietuvoje dirbantiems vadovams pradėjus gauti nuobaudas ir draudimą užimti vadovaujančias pareigas, praktiškai neišvengiama, kad dalis vadovų pasirinks dirbti ES šalyse, kuriose nėra asmeninės vadovų atsakomybės, vien dėl to, kad dirbti Lietuvoje jiems bus uždrausta.
Dėl šių priežasčių, samdant vadovą Lietuvoje, dėl egzistuojančios rizikos jam gali tekti mokėti didesnį atlyginimą.
Asmeninė vadovų atsakomybė už konkurencijos pažeidimus nėra ES reikalavimas ar plačiai paplitusi praktika
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dabar skiriamos baudos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus nebeatitinka naujų Europos Komisijos baudų taikymo už konkurencijos taisyklių pažeidimus gairių. Tačiau dokumentas, į kurį yra referuojama, t.y. Baudų apskaičiavimo gairės visiškai nieko nesako apie vadovų asmeninę atsakomybę skiriant baudas už konkurencijos pažeidimus. Netgi atvirkščiai, visame dokumente kalbama apie baudų skyrimą „įmonėms ar įmonių asociacijoms“.
Jungtinės Karalystės (JK) praktika negali būti tiesiogiai pritaikytas Lietuvos situacijai. Pagal JK galiojantį Konkurencijos įstatymą, asmeninė atsakomybė individams taikoma, jei individas trukdo tyrimui ar nevykdo nurodymų; tuomet konkurencijos priežiūros įstaigos iš individo (nebūtinai vadovo) gali išsireikalauti su įsakymo taikymu susijusius kaštus. Vadovų asmeninė atsakomybė, apie kurią kalbama Įstatymo projekte, yra apibrėžta kituose JK teisės aktuose.
Asmeninė vadovų atsakomybė nėra plačiai paplitusi ar universali praktika, taip pat nėra įrodytas tokios praktikos veiksmingumas. Todėl svarstant tokios atsakomybės įdiegimą Lietuvoje būtinas detalus situacijos ir pasekmių įvertinimas, kuris, teikiant šį Įstatymo projektą, nėra atliktas.
Asmeninė vadovų atsakomybė už konkurencijos pažeidimas yra per griežta sankcija
Konkurencijos pažeidimas yra ne nusikaltimas, o nusižengimas, užtraukiantis ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Todėl draudimas dirbti 3-5 metus vadovaujančiose pareigose yra per griežta sankcija asmeniui padariusiam nusižengimą, dėl kurio kyla administracinė atsakomybė.
Nors administracinių teisių pažeidimo kodeksas numato panašias sankcijas, pvz., specialiosios teisės atėmimas, tačiau vadovaujančios pareigos nėra užsiėmimas, kuriam reikalinga specialioji teisė. Įstatymo projekte taikomos sankcijos yra taikomos ne konkrečiai profesijai (kaip Administracinių teisių pažeidimo kodekse), bet apskritai būti vadovu ar valdymo organų nariu.
Įstatymo projektas yra nenuoseklus, nes numato asmeninę atsakomybę tik ūkio subjektų vadovams, o ne visų subjektų, kuriems taikomas Konkurencijos įstatymas, vadovams
Jei įmonių vadovams įvedama asmeninė atsakomybė už konkurencijos pažeidimus, tuomet, taikant proporcingumo ir nediskriminavimo principą, asmeninė atsakomybė privalėtų būti taikoma ir valdžios institucijų vadovams, kuriems Konkurencijos įstatymas taip numato draudimus.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis viešojo administravimo subjektams draudžia priimti sprendimus, kurie įgalintų atsirasti konkurencijos pažeidimams. Tokiu būdu, jei tyrimo metu būtų nustatyta, kad viešo administravimo subjektai priėmė tokius sprendimus, kurie varžė konkurencijos laisvę, tokių subjektų vadovams būtų tikslinga taikyti analogiškas sankcijas, t.y. pinigines baudas ir draudimą užimti vadovaujančias pareigas.
Siūlome nepritarti įstatymo projektui.
