2017 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seime bus svarstoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nauja redakcija[1], kuria be kita ko naikinami vidaus sandoriai.
Šis sprendimas labiausiai palies tas savivaldybes ir jų įmones, kurių veikla rėmėsi išimtinai vidaus sandoriais.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateikia argumentus, kodėl reikia naikinti vidaus sandorius:
- Vidaus sandoriais – piktnaudžiaujama. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet gali būti netaikomos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, t. y. netaikoma konkurencinga procedūra[2], o sudaromas vidaus sandoris.
Visais atvejais: ar sudarant vidaus sandorį, ar perkant vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, galioja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje[3] viešojo administravimo institucijoms įtvirtinta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudimas priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes. Vadovaujantis tuo, savivaldybė, prieš nuspręsdama sudaryti vidaus sandorį su jos įmone, turėtų įsitikinti, kad rinkoje nėra kitų atitinkamų prekių ar paslaugų teikėjų. Tačiau dažnu atveju tai nėra daroma.
Problema kyla tuomet, kai savivaldybės vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta vidaus sandorio išimtimi, ignoruodamos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Vidaus sandoriai neretai pasirenkami ne dėl to, kad tai geriausias ar vienintelis būdas, o tik dėl to, kad įmonė priklauso savivaldybei.
Konstitucinis teismas, nagrinėdamas bylą[4] dėl konkurencijos teikiant atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas[5], konstatavo, kad savivaldybės, pasirinkdamos paslaugų teikėjų atrankos būdą, be kita ko privalėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. 2017 m. kovo 21 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Joniškio rajono savivaldybės skundą, kuriuo ši savivaldybė siekė išvengti Konkurencijos tarybos įpareigojimo taikyti konkurencingą procedūrą. Nepaisant teismų išaiškinimų ir sprendimų, savivaldybėse toliau naudojami vidaus sandoriai, kurie pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvės principą.
- Vidaus sandoriai brangiau kainuoja mokesčių mokėtojams. Konkurencijos tarybos 2015 m. atlikto Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimo[6] duomenimis, vidaus sandorių pagrindu teikiamų paslaugų kainos 5 – 100 proc. aukštesnės nei paslaugų, kurios įsigytos atviro konkurso būdu. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad kas trečia savivaldybė naudojo vidaus sandorį. Savivaldybių, kuriose yra taikomi vidaus sandoriai, neretai sudaromi, pvz., 10-čiai metų fiksuota kaina, gyventojai neturi galimybės už paslaugas mokėti pigiau. Nes mažesnę kainą galintys pasiūlyti privatūs teikėjai negali to padaryti dėl savivaldybių pasirinkimo sudaryti vidaus sandorius, o ne vykdyti atvirus pirkimus, t. y. netaikyti konkurencingos procedūros.
Yra savivaldybių, kurios savo įmonių neefektyvumą dangsto didindamos jų įstatinius kapitalus, leisdamos akcijų emisijas ar kitaip dotuodamos jų veiklą. Privatūs rinkos dalyviai tokios galimybės neturi, tačiau blogiausia, kad tokiu būdu savivaldybių gyventojai už paslaugas nors ir netiesiogiai susimoka antrą kartą.
- Savivaldybės įmonės ne visada veikia skaidriai. Per 2015-2016 m. vidaus sandoriams išleistos lėšos viršija 277 mln. Eur[7]. Ir tai nėra galutinė suma, nes savivaldybės, nesant įpareigojimo kaupti tokią informaciją, nežinia, ar fiksuoja šią informaciją, tačiau faktas, kad jos viešai neskelbia.
Taip pat yra konstatuota atvejų, kuomet savivaldybės įmonės ne pačios teikia vidaus sandoriuose sutartas paslaugas, o perka jas iš subrangovų. Tuomet kyla klausimas, koks tos savivaldybės įmonės vaidmuo ir kokia jų paskirtis apskritai? Savivaldybė netaupo mokesčių mokėtojų pinigų ir neperka tiesiai iš privataus teikėjo, atliekant konkurencingą procedūrą. Be to subrangovas dažniausiai pasirenkamas taip pat ne atviro konkurso būdu, kas negarantuoja, kad mokesčių mokėtojų pinigai bus išleidžiami efektyviausiu būdu.
- Naudodamosis vidaus sandoriais savivaldybėms priklausančios įmonės išstumia konkurentus iš rinkos. Konkurencijos tarybos duomenimis, 2010-2015 m. laikotarpiu „vien tik dėl savivaldybių teiktų privilegijų ar net išimtinių teisių veikti rinkoje savoms įmonėms Konkurencijos taryba yra nustačiusi 13 Konkurencijos įstatymo pažeidimų” ir buvo pradėjusi dar 4 tyrimus. Minėtais atvejais privačios įmonės arba buvo diskriminuojamos, arba buvo priverstos nutraukti savo veiklą.“ Nuo to laiko praėjo 2 metai, situacija nėra pasikeitusi.
Esant tokiai situacijai, vidaus sandoriai išstumia privatų, ypač smulkų ir vidutinį, verslą iš rinkos, o regionai tampa nepatrauklūs privačioms investicijoms. O konkurencija sukurtų paskatas efektyviau veikti pačioms savivaldybės įmonėms.
- Vidaus sandorių panaikinimas neuždraudžia pirkti paslaugų iš savivaldybei priklausančių įmonių, o tik įpareigoja tai daryti skaidriai. Vidaus sandorių panaikinimas nereiškia, kad savivaldybėms yra draudžiama pirkti paslaugas iš savivaldybės įmonių. Savivaldybės ir toliau galės pirkti iš jų, tiesiog tai turės daryti konkurso būdu, t. y. savivaldybės įmonė turės laimėti atvirą konkursą, siūlydama palankesnes sąlygas nei konkurentai.
Jei savivaldybių įmonės baiminasi nelaimėsiančios atvirų konkursų, taikant konkurencingą procedūrą, tai rodo, kad būtent savivaldybės įmonėms trūksta efektyvumo, o savivaldybės, per vidaus sandorius už paslaugas sumoka per daug.
- Savivaldybių įmonių interesai negali būti pretekstu konkurencijai riboti. Bet kurioje ūkio šakoje naujų kompanijų atėjimas į rinką gali sukelti problemų esamiems rinkos dalyviams. Tačiau tai ir yra vienas kertinių rinkos ekonomikos elementų. Draudimas į rinką ateiti naujiems žaidėjams, ar analogišką poveikį turintys veiksmai (pvz., leidimas savivaldybių administracijos be konkurso pirkti paslaugas iš savivaldybės įmonių) iš esmės prieštarauja rinkos ekonomikos principams ir LR Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms.
- Vidaus sandorių šalininkų baimės yra perdėtos. Vienas oponentų argumentų – panaikinus vidaus sandorius, savivaldybėms priklausančios įmonės bankrutuos, bus priverstos užsidaryti, o tuomet mažose savivaldybėse nebebus kaip suteikti reikalingų paslaugų. Yra bent trys argumentai, kurie įrodo, kad šie nuogastavimai yra nepagrįsti.
Pirma, kaip jau minėjome, jei savivaldybei priklausančios įmonės sugeba funkcionuoti tik todėl, kad paslaugos iš jų yra perkamos ne konkurso būdu, aukštesnėmis kainomis nei rinkoje (t. y. per vidaus sandorius), tai jau savaime yra argumentas uždrausti vidaus sandorius.
Antra, net ir mažos savivaldybės sugeba pirkti paslaugas atviruose konkursuose. 2015 m. 7 iš 10 pirkimų šešiose didžiausiose savivaldybėse; 54 mažosiose savivaldybėse – 8 iš 10 pirkimų buvo atviri. Pagal pirkimų sumas, tai būtų atitinkamai 86 proc. ir 87 proc. (Lietuvos savivaldybių indekso duomenys).
Trečia, tikėtina, kad atviruose konkursuose galėtų dalyvauti paslaugų teikėjai ir iš kitų savivaldybių. O tai reiškia, kad net bankrutavus vietinei savivaldybei priklausančiai įmonei, bus kam dalyvauti atvirame konkurse ir teikti paslaugas.
Todėl raginame palaikyti iniciatyvą uždrausti vidaus sandorius.
—
[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e1b20340088211e78dacb175b73de379?jfwid=-ji9gsyixd
[2] Konkurencinga procedūra -kuomet perkančioji organizacija (pvz., savivaldybė) skelbia konkursą, kurio metu geriausiai sąlygas atitikęs ūkio subjektas laimi konkursą teikti prekes arba paslaugas.
[3] Lietuvos respublikos konkurencijos įstatymo “4 straipsnis. Viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. 1. Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. 2. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus”.
[4] Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT9-N5
[5] http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta917/content
[6] http://kt.gov.lt/uploads/documents/files/2015-02-20_Atlieku_rinkos_tyrimas%20(1).pdf
[7] http://vz.lt/prekyba/2017/03/20/kodel-uzstrigo-naujasis-viesuju-pirkimu-istatymas#ixzz4bww2008Y
