Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 313 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ pakeitimo“ pakeitimo“ projekto (Reg. Nr. 18-14302(3))[1].
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) projektą (toliau – Projektas), pritaria Projektui, tačiau teikia pasiūlymus dėl Aprašo 2.5. punkto papildymo.
Aprašo 2.5. punkte, be kita ko, nustatoma, kad VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ rengiamose savivaldybės valdomų įmonių (toliau – SVĮ) veiklą apibendrinančiose metinėse ataskaitose bus pateikiama ši informacija:
- SVĮ skaičiaus ir teisinės formos pokyčiai;
- SVĮ vertė;
- finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų apžvalga;
- SVĮ sąrašas pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis;
- informacija apie duomenims apibendrinti naudotus metodus.
Laikantis skaidrumo, sąžiningos konkurencijos principų, o taip pat siekiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijų, siūlome SVĮ apibendrinančiose metinėse ataskaitose skelbtiną informaciją papildyti toliau nurodyta informacija:
- Kiekvienos SVĮ darbuotojų skaičius ir jo pokyčiai. Kiek tai susiję su Valstybės valdomomis įmonėmis (toliau – VVĮ), pagrindiniai VVĮ stebėsenos rodikliai EBPO šalyse yra: VVĮ skaičius, vertė ir darbuotojų skaičius. Stebima šių rodiklių dinamika pagal tai, kokiuose sektoriuose veikia konkrečios VVĮ: finansų, energetikos, susisiekimo, žemės ūkio ir kt. Kadangi SVĮ ir VVĮ yra panašios tuo, kad jų veiklos pagrindą sudaro viešosiomis lėšomis grįstas turtas ir kapitalas, manytina, kad SVĮ veiklos stebėsenai ir kontrolei turėtų būti naudojami tie patys rodikliai kaip ir VVĮ. Galbūt, tikslinga būtų nustatyti kitokius veikimo sektoriaus ar srities pjūvius, atsižvelgiant į kiek kitokias SVĮ būdingas veiklas (žr. šio rašto 2 p.).
SVĮ dirbančių darbuotojų skaičiaus stebėsena būtų reikšminga ir siekiant efektyvesnio SVĮ valdymo. Transparency International Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas parodė, kad 40 procentų visų įmonių (tiek VVĮ, tiek SVĮ) vadovų yra susiję su politinėmis partijomis, o SVĮ vadovų kaita dažnai būna susijusi politiniais ciklais. Lietuvos Respublikos Prezidentė inicijuodama Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus taip pat kalbėjo apie SVĮ valdymui būdingą korupciją ir nepotizmą. Pernelyg didelis darbuotojų skaičius, palyginus su kitose savivaldybėse atitinkamą veiklą vykdančiomis SVĮ, gali signalizuoti tai, kad sprendimai šioje SVĮ priimami prioritetu laikant kitus nei SVĮ veiklos efektyvumo, didesnės kapitalo grąžos ar bendrųjų savivaldybės gyventojų interesų patenkinimo tikslus.
- Kiekvienos SVĮ visų vykdomų veiklų sąrašas ir jo pokyčiai. Vietos savivaldos įstatymo 91[2] nurodytos sąlygos ir procedūra, kada Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo. Tai reiškia, kad SVĮ neturi teisės vykdyti bet kokią veiklą. LLRI 2018 m. pradžioje atliktas tyrimas „Ką veikia savivaldybių valdomos įmonės?“[3] parodė, kad SVĮ vykdomų veiklų spektras yra labai platus (59 veiklos tipai) ir dažnai peržengia pagrįstas ūkinės veiklos vykdymo ribas. Priimant sprendimą dėl SVĮ steigimo yra svarstoma dėl vienos pagrindinės veiklos vykdymo, tačiau pradėjus veiklą dažna SVĮ ieško būdų, kaip atpiginti pagrindinės veiklos veikimą imdama vykdyti kitas veiklas. Pavyzdžiui, bene visos keleivių vežimo SVĮ teikia autobusų nuomos paslaugas, kai kurios teikia siuntų vežimo ar reklamos ant autobusų paslaugas. Populiariausia visose savivaldybėse vykdoma SVĮ veikla yra ne šilumos ar vandens tiekimas, ne atliekų tvarkymas ir net ne teritorijų ar gatvių priežiūra, o autotransporto ir technikos nuoma. Didžiausia tikimybė, kad būtent šios, su pagrindine veikla susijusios SVĮ vykdomos veiklos nėra pagrįstos. Ir tuo yra daroma didžiausia žala sąžiningai konkurencijai. Atsižvelgiant į tai, periodinė SVĮ vykdomų veiklų stebėsena yra aktuali ir leistų savivaldybėms lygintis tarpusavyje ir įgalinti gerosios praktikos laikymąsi.
- Veiklų, kurias vykdo kiekviena SVĮ, pagrįstumo vertinimo rezultatus. SVĮ vykdant nepagrįstas ūkines veiklas, gali būti pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas. Problemą, kad SVĮ veiklų pagrįstumas nėra vertinamas, kelia Valstybės kontrolė[4]: „Savivaldybės periodiškai nesvarsto poreikio turėti kontroliuojamų įmonių. Apie 10 proc. SVĮ vykdo ūkinę veiklą, kuri nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis“ bei pateikė rekomendaciją: „nustatyti pareigą kompetentingai institucijai periodiškai vertinti SVĮ reikalingumą bei nustatyti vertinimo kriterijus“.
Pažymėtina, kad 2018 m. pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija (buvusi Ūkio ministerija), siekdama įgyvendinti minėtą Valstybės kontrolės rekomendaciją, siūlė Vietos savivaldos įstatymą papildyti atitinkama nuostata[5]. Įgyvendinant ją, savivaldybių tarybos būtų privalėjusios periodiškai (ne rečiau kaip kas 4 metus) svarstyti, ar SVĮ ūkinė veikla atitinka 3 būtinąsias sąlygas ir priimti sprendimą dėl šių sąlygų neatitinkančios ūkinės veiklos atsisakymo ir ją vykdančių savivaldybės valdomų įmonių veiklos tęstinumo. Tačiau šiai nuostatai nepritarė įstatymų leidėjai, minėta Valstybės kontrolės rekomendacija liko neįgyvendinta, o savivaldybės išlaikė teisę nevertinti jų valdomų įmonių vykdomų veiklų pagrįstumo.
Atsižvelgiant į šiame punkte pateiktą informaciją, siekiant Valstybės kontrolės rekomendacijos įgyvendinimo, siūlome pakartotinai inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, bei papildyti VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ funkcijas SVĮ vykdomų veiklų pagrįstumo nustatymo, stebėjimo ir atitinkamų rekomendacijų savivaldybių taryboms teikimo funkcija.
Siūlome:
- VšĮ „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ rengiamose SVĮ veiklą apibendrinančiose metinėse ataskaitose be Apraše numatytos informacijos skelbti ir šią informaciją:
1.1. Kiekvienos SVĮ darbuotojų skaičius ir jo pokyčiai.
1.2. Kiekvienos SVĮ visų vykdomų veiklų sąrašas ir jo pokyčiai.
1.3. Veiklų, kurias vykdo kiekviena SVĮ, pagrįstumo vertinimo rezultatus.
- Siekiant tinkamo Valstybės kontrolės rekomendacijos įgyvendinimo, siūlome pakartotinai inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, kuriuo savivaldybių tarybos privalėtų periodiškai svarstyti, ar SVĮ ūkinė veikla atitinka Vietos savivaldos įstatyme nurodytas ūkinės veiklos vykdymo sąlygas ir priimti sprendimą dėl šių sąlygų neatitinkančios ūkinės veiklos atsisakymo ir ją vykdančių SVĮ veiklos tęstinumo.
[1] Šaltinis https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/196b9b50196311e9bd28d9a28a9e9ad9
[2] LR vietos savivaldos įstatymas
Šaltinis. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F/VSFscHQmfx
[3] LLRI, Faktai ir analizė: Ką veikia savivaldybių valdomos įmonės
Šaltinis. https://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/faktai-ir-analize-ka-veikia-savivaldybiu-valdomos-imones/lrinka
[4] Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2017-P-30-1-9 „Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“
Šaltinis. https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3703
[5] LR vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1713(2))
Šaltinis. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e7bc6e60430a11e8be5787c04e42c58a?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=e51ae33a-e048-41fa-be72-6166b700d428
