Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1939
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1939 (Projektas) ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus
Projektu siūloma visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms leisti steigti ligoninės vaistinę. Ligoninės vaistinėje vaistiniai preparatai galės būti parduodami ne tik stacionare gydomiems pacientams, kaip buvo nustatyta iki šiol, bet ir visiems gyventojams. Projektu sudaromos sąlygos atsirasti viešajam kapitalo nuosavybės subjektams (ligoninėms, poliklinikoms) priklausančioms mažmeninės prekybos vaistais įmonėms.
Projektas yra nepagrįstas, neįrodantis siūlomų pokyčių būtinybės, grubiai prasilenkiantis su egzistuojančio teisinio reguliavimo principais, sukeliantis netinkamo viešųjų resursų panaudojimo grėsmes.
- Aplinkybė, kad ligoninės įsigyja didelius kiekius vaistų savo reikmėms, nereiškia, kad ligoninė turi įgyti teisę užsiimti mažmenine prekyba vaistais
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nors ir įsigyja didelius vaistinių preparatų kiekius, reikalingus asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, negali steigti ligoninės vaistinės. Šis argumentas pats savaime nesudaro pagrindo leisti steigti ligoninės vaistinę, nes šių vaistų įsigijimo tikslas yra juos išduoti pacientams, gydomiems stacionare, o ne užsiimti mažmenine prekybas vaistais. Yra daug valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių, kurios įsigyja didelius kokios nors prekės kiekius, tačiau tai joms nesuteikia teises užsiimti mažmenine prekyba. Kelių tiesimo įmonės įsigyja didelius kiekius kuro, tai jiems nesuteikia teises užsiimti degalinės veikla. Miestų elektrinės įsigyja daug gamtinių dujų, tačiau tai joms nesuteikia teisės užsiimti mažmenine prekyba dujomis ir t.t.
- Klientų rato išplėtimas yra netinkama priemonė spręsti aiškinamajame rašte įvardintas problemas
Aiškinamasis raštas teigia, kad pacientai, besigydantys ligoninėje yra priversti vaistus pirkti visuomenės vaistinėje, o tai sukelia nepatogumų, nes “Pacientams tenka prašyti artimųjų, kad jie nuvyktų į visuomenės vaistinę ir įsigytų paskirtus kompensuojamuosius vaistinius preparatus.”
Tačiau, pirma, Farmacijos įstatyme yra aiškiai apibrėžta, kad besigydantiems ligoninėje, ligoninė gali teikti vaistus ar vaistiniu preparatus. Jei problema yra tame, kad ligoninės vaistinė neturi kai kurių vaistų ar vaistinių preparatų, reikėtų plėsti ligoninės vaistinės asortimentą, o ne ratą žmonių, kam ligoninės vaistinė gali pardavinėti vaistus. Tuo tarpu projektas būtent plečia klientų ratą, o ne asortimentą. 2018-10-18 priimtas Farmacijos įstatymo pakeitimas Nr. XIII-1559 suteikė teisę ligoninių vaistinėms pardavinėti kompensuojamuosius vaistinius preparatus tos gydymo įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams.
Antra, aiškinamajame rašte darome prielaida, kad visuomenės vaistinė yra ne ligoninės pastate, todėl pacientui, besigydančiam ligoninė yra sunku nuvykti į ligoninės vaistinę. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu yra apie 200 visuomeninių vaistinių (Vaistinių asociacijos duomenys, žr. 7 punktą) yra įsikūrusių būtent ligoninėse ir poliklinikose. Tad pvz., ligonines pastate šalia visuomeninės vaistinės įkūrus dar ir ligoninės vaistinę, pacientui (ar jo artimiesiems) apsirūpinimas vaistais niekaip nebūtų palengvintas.
- Kyla pavojus, kad lėšos skirtos gydymui bus naudojamas subsidijuoti mažmeninę prekybą vaistais
Ligoninė, pradėjusi prekiauti vaistais, vykdytų dvi skirtingas veiklas: gydymą, kuris finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, savivaldybių, valstybės biudžetų ir mažmeninę prekybą vaistais, kuri finansuojama vaistų vartotojų (ir PSDF lėšų, tiek, kiek vartotojai pasinaudoja vaistų kompensacijomis). Tai reiškia, kad gydymo įstaiga, kuri pradėtų prekiauti vaistais, veiktų ir viešaisiais finansais apmokamoje srityje su labai apribota konkurencija (t.y. gydyme), ir konkurencingoje rinkoje, finansuojamoje privačiomis vartotojų lėšomis (t.y. prekyba vaistais). O visuomeninės vaistinės veiktų tik vienoje – prekybos vaistais – srityje. Kyla grėsmė, kad gydymo įstaigos, užsiimančios dar ir vaistų prekyba, pradės kryžmiškai subsidijuoti prekybos vaistais sritį iš gydymui skirtų lėšų ir resursų.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nėra numatyta kaip ligoninėje (ar poliklinikoje) būtų paskirstomos sąnaudos, turtas, darbuotojai, pinigų srautai kuriuos generuotų gydymas ir mažmeninė prekyba vaistais. Atitinkamai tai kelia grėsmę planuojamos vykdomos veiklos skaidrumui.
- Kyla pavojus, kad turtas skirtas gydymui bus naudojamas subsidijuoti mažmeninę prekybą vaistais
Pažymėtina, kad dauguma mažmeninės prekybos vaistais įmonių (visuomeninių vaistinių) yra privataus kapitalo įmonės, kurios privalo įsigyti ar išsinuomoti patalpas. Ligoninės patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei. Taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Naudojimasis šiomis patalpomis gydymo įstaigoms yra suteiktas vykdyti gydymo veiklą. Tokiu atveju ligoninėms ar kitoms įstaigoms pradėjus mažmeninę prekybą vaistais, patalpos, kurios buvo suteiktos gydymo veiklai, be kita ko būtų naudojamos mažmeninei prekybai vaistais. Tokiu atveju viešieji ištekliai būtų naudojami ne pagal paskirtį, o tai neatitinka valstybės ir savivaldybės turto naudojimo principų, išdėstytų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
Valstybės kontrolė taip pat konstatuoja, kad „Valstybės institucijų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių funkcijų nevykdančiose įmonėse ir įstaigose nėra pagrįstas ir racionalus, jei tam naudojami žmogiškieji ištekliai, skiriama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir perduodama turto, tačiau negaunama atitinkama investicijų grąža.” (VK, Nr. Y-2017-6).
Pažymėtina, kad Projektas teikiamas neįvertinus tų aplinkybių, jeigu vaistinės veikla pradėtų veikti nuostolingai. Taip pat nėra numatoma, kiek papildomų išlaidų pakeitimai galėtų sukelti ir iš kokių lėšų būtų finansuojamos šios išlaidos.
- Būtų pažeista sąžininga konkurencija
Priėmus Projektą ligoninės vaistinės konkuruotų su privačiomis vaistinėmis. Kaip jau minėta anksčiau, kyla grėsmė, kad ligoninės vaistinė kaip gydymo įstaigos padalinys galėtų veikti jau turimose ligoninės patalpose ir nepatirtų patalpų įsigijimo ar nuomos sąnaudų. O privačios visuomeninės vaistinės, užsiimančios mažmenine prekybos vaistais tokias sąnaudas patiria. . Taigi ligoninių vaistinės, įsteigtos viešajam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įsteigtas privataus kapitalo. Nemokamas patalpų suteikimas iškreiptų konkurenciją.
Lygiai taip pat, jei ligoninės vaistinių darbuotojai atlyginimą gautų ne iš ligoninės vaistinės, o ligoninės, gydymu skirtos lėšos būtų naudojamos mažmeninei prekybai vaistais. O tai savo ruožtu veiktų kaip kryžminis subsidijavimas, kur gydymo veikla subsidijuotų mažmeninės prekybos vaistais veiklą. Išlaikant ūkio subjektų lygiavertiškumą prieš įstatymą, priėmus šį Projektą, mažmeninės prekybos vaistams įmonėms reikėtų suteikti teisę užsiimti gydymo veika.
- Viešojo kapitalo dalyvavimas mažmeninės prekybos vaistais ūkinėje veikloje – nepagrįstas
Priėmus Projektą, valstybė arba savivaldybės įgytų teisę ir galimybę užsiimti komercine veikla – mažmenine prekyba vaistais. Lietuvos ūkis, t. y. komercinė veikla konstituciškai remiasi privačia nuosavybe ir ir privačia iniciatyva (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis), komercine veikla neturėtų užsiimti valstybės ar savivaldybių gydymo įstaigos nepagrįsdamos jų steigimo būtinumo.
Turint omeny intensyvią konkurenciją ir anksčiau išvardintus argumentus, Projekto rengėjas neįrodo, kad valstybė turėtų užsiimti mažmenine prekyba vaistais.
Pagal Konstitucijos 46 straipsnį, inter alia įstatymas saugo konkurencijos teisę. Atreipiame dėmesį, kad konkurenciją prižiūrinti institucija ne kartą išreiškė nepritarimą Projektui ir jame išdėstytoms idėjoms. “Apibendrindama išdėstytą, Konkurencijos taryba toliau nuosekliai laikosi pozicijos ir nepritaria Projekto nuostatoms dėl valstybinių vaistinių tinklo steigimo. Konkurencijos taryba pažymi, kad dar praėjusiais metais įvertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtus Farmacijos įstatymo projektus ir paskelbė nepritarianti iniciatyvai steigti valstybinį vaistinių tinklą. Į Konkurencijos tarybos pateiktas pastabas Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė.”
- Lietuvoje konkurencija tarp vaistinių – arši, bet jei norima konkurencija didinti, valdžios institucijų pareiga tobulinti konkurencijos taisykles, o ne steigti komercines įmones
Daugelyje viešajam kapitalui priklausančių gydymo įstaigų jau veikia privačiam kapitalui priklausančios mažmeninės prekybos vaistais vietos. Vaistinių asociacijos duomenimis, yra 53 vaistinės, esančios ligoninėse (jos apima vaistines, kurios yra ligoninių pastatuose; ligoninės pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai ligoninei; visai šalia ligoninių – tik išėjus iš ligoninės pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje) ir 141 vaistinės esančios kitose gydymo įstaigose (apima vaistines, kurios yra gydymo įstaigų pastatuose; gydymo įstaigos pastate, tačiau tam tikra jos teritorija priklauso ne pačiai gydymo įstaigai; visai šalia gydymo įstaigų – tik išėjus iš gydymo įstaigos pastato arba priešais, kitoje gatvės pusėje).
Taigi, visų pirma, galima spręsti, kad visuotinių vaistinių skaičius galėtų būti laikomas pakankamu, kad jų konkuravimas užtikrintų tinkamą vaistų prekybos paslaugų tiekimą. Jei gydymo įstaigoms bus leidžiama steigti joms priklausančias vaistines ir, jei gydymo įstaigos galės pasinaudoti nesąžiningos konkurencijos priemonėmis (kaip minėta aukščiau), kyla pavojus, kad gydymo įstaigos gali tiesiog išstumti konkurentus, t. y. privačias vaistines, iš gydymo įstaigų pastatų. Todėl ši Projekto nuostata sudarytų sąlygas konkurencijos principų pažeidimams. Kaip pažymi Konkurencijos taryba, valstybės institucijos turi siekti aiškaus, skaidraus ir proporcingo reguliavimo, kad didžiausią naudą gautų pacientai ir kad būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos ūkio subjektų veiksmingai konkurencijai, o ne priimti naujų valstybės kapitalo subjektų steigimo ir jų veiklos reguliavimo galimybę, ką yra siekiama daryti Projektu.
Argumentai, kad Projektu būtų skatinama konkurencija vaistų rinkoje ir tai prisidės prie vaistų kainų mažinimo taip pat nepagrįsti. Kaip jau nustatyta, valstybinių vaistinių tinklo steigimas iškreiptų konkurenciją. Konkurencijos taryba yra pažymėjusi, kad siekiant optimizuoti ir mažinti vaistų kainas visų pirma turi būti analizuojama ir atitinkamai koreguojamos vaistų patekimo į rinką kliūtys, vaistų registravimo tvarka, vertinti prekybos vaistiniais preparatais tvarką ir kt.[1]
Atsižvelgdami į nurodytus argumentus, siūlome nepritarti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1939.
[1] Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos išvada dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. (2.30E-35)6V-1347. Prieiga internetu: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/87109101ed9511e89d4ad92e8434e309?jfwid=-je8rtjd7>.
