Šią savaitę buvo pristatyta nauja Europos Komisijos (EK) direktyva, nukreipta į didelių tarptautinių bendrovių pelnus. Naujos taisyklės nustato minimalų 15 proc. pelno mokestį stambioms bendrovėms ir suteikia teisę šaliai, įsivedusiai šias taisykles, papildomai apmokestinti savo jurisdikcijoje įsikūrusią bendrovę, jei jos dukterinė įmonė kitoje valstybėje apmokestinama nepakankamai.
Direktyva remiasi spalio pabaigoje Ekonomikos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pasiektu susitarimu, prie kurio prisijungė net 137 valstybės. Pačios EBPO gairės buvo ilgai tobulinamos ir paskelbtos prieš dvi dienas iki EK direktyvos.
Elena Leontjeva.
Direktyvos apimtis net 72 psl. – ištisas vadovėlis, kuris apima šūsnį įvairių taisyklių, kriterijų ir išimčių, atspindinčių metus trukusį valstybių interesų derinimą, mokesčių sistemos skirtumus ir kompromisų paieškas. Dokumente numatyta, kad tarptautinė bendrovė, kurios metinė apyvarta viršija 750 mln. eurų, gali būti apmokestinama papildomai, jei dėl per mažo dukterinių įmonių apmokestinimo jų efektyvus pelno mokesčio tarifas nesiekia 15 proc. Tai gali atnešti naujų pajamų į valstybės biudžetą, tačiau sukurs ir didžiulius administracinius kaštus: atsiras poreikis skaičiuoti efektyvius grupės įmonių pelno mokesčio tarifus, sumokėtus skirtingose jurisdikcijose, kurių mokestinės bazės, tarifai ir lengvatiniai režimai skiriasi.
Lietuvos pavyzdys yra puiki to iliustracija. Mūsų šalyje šiuo metu yra nedaug stambių bendrovių, patenkančių po naujų taisyklių skėčiu. Nepaisant to valstybės mastu reikės sukurti infrastruktūrą, būtiną šių taisyklių įgyvendinimui. Taisyklės palies ir į Lietuvą investavusias stambesnes užsienio kompanijas, o tokių gali būti šimtai.
Lietuvoje šiuo metu galiojantis tarifas didelėms įmonėms yra lygus nustatytam minimumui, tačiau dėl įvairių lengvatų efektyvus pelno mokesčio tarifas gali nesiekti 15 proc. Mūsų šalyje galioja daugybė pelno mokesčio lengvatų: investicinių projektų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, stambaus projekto bei laisvųjų ekonominių zonų, tam tikrais atvejais leidžiančių pelno mokesčio išvis nemokėti. Šiomis lengvatomis laisvai naudotis gali ir užsienio kapitalo įmonės. Susitarimas leidžia tam tikrais būdais mažinti pelno mokesčio bazę, tačiau numatytų formulių ekonominė logika yra neaiški: suteikiama galimybė mažinti apmokestinamąjį pelną, išskaičiuojant 8 proc. materialaus turto vertės ir 10 proc. darbo jėgos kaštų vertės (o per dešimt metų laikotarpį, šie išskaičiavimai mažės iki 5 proc. tiek už materialų turtą, tiek už darbo kaštus). Formulės tarsi ir suteikia galimybę valstybėms ir toliau taikyti lengvatas, jeigu jos telpa į išskaičiavimų rėmus. Tad natūraliai kils klausimas apie suteiktų ilgalaikių lengvatų galiojimą ir prasmę: Lietuvai gali tekti peržiūrėti lengvatų taikymą po direktyva patenkančioms įmonėms, kad lengvatos tilptų leidžiamų išskaičiavimų ribose ir leistų išvengti papildomo mokesčių mokėjimo užsienyje.
Atrodytų, kad absoliučios daugumos Lietuvos įmonių šios taisyklės kol kas nepalies. Tačiau žinome liūdną tradiciją, kad įvedinėjant naujus mokesčius pradžioje visuomet akcentuojama, kad taikomasi tik „į labai aukštas pajamas“, tik „į pačius turtingiausius“, tačiau laikui bėgant, kartelės yra nuleidžiamos, kol pasiekia kiekvieną. Aktualiausias pavyzdys yra turto mokestis, kuris buvo įvedamas kaip išskirtinis, o kitais metais gali tapti visuotinis.
Vyriausybės programoje numatyta ir Finansų ministerijos šiais metais intensyviai svarstyta galimybė pereiti prie paskirstyto pelno mokesčio modelio buvo atidėta, laukiant šių naujų taisyklių pasirodymo. Ir štai dabar ateina aiškumas – iš EBPO ir EK tekstų galima padaryti išvadą, kad kelias vis dar yra laisvas. Tiesa, tos šalys, kurios perėjo prie šio modernaus modelio iki 2021 m. liepos 1 d., galės ir toliau juo naudotis, su viena prievole – kad virš 750 mln. eurų apyvartos įmonės turėtų paskirstyti uždirbtą pelną dividendais bent kartą per ketverius metus. Jeigu Lietuva įgyvendins šį modelį – o tai vis dar įmanoma – galbūt pateksime po šiek tiek griežtesne prievole – stambių įmonių dividendai turės būti skirstomi kasmet. Tačiau dividendų skirstymas atitinka verslo darymo logiką, ir bet kuriuo atveju visoms įmonėms ir visai ekonomikai naudingiau, jeigu yra galimybė neapmokestinti nepaskirstyto (reinvestuoto) pelno. Žinoma, esminis paskirstyto pelno mokesčio modelio pranašumas yra galimybė pereiti prie skaidrios ir paprastos sąnaudų pripažinimo tvarkos. Kaip nauja tvarka būtų taikoma įmonėms, kurių apyvarta virš 750 mln. eurų, dar nėra iki galo aišku.
Vienas pavojingiausių EBPO iniciatyvos ir EK direktyvos aspektų – nauji susitarimai apriboja konkurenciją mokesčių srityje. Konkurencingumas svarbus ne tik pragmatiškai galvojant apie mūsų ekonomikos ateitį. Ant kortos pastatyta daugiau. Jeigu valstybių biudžetai, kurie visose pasaulio šalyse turi tendenciją pūstis, nebeturės jokių ribojančių veiksnių, demokratija gali pati save suvalgyti. Mokestinė konkurencija pasauliui yra būtina demokratijos išsaugojimo priemonė. Įdomu, kad Europos Parlamente prieš direktyvą suvienodinti pelno mokestį pasisakė tik komunistai, ir tai tik todėl, kad lygiavos tarifas, jų nuomone, yra numatytas per mažas.
Pelno mokestis yra visiškai netinkamas harmonizavimui, nes jame yra daugiausia biurokratijos, daugiausia neskaidrių taisyklių, reikalaujančių išaiškinimų ir nuolatinės diskrecijos. Dabar tai iškeliama į tarptautinį lygmenį. Pasirinkus šį mokestį harmonizavimo pagrindu, tokios mažos šalys kaip Lietuva bus paskandintos mokesčių administravimo biurokratijoje. Ir nebūtinai tai leis pasiekti užsibrėžtų tikslų. Štai, prieš keletą metų panašių tikslų turėjusi ir pradėta įgyvendinti EBPO iniciatyva „Base erosion and profit shifting“ (žinoma, kaip BEPS), nukreipta prieš mokesčių slėpimą, matomai nedavė laukiamų rezultatų. Tačiau ar buvo atliktas jos taikymo ex post įvertinimas? Ar naujos taisyklės nebus ant lopų dedamas lopas, iš kurių pasidarys viena didelė skylė?
