I. Valeškaitė. Visuotinis karantinas – ne tik valdžia pasirūpins 

Prasideda antroji visuotinio karantino savaitė. Atrodo, kad būtent tokios ekstremalios situacijos turėtų būti metas pasireikšti „didelės valstybės“ šalininkams. Kas dar geriau, nei valdžia, kurios galioje, nuo rezervų, resursų, iki, galiausiai, galimybės panaudoti jėgą – gali jas suvaldyti? Centralizuotas planavimas ir koordinavimas, informaciją platinančios valstybinės žiniasklaidos priemonės, galiausiai, net ir reagentus skraidinantis valdiškas Spartanas – viską galima mesti į kovą su korona.

Ir dalis šių valdžios, o ypač – viešojo sektoriaus darbuotojų – pastangų tikrai veikia. Tačiau realybėje matome, kad tokio masto krizė yra per didelė ir viešasis sektorius visais tikrai nepasirūpins. Minutėlę palikime apsikrėtusius ir sergančius – pažvelkime į tuos, kurie save izoliavo namuose.

Gal grįžote iš kelionės ir norite saugiai, neplatindami galimo užkrato parsirasti namo į izoliaciją? Ką rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija? Ne viešąjį transportą, o taksi ir pavežėjus, kur kontakto su kitais keleiviais daug mažiau, atsekamumas – nepalyginti didesnis, o patys vairuotojai turi galimybę dažniau dezinfekuoti automobilį. Net jei neturite kur grįžti (pavyzdžiui, nenorėdami galimai apkrėsti šeimos narių), Jums savo namus pasiryžę užleisti ir juos nuomojantieji per dalijimosi platformas.

Priklausote rizikos grupei ir nerizikuojate nė kojos kelti iš namų? Maistą iš prekybos centro Jums pristatys bent keletas bendrovių. Taip, palaukti teks, tačiau virtualioje eilėje su Jumis stovi bene visa Lietuva. „Kirminą  nuraminti’’ tuo tarpu padės maisto pristatymo programėlės, kur rinktis galite iš kasdien augančio meniu – kavinės ir restoranai užuot ant durų pakabinusios spyną ieško naujų būdų pasiekti klientus. Net ir taksii įmonės, parvežusios paskutinius keleivius, tampa maisto pristatymo į namus bendrovėmis. O jei nė viena iš šių paslaugų jums dėl vienų ar kitų priežasčių neprieinama, iš bado numirti neleis ne tik socialinis darbuotojas, bet ir kaimynas ar vienas iš kelių tūkstančių savanorių.

Ne valdžia, o privatūs žmonės ir verslas veda sporto treniruotes, dalina patarimus, kaip pasirūpinti savo išvaizda namų sąlygomis, linksmina ir ugdo Jūsų vaikus, atrakina, anksčiau mokamu buvusį savo turinį – nuo knygų iki filmų. Visa tai tam, kad ginkdie nesugalvotumėte kišti kojos iš namų – juk kiekvienas, pasilikęs namuose, tai trūkusi grandis galimoje viruso platinimo grandinėje.

Šią grandinę dar labiau trauko į parduotuvių lentynas grįžtantis dezinfekcinis skystis – vos tik leista jo gamyba, įmonės pažadėjo jo „privirti“ tiek, kad netrukus visiems norintiems užteks. Turbūt dažnas pagalvoja, ar jei būtų sudarytos sąlygos nuo koronaviruso testuoti privačiose gydymo įstaigose, kaip tai sėkmingai daro mūsų kaimynai latviai, dabar būtumėme atsidūrę tokioje situacijoje.

Galiausiai, net jeigu esate vienas iš tų, kuriam nepavyko viruso išvengti, kiek nuraminti turėtų mintis, kad Jumis rūpinasi ne tik savo darbo valandų neskaičiuojantys gydytojai ir medicinos personalas. Apie Jus galvoja ne tik šalies verslo bendruomenė, medicininėms priemonėms, testams ir plaučių ventiliavimo aparatams per savaitę surinkusi daugiau nei milijoną, bet ir kiekvienas, namų vaistinėlėje ieškantis užsilikusių kaukių, pirštinių ar respiratorių, kuriuos yra pasiryžęs atiduoti tiems, kuriems „reikia labiau“. Mažos šalies didelių žmonių savarankiškos, spontaniškos pastangos ir organizavimasis veikia ne prasčiau, nei ekstremalių situacijų planai ir komisijos. O dažnu atveju – net ir geriau.