JAV Stenfordo universiteto teisės profesorius Joseph’as Bankman’as 2005-aisiais sugalvojęs reformuoti itin chaotišką, sudėtingą ir skaitmeninių XXI amžiaus realijų neatitinkančią Kalifornijos valstijos mokesčių deklaravimo sistemą radijo laidoje „Planet Money“ prisipažino sulaukęs netikėto atsako iš… mokesčių konsultantų organizacijų. Pastarosios kaltino mokslininką bandant sukurti sistemą, kurioje mokesčių administratorius, suprask, nesąžiningai konkuruotų su privataus sektoriaus organizacijomis, kurios dabar padeda mokesčių mokėtojams susidoroti su mokesčių deklaracijų painiava. Bandymą užpildyti mokesčių deklaraciją Kalifornijoje, pats Bankman’as prilygina situacijai, kai užuot atsiuntęs Jums sąskaitos išrašą, bankas kas mėnesį siųstų Jums tuščią formą, kurią reikalautų užpildyti, ir pateikti atgal.
Sakote, Lietuvoje toks palyginimas skamba kaip pasakojimas iš fantastikos srities? Kalbant apie patį deklaravimą – gal ir taip, jau seniai dauguma mūsų mokesčius deklaruojame internetu. Tačiau faktas ir tai, kad mokesčių konsultanto profesijos atstovai – dar nėra išnykę nuo Lietuvos žemės. Jei ne deklaracijoms pildyti, bent jau mokesčių pakeitimus išaiškinti.
Jei atlyginimą gauname kartą per mėnesį, tai mokesčių pakeitimą – kartą į dvi savaites. Būtent kas tiek laiko vidutiniškai Lietuvoje priimami pagrindinius mokesčių įstatymus keičiantys teisės aktai. O tai yra labai daug, ypač turint omenyje, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Atrodytų, ar tai tokia jau didelė problema? O jums sukeltų problemų žaisti šachmatais, kai žaidimo metu nuolat keistųsi taisyklės, ir prie jų prisitaikyti tektų realiuoju laiku?
Pernai STT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad teisinės aplinkos nestabilumas yra realus galvos skausmas tiek verslui, tiek gyventojams. Ekonominės politikos neaiškumą, kaip labai problematišką ir turintį įtakos verslo vystymuisi, įvardijo 15 proc. įmonių, panašus procentas minėjo ir darbą reguliuojančių teisės aktų netobulumą. Trečdalis tarp aktualiausių problemų įvardijo mokesčių dydžius ir jų administravimą, ketvirtadalis – administracinę naštą verslui. Netobulus įstatymus ir teisinio reguliavimo spragas kaip labai rimtą problemą mato 22 proc. šalies gyventojų. Tai rodo, kad mokesčių sistemą apibrėžiančios teisinės aplinkos netobulumus gana jautriai jaučia gyventojai ir verslas.
Jaučiatės atsiliekantys nuo pakeitimų ir norite vienu ypu susipažinti su šalies mokesčius reglamentuojančiais įstatymais? Sėkmės. Jei užtrukote, kol įveikėte Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“, turėkite omenyje, kad pagrindinių Lietuvos mokesčių įstatymų apimtis dabar beveik tokia pati – per dešimt metų padidėjo trečdaliu ir šiuo metu sudaro 196 tūkstančius žodžių. Gal ilgi mokesčių įstatymai savaime ir ne nusikaltimas, bet pagal apimtį jau virsta tikra bausme juos analizuojantiems. Juk mokesčių srities įstatymai – tikrai ne romanas.
Dar didesnis darbas laukia tų, kurie nori prisidėti prie geresnės mokesčių sistemos kūrimo. Iš tiesų, tai nelabai kuo skiriasi nuo bėgimo paskui traukinį. Gali bandyti, tačiau tikimybė spėti menka. 400 – tiek buvo pateikta originalių įstatymo projektų per pastaruosius penkerius metus, bendras registruotų pasiūlymų, jų įvairių versijų ir priimtų įstatymų skaičius perkopė 800. Ir čia kalbame tik apie pagrindinius mokesčių įstatymus.
Kiekis ir greitis toks, kad visiškai nėra ko stebėtis, kad specialistų pastabos lydinčiuose raštuose – retos viešnios. Įstatymai kepami dirbant pavieniui, dar daugiau, šaržuojant galima daryti išvadą, kad tokios teisėkūros rezultatai – tiesiog puikūs. Ten kur turėtų būti įvertintos pasekmės gyventojams ir verslui, tekstas daugelyje valdžios siūlomus pakeitimus lydinčiuose aiškinamųjų raštų labai jau lakoniškas – „projektas neigiamų pasekmių nesukurs“.
O rodos, įstatymų leidėjams norint sulaukti kokybiško atsakomojo ryšio, reikia tiek nedaug. Įsivardinti visuomenės grupes, kurias palies pakeitimai, kreiptis į jų atstovus ir… užduoti konkrečius klausimus. Kokį poveikį turės pakeitimai? Kuris variantas iš kelių siūlomų – priimtiniausias? Kada turėtų įsigalioti siūlymai? Tokie ir panašūs klausimai leistų susidaryti daug geresnį vaizdą, ko galima laukti priėmus vieną ar kitą įstatymą.
Dabar gi dažnai net ir didžiausių reformų pristatymai dažnai virsta bendraminčių susibūrimu, ministrų ir viceministrų prezentacijomis, kurių laukiamiausia dalis – jų pabaigą sekanti kavos pertraukėlė. Renginio svečių sąraše – skirtingų institucijų valstybės tarnautojų pavardės, kartkartėmis, „dėl kvapo“ įmaišytas vienas kitas mokslininkas. Kokio grįžtamojo ryšio, be sausokų plojimų, lydinčių baigiamąjį žodį, tikimąsi tokių renginių metu – lieka atviras klausimas.
Ir pabaigai. Suskaičiavome tik įstatymų keitimus ir papildymus, o ne valandas, kurias verslas, ir net paprasti mokesčių mokėtojai praleidžia norėdami sąžiningai sumokėti mokesčius. Administracinė našta kainuoja daug ir pinigų, ir nervų. Tad kiekvienas naujas pakeitimas turėtų būti įvertintas pagal seną ir visiems žinomą patarlę „devynis kartus pamatuok ir tik tada kirpk”. Tuomet ir sistemos kas dvi savaites lopyti nereiks.
