Tęsdamas darbą socialinės apsaugos srityje, institutas išnagrinėjo Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepciją ir pateikė pastabas ir pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Instituto ekspertai sveikina Vyriausybės ketinimus atsisakyti nepagrįstų privilegijų ir socialinį teisingumą pažeidžiančių išmokų, tačiau teigia, jog parengtą koncepciją reikia detalizuoti. Būtina nustatyti terminus, kada numatoma sustabdyti valstybinių pensijų plėtimą ir mažinti valstybinių pensijų dydžius, kada tokių pensijų žadama atsisakyti ir kaip tai bus atlikta. Be to, reikia suvienodinti valstybinių pensijų dydį susiejant jį su bazinės pensijos dydžiu, atsisakyti neaiškių, dviprasmiškų ir deklaratyvių koncepcijos formuluočių. Instituto ekspertai siūlo valstybinių pensijų sistemos reformą pradėti nedelsiant ir nelaukti pensijų reformos pabaigos.
Vėlesniame valstybinių pensijų pertvarkymo etape reikėtų mažinti valstybės įsipareigojimus ir nustoti mokėti valstybines pensijas dirbantiems asmenims, nemokėti valstybinių našlių ir našlaičių pensijų ir panaikinti galimybę vienam asmeniui gauti kelias pensijas. Galutiniame etape, atsisakius valstybinių pensijų, išmokos asmenims turėtų būti susietos su įvykusiu draudiminiu įvykiu, kai jis netenka darbo. Asmuo, norintis gauti papildomų pajamų nesulaukęs pensinio amžiaus, turėtų kaupti lėšas savo iniciatyva. Minimalų pajamų lygį užtikrintų pertvarkyta socialinių pašalpų sistema, besiremianti pašalpos gavėjo šeimos turtu ir pajamomis. Kaip pagarbos ar dėkingumo ženklas nusipelniusiems asmenims turėtų būti skiriami valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai, vienkartinės premijos).
Toliau pateikiamas pilnas tekstas su argumentais ir pasiūlymais.
Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymas yra deklaruojamas Vyriausybės 2001-2004 m. programoje, kurioje numatyta „<…> atsisakyti nepagrįstų privilegijų ir socialinį teisingumą pažeidžiančių išmokų“. Iš tiesų, Vyriausybės požiūrį į valstybinių pensijų sistemą ir jos ateitį būtina suformuoti, nes iki šiol nebuvo nustatyta šios pensijų sistemos vieta visoje pensijų sistemoje, jos vaidmuo (jei toks būtų) kaupiamuoju draudimu paremtoje būsimoje pensijų sistemoje. Pagaliau, visuomet buvo neaiškūs tokių pensijų skyrimo tikslai. Jeigu tokių pensijų paskirtis yra garantuoti tam tikras pajamas, tai tam yra sukurta tokia valstybinės paramos forma kaip socialinės pašalpos. Šiuo atveju jos neturėtų būti mokamos dirbantiems asmenims. Jeigu šiomis pensijomis rodoma pagarba ar dėkingumas – tai gali būti padaryta kitomis formomis, o ne periodiniais mokėjimais. Taigi, valstybinių pensijų paskirtis yra neaiški, jos suteikia nepagrįstų privilegijų, pažeidžia socialinį teisingumą bei padidina valstybės biudžeto išlaidas, todėl Vyriausybės ketinimai atsisakyti šių išmokų yra sveikintini.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepcijos projekte yra nurodyti valstybinių pensijų sistemos trūkumai ir numatyta palaipsniui atsisakyti šių pensijų. Tačiau koncepcijoje ir toliau išlieka neapibrėžtumas dėl valstybinių pensijų sistemos vietos esamoje pensijų sistemoje, jau prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tęstinumo ir sistemos pertvarkymo terminų. Kad koncepcija būtų realiai įgyvendinta ją reikia sukonkretinti: detalizuoti terminus, kada numatoma įgyvendinti neatidėliotinus tikslus – sustabdyti valstybinių pensijų plėtimą ir sumažinti skiriamų valstybinių pensijų dydžius bei suformuluoti aiškias ilgalaikes valstybinių pensijų sistemos perspektyvas – kada tokių pensijų žadama atsisakyti ir kaip tai bus atlikta.
Dėl pertvarkymo problemų pagrįstumo
Koncepcijos nuostatos, teigiančios, kad negalima nedelsiant visiškai atsisakyti valstybinių pensijų, nėra pagrįstos:
20.1 punkto teiginys “esant bedarbystei tam tikrų profesijų asmenims yra sudėtinga persikvalifikuoti ir susirasti darbą pagal naują specialybę“ galėtų būti pritaikytas daugelio profesijų atstovams, kurių paslaugos rinkoje yra nebepaklausios. Todėl išskiriant tik kai kurių profesijų atstovus yra pažeidžiamas socialinio teisingumo principas, juo labiau kad rinkdamiesi tokias profesijas kaip, pavyzdžiui, karių ar artistų, asmenys iš anksto žino, kad turės palikti savo tarnybą anksčiau, nei sulauks senatvės pensijos, todėl gali iš anksto tam ruoštis.
20.3 punkto teiginys, kad „kai kurie garbingo amžiaus žmonės aktyvios veiklos metais įnešė didesnį indėlį už kitus į šalies plėtrą“ yra subjektyvaus pobūdžio. Kiekvieno žmogaus indėlis yra skirtingas ir, paprastai, neišmatuojamas. Kita vertus, toks požiūris reikštų, kad valstybinių pensijų iš principo negalima atsisakyti, nes visuomet bus asmenų, kurie įneš ar imituos įnešantys didesnį indėlį nei kiti.
17 punkte numatyta valstybinių pensijų sistemos atsisakyti tik atlikus pensijų reformą, nes „privalomas pensijų draudimas užtikrintų gyventojų galimybes turėti didesnes pensines garantijas senatvės, invalidumo ar našlystės atveju, todėl vis mažiau žmonių pretenduotų gauti papildomas išmokas iš valstybės biudžeto“. Kadangi dalis valstybinių pensijų gavėjų nėra senatvės pensininkai, o likusi dalis be valstybinių pensijų gauna ir valstybinio socialinio draudimo pensijas, racionalu būtų valstybinių pensijų sistemos pertvarkymus daryti nelaukiant pensijų reformos. Juo labiau kad „pretendentų gauti papildomas išmokas iš valstybės biudžeto“ bus esant bet kokiai socialinei ekonominei gyventojų padėčiai.
Taigi, valstybinių pensijų sistemos reformą riekėtų pradėti vykdyti nedelsiant.
Pasiūlymai dėl valstybinių pensijų pertvarkymo
Valstybinių pensijų sistemos pertvarkymo koncepcija – tai gairės, kurios turi aiškiai parodyti šių pensijų vietą bendroje sistemoje, jos tarpinius ir galutinius tikslus bei jų įgyvendinimo terminus, jau prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (ne)tęstinumą. Taip pat koncepcijoje turi atsispindėti, kokių priemonių, pertvarkant valstybinių pensijų sistemą, bus imamasi nedelsiant, kokių – ateityje ir kada konkreti priemonė bus pradėta įgyvendinti.
Išanalizavę pasiūlymus dėl valstybinių pensijų pertvarkymo siūlome tokius pakeitimus:
· dabartinė 21 punkto formuluotė „nebeplėsti valstybinių pensijų gavėjų rato“ yra netiksli: neaišku, ar nebebus didinamas valstybinių pensijų gavėjų skaičius ar asmenų, turinčių teisę į valstybinę pensiją, grupių skaičius. Siūlome 21 punktą išdėstyti taip: “nebeskirti naujų valstybinių pensijų”. Įgyvendintus šią nuostatą palaipsniui mažėtų valstybinių pensijų gavėjų skaičius ir ateityje leistų lengviau atsisakyti tokių pensijų;
· panaši problema yra ir 22 punkte, kur neaišku, ar siekis “mažinti asmenų grupes” reiškia mažinti grupių skaičių ar mažinti asmenų skaičių grupėse. Šis punktas turėtų būti pataisytas atsižvelgiant į jau prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tęstinumą;
· atsisakyti koncepcijos 23 punkte numatytos galimybės indeksuoti karių ir pareigūnų pensijas, nes tai prieštarauja 17 punkte numatytai nuostatai mažinti valstybinių pensijų dydžių skirtumus;
· suvienodinti valstybinių pensijų dydį susiejant jį su bazinės pensijos dydžiu. Šiuo metu kariai ir pareigūnai gauna valstybines pensijas, kurių dydis priklauso nuo jų buvusio darbo užmokesčio ir įvairių priedų. Kadangi valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto ir nėra susijusios su jų potencialių ar esamų gavėjų mokėjimais, tai išmokos turėtų būti fiksuotos, o ne susietos su darbo užmokesčiu;
· atsisakyti koncepcijoje naudojamo žodžio „siekti“, nes koncepcija tampa neapibrėžta, deklaratyvaus pobūdžio, kyla abejonių, ar konkrečios priemonės, tikslai bus įgyvendinti, pavyzdžiui, 22 punkte numatyta “siekti mažinti asmenų, turinčių teisę gauti valstybines pensijas, grupes”. Koncepcija – tai gairės, kuriose turi būti aiškiai apibrėžta, kas bus vykdoma ir kas – ne.
Visos šios priemonės turėtų būti įgyvendintos nedelsiant – tai leistų nebedidinti valstybės įsipareigojimų.
Vėlesniame valstybinių pensijų pertvarkymo etape reikėtų mažinti valstybės įsipareigojimus tokiomis priemonėmis:
· nebemokėti valstybinių pensijų dirbantiems asmenims. Dirbantys asmenys turi tam tikrų pajamų, todėl valstybinių pensijų mokėjimas nėra tikslingas;
· nemokėti valstybinių našlių ir našlaičių pensijų, nes tokios pensijos yra skiriamos nepagrįstai – „niekuo nenusipelniusiems asmenims“;
· panaikinti galimybę vienam asmeniui gauti kelias pensijas, nes kelių pensijų mokėjimu valstybės biudžetui yra užkraunama papildoma našta.
Galutiniame etape, atsisakius valstybinių pensijų, išmokos asmenims (taip pat ir kariams bei artistams) turėtų būti susietos su įvykusiu draudiminiu įvykiu, kai jis netenka darbo. Tačiau jei asmuo norėtų gauti papildomas pajamas nesulaukęs pensinio amžiaus, jis turėtų kaupti lėšas savo iniciatyva. Minimalų pajamų lygį užtikrintų pertvarkyta socialinių pašalpų sistema, kuri remtųsi pašalpos gavėjo šeimos turtu ir pajamomis. Kaip pagarbos ar dėkingumo ženklas nusipelniusiems asmenims turėtų būti skiriami valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai, vienkartinės premijos).
