Pozicija. Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projekto (XIP-1315)

Įvertinus Seimo narės A. Zuokienės siūlymus (žr. LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetas medžiagos klausymams 3 lentelės 9 ir 10 punktą)

Vartojimo kreditų palūkanų normų ar bendros kredito kainos reguliavimas turėtų neigiamą poveikį rinkai išstumdamas iš rinkos dalį paslaugų. Vartojimo kreditų kaina priklauso nuo teikiamų paskolų rizikos. Didėjant rizikai, jog kreditas nebus grąžintas, šios rizikos prisiėmimas turi būti kompensuotas didesne kredito kaina tam, kad kreditų išdavimo veikla netaptų nuostolinga. Kreditų išdavimo kainą skirtinguose rizikos lygiuose mažina konkurencija tarp kreditus išduodančių įmonių.

Kreditų kainų reguliavimas nustatant kainos lubas dalį rizikingiausios vartojimo kreditų rinkos pavers nuostolinga, kadangi maksimali vartojimo kreditų kaina neatpirks prisiimamos rizikos. Taigi, vartojimo kreditų kainos reguliavimas panaikins dalį vartojimo kreditų rinkos. Dalis tų, kurie norės – negalės pasiimti kreditų, nes skolinantieji negalės jų suteikti jiems už reguliuojamą kainą.

Iniciatyva įvesti vartotojų kainų reguliavimą kyla iš nuomonės, jog dalies vartojimo kreditų kainos yra pernelyg didelės lyginant su įprastomis vartojimo ar kitų paskolų palūkanų normomis. Tačiau riekia atkreipti dėmesį, jog vartojimo kreditų rinka yra nevienalytė, galima aiškiai identifikuoti atskirus jos segmentus, todėl neturi būti daroma prielaida, kad skirtingų vartojimo kreditų kainos turėtų būti vienodos ar panašios. Vien didesnė paslaugų kaina nėra priežastis kainų reguliavimui tol, kol vartojimo kreditų rinkoje egzistuoja konkurencija tarp rinkos dalyvių, kuri ir nustato tinkamą paslaugų kainą. Vartojimo kreditų kaina yra vieša, ir vartotojas visada gali pasirinkti ar ji jam yra priimtina.

Būtina įvertinti tai, jog įvedus vartojimo kreditų kainos lubas, ir kreditų davėjams dėl to nebeteikiant paskolų daliai rizikingiausių klientų, šių vartojimo kreditų paklausa nedings. Tikėtina, jog ši paklausa bus patenkinama nuotoliniu būdu kitose Europos Sąjungos šalyse, kuriose vartojimo kreditų kaina yra nereguliuojama.
Dėl šių priežasčių siūlome įstatyme nenumatyti vartojimo kreditų palūkanų ar bendros vartojimo kreditų kainos reguliavimo.