Per daugelį metų liko neišspręstos esminės biudžeto sandaros problemos. Valstybės biudžeto principai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatyme, bei jo formavimo praktika neužtikrina valstybės išlaidų tikslingumo, skaidrumo ir efektyvumo. Biudžeto lėšos skirstomos pagal funkcijas ir pagal administratorius, tačiau nė vieno iš šių principų nesilaikoma nuosekliai. Taip paslepiama tikroji biudžeto išlaidų struktūra, lėšos skirstomos neapgalvotai ir netikslingai.
Atkreipiame dėmesį į pagrindinius biudžeto sandaros trūkumus bei būtinus biudžeto sandaros pakeitimus, užtikrinsiančius tikslingą, skaidrų ir efektyvų biudžeto sudarymą ir vykdymą.
Dėl biudžeto išlaidų tikslingumo
Biudžetas turi būti rengiamas, pateikiamas ir svarstomas vadovaujantis strateginio planavimo principu, kuris leidžia numatyti konkrečius, išmatuojamus tikslus ir rezultatus bei jiems pasiekti numatomas priemones. Tik šio principo taikymas leis apsispręsti dėl valstybės išlaidų tikslingumo bei įvertinti jų efektyvumą.
Valstybė privalo išlaidauti pagal pajamas, t.y. laikytis subalansuoto biudžeto. Būtina nutraukti skolinimąsi ne tik biudžeto deficitui finansuoti, bet ir investicijoms, perskolinimui ir kitiems tikslams, bei nustatyti biudžeto mažinimo tempus, kad valstybės skolos aptarnavimo kaštai, kurie jau sudaro apie 15% valstybės biudžeto, bei grąžinimo našta nebūtų uždedama ateities kartoms.
Siekiant sumažinti biudžeto išlaidas, būtina nuosekliai revizuoti numatomas programas, įvertinant, ar jos yra tikslingos, nedubliuoja kitų funkcijų bei programų, ar gali būti įgyvendintos kitomis priemonėmis.
Valstybės išlaidų dydis turi atspindėti racionalų šių išlaidų poreikį, taigi būtina atsisakyti konkrečių sričių valstybės išlaidų dydžių susiejimo su BVP, kuris iš esmės nesiderina su strateginio planavimo principais.
Valstybės išlaidos turi atitikti jos prioritetus ir vykdomas reformas. Būtina atsisakyti rinkoje veikiančių komercinių struktūrų ir asociacijų bei švietėjiškų (ne švietimo) darbų finansavimo ir kitų nebūtinų išlaidų.
Dėl biudžeto konsolidavimo
Į valstybės biudžetą turėtų būti įtrauktos visos valstybės išlaidos ir pajamos, įskaitant visus iš privalomų įmokų formuojamus fondus.
Dėl valstybės teikiamų garantijų
Valstybės garantijos paskoloms turi būti teikiamos tik tarptautinių organizacijų arba pagal tarptautinės paramos programas teikiamoms paskoloms, skirtoms aiškiems, priimtiniems ir valstybės funkcijas atitinkantiems tikslams pasiekti.
Dėl investicijų
Siekiant sumažinti nepateisinamai didelį valstybės išlaidavimą, būtina mažinti planuojamas valstybės investicijas ir atsisakyti naujų investicinių programų. Pradėtus ir nebaigtus statyti objektus būtina privatizuoti. Dalis investicijomis vadinamų programų visiškai nesusijusios su ilgalaikio turto įsigijimu ar atnaujinimu ir neduoda kapitalo grąžos, todėlvalstybės investicijų programą būtina integruoti į valstybės biudžetą ir nepagrįstai neskirstyti programų į investicines ir kitas biudžeto finansuojamas programas.
Dėl pajamų planavimo
Faktinis biudžetas neišvengiamai skiriasi nuo planuojamo. Būtina numatyti sąlyginį biudžetą, kad pajamų nesurinkimo atveju biudžeto išlaidos būtų peržiūrimos iš anksto nustatyta tvarka. Tam nustatyti finansavimo prioritetus, suskirstant išlaidas į tris kategorijas: (i) išlaidos, kurios biudžeto nesurinkimo atveju būtų mažinamos, (ii) kurių būtų visiškai atsisakyta, (ii) kurios būtų paliktos planuotame lygyje.
