Finansų ministerijos pateikti Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo patobulinimai neatliepia pagrindinių su projektu susijusių problemų, pabrėžia išsamią įstatymo analizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Jo teigimu, Europos Centrinio Banko (ECB) pateiktos pastabos ir perspėjimai dėl galimų pasekmių turi būti rimtai įvertintos. 
LLRI analizėje teigiama, kad naujas bankų mokestis sumažins bankų atsparumą krizėms tuo metu, kai visas pasaulis siekia sustiprinti savo bankų sistemas, iškreips bankų veiklos modelį, pakenks vartotojams, o taip pat lems, kad Lietuva bus izoliuota nuo ECB vykdomos antiinfliacinės politikos.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują, iki šiol Lietuvos mokesčių sistemoje nenaudotą mokesčio bazę, kuri iš esmės keičia bankų veiklos modelį. Siūloma apmokestinti grynųjų palūkanų pajamas, t.y. palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų skirtumą.
„Mokestis būtų mokamas, bankui dar neatskaičius jokių savo veiklos sąnaudų ir dar nesuformavus privalomų atidėjinių rizikoms valdyti. Tai yra itin pavojinga, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva. – Gali susidaryti situacija, kad bankas, sumokėjęs solidarumo mokestį, liks nepajėgus vykdyti įsipareigojimų ir atsispirti įvairioms rizikoms. Pakankamas likvidumas, arba kitaip tariant, atsargos yra būtinos tokiu krizių laikotarpiu, o naujas mokestis ir siekia sumažinti likvidumą.“
Ji pabrėžia, kad verta įsiklausyti į euro zonos pinigų politikos formuotojo perspėjimus, kad neseniai jo inicijuotas ir klientus jau pasiekęs palūkanų padidinimas gali atnešti bankų sistemai ne tik papildomų pajamų, bet ir neigiamų tendencijų. „Gali padaugėti gyventojų ir įmonių, patiriančių ekonominius sunkumus ir negalinčių grąžinti paskolų. Bankams tai – papildoma rizika. Todėl jiems reikia pasiruošti „judėjimui žemyn“, perspėja ECB.“
Nerimą kelia ir tai, kad įvedus Laikinąjį solidarumo įnašą bankams mažės paskatų laikyti savo indėlius ECB ir dalyvauti tarpbankinių paskolų rinkoje. Tokią paskatą ECB kūrė, siekdamas slopinti infliaciją.
Europos Centrinis Bankas savo rašte pabrėžė, kad bankai vaidina svarbų vaidmenį, perduodant euro zonos pinigų politikos formuotojo antiinfliacinės politikos vykdymą. Jeigu naujas mokestis bus įgyvendintas, bankai bus skatinami elgtis ne pagal verslo logiką, apribojamos jų paskatos laikyti rezervus ECB.
„Todėl palūkanų iš ECB apmokestinimas reiškia, kad vieną aukščiausių infliacijos lygį fiksuojanti Lietuva fiskalinėmis priemonėmis boikotuos euro zonoje vykdomą antiinfliacinę politiką“, – sakė LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Instituto teigimu, įstatymą dėl papildomo bankų apmokestinimo vertėtų svarstyti tik atlikus išsamų „solidarumo įnašo“ poveikio vertinimą – tiek konkurencingumo, tiek investicinio patrauklumo, tiek finansų sistemos atsparumo aspektais. „Tai leistų racionaliai pasverti trumpalaikę naudą bei ilgalaikę žalą šalies finansų sistemos stabilumui ir visai Lietuvos ekosistemai“, – teigė E. Leontjeva.
Be to, jos nuomone, jeigu įstatymas visgi būtų priimamas, jo įsigaliojimo nuostatuose būtina numatyti įpareigojimą Lietuvos bankui inicijuoti ECB pinigų politikos mechanizmo peržiūrą ir aiškiai deklaruoti Lietuvos nepritarimą kiekybinio skatinimo politikai. „Tai būtų ilgalaikis ir tvarus sprendimas, leidžiantis užtikrinti šalies fiskalinės ir monetarinės politikų nuoseklumą, ir apsaugoti nuo žalos vienos ES valstybės nares, šiuo atveju, Lietuvos, konkurencingumą ir investicinį patrauklumą“, – kalbėjo LLRI prezidentė.
Vis dėlto, E. Leontjeva tikisi, kad įsigilinus į pavojingus naujo mokesčio padarinius, nebus ryžtasi priimti įstatymo. „Keli šimtai milijonų biudžeto pajamų negali atsverti tos rizikos, kurią patirs Lietuvos pinigų ir kredito sistema, juk tai visos ekonomikos kraujagyslės, ir ištikus net mažiausiam sunkumui, nuostoliai akimirksniu padauginami ir pasklinda po visą ekosistemą“, – teigė E. Leontjeva.
Su visa LLRI parengta Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto analize galite susipažinti čia.
