Valiutų valdyba, kuri yra įtvirtinta Lito patikimumo įstatymu, yra pati ilgaamžiškiausia ir sklandžiausia Lietuvoje įvykdyta reforma. Ji apsaugojo pinigus nuo politinės įtakos, suteikė žmonėms ir įmonėms galimybę prognozuoti savo ekonominius veiksmus, padidino pasitikėjimą litu. Šiandien valiutų valdybos modelis išlieka Lietuvos nacionalinės valiutos stabilumo pagrindu. Nepaisant valiutų valdybos svarbos ir teikiamos naudos, ne kartą nepagrįstai abejota šio modelio gyvybingumu, galimybe prisitaikyti prie besikeičiančių ekonomikos sąlygų, svarstyta, kaip ir kokioms aplinkybėms esant galėtų būti keičiamas oficialus lito kursas.
Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektu (XIP-465, toliau – įstatymo projektas) norima teisę spręsti dėl nepaprastųjų aplinkybių buvimo suteikti LR Seimui (toliau – Seimas). Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo įstatymo projektą ir pateikia argumentus.
Dėl nepaprastųjų aplinkybių apibrėžimo
Pirmajame Lito patikimumo įstatymo variante, įsigaliojusiame 1994 m. balandžio 1 d., nuostatos leidžiančios keisti oficialių lito ir bazinės valiutos kursą, nebuvo. 1994 m. liepos 20 d. Lito patikimumo įstatymas buvo papildytas, numatant, jog Lietuvos bankas suderinęs su LR Vyriausybe (toliau – Vyriausybė) gali pakeisti oficialų lito kursą „tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatytas lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą“.
Pabrėžiame, kad aptariama nuostata nėra būtina ar privaloma valiutų valdybos modelį reglamentuojančiam teisės aktui, greičiau priešingai – ši nuostata yra perteklinė. Pavyzdžiui Estijos valiutų valdybą reglamentuojančiame teisės akte[1] nuostatos, leidžiančios keisti oficialų Estijos kronos kursą nėra. Svarbiausia valiutų valdybos ypatybė ir jos privalumas yra ilgalaikis ir fiksuotas lito kursas, o stabilų kursą garantuoja šimtaprocentiniai bazinės valiutos rezervai bei pinigų emisijos (bei pinigų masės susitraukimo) automatiškumas.
Valiutų valdybos modelis jau ne kartą įrodė savo gyvybingumą ne tik ekonominio pakilimo, tačiau ir nuosmukių laikotarpiais; jis atlaikė bankų, Rusijos, Azijos krizes. Valiutų valdyba geba užtikrinti fiksuotą valiutos kursą nepriklausomai nuo šalyje susiklosčiusių ekonominių aplinkybių. Todėl pats siekis apibrėžti „nepaprastųjų aplinkybių“ sąvoką nėra tikslingas, sukuria nepelnytą ir žalingą valiutų valdybos modelio sąlygiškumo vaizdą.
Taip pat, Lito patikimumo įstatyme numatyta lito oficialaus kurso keitimo sąlyga („tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatytas lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą“) yra itin subjektyvi, sunkiai apibūdinama. Dėl to iškyla rizika, jog nepaprastąja aplinkybe gali būti palaikyta bet kokia pasikeitusi ekonominė situacija. Nesant ekspertų sutarimo dėl ekonomikos stabilumo sąlygų, neįmanoma, kad politinė institucija galėtų priimti objektyvų sprendimą dėl ekonomikos būklės.
Dėl sprendimo apie nepaprastąsias aplinkybes teisės suteikimo Seimui
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog siekiama teisę spręsti dėl nepaprastųjų aplinkybių, leidžiančių keisti oficialų lito kursą suteikti Seimui, nes taip norima užtikrinti, kad „lito devalvavimas nebus staigus“. Daroma prielaida, kad trys sprendimo etapai būtų didesnis lito stabilumo saugiklis, nei du.
Tačiau įgyvendinus šią nuostatą gali sumažėti arba net išnykti Vyriausybės bei Lietuvos banko kaip institucijų, sprendžiančių lito oficialaus kurso klausimą, reikšmė. Dabar galiojančiame Lito patikimumo įstatyme įtvirtinta, jog sprendimą dėl lito kurso keitimo gali priimti Lietuvos bankas, suderinęs su Vyriausybe. Tačiau tikėtina, jog priėmus siūlomą Lito patikimumo įstatymo pakeitimą, Seimas turėtų teisę nuspręsti dėl nepaprastųjų aplinkybių buvimo, o Lietuvos bankas bei Vyriausybė po šio sprendimo būtų įpareigoti keisti oficialų lito kursą. Sprendimo apie nepaprastųjų aplinkybių buvimą sutelkimas Seimo rankose gali reikšti ne sprendimo dėl lito oficialaus kurso keitimo galios išskaidymą, o jos sukoncentravimą ir galimą politizavimą. Tai, savo ruožtu, padidintų oficialaus lito kurso keitimo riziką.
Dėl lito patikimumo įstatymo keitimo pasėkmių
Lito devalvavimas Lietuvos žmonėms itin skaudi tema, todėl bet kokios diskusijos ar svarstymai apie oficialaus lito kurso keitimą gali sukelti nereikalingą paniką, atnešti nuostolius žmonėms bei grėsti finansiniu nestabilumu. Neseni įvykiai parodė, jog bet koks neatsargus valstybės pareigūnų dvejojimas apie lito stabilumą gali sukelti milžinišką žmonių reakciją, kuri kraštutiniu atveju gali tapti grėsme šalies finansų sistemos stabilumui. Tai ypač aktualu šiandien, kuomet Lito patikimumo įstatymo keitimas visuomenės gali būti nesuprastas ir tapatinamas su padidėjusia oficialaus lito kurso keitimo rizika ir iššaukti grandininę reakciją.
Išvados ir pasiūlymai
Dėl išvardintų priežasčių siūlome nepritarti Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektui. Manome, jog šis pakeitimas yra netikslingas bei padidintų oficialaus lito kurso pakeitimo riziką bei politizuotų sprendimo priėmimą.
Norint sumažinti oficialaus lito kurso keitimo riziką būtų tikslinga priimti Lito patikimumo įstatymo pataisas, kuriose būtų panaikinta nuostata dėl galimybės keisti oficialų lito kursą. Tačiau įvertinant temos jautrumą, siūlome susilaikyti nuo bet kokių Lito patikimumo įstatymo korekcijų iniciatyvų.
[1] Law of the republic of Estonia on the security for Estonian kroon: http://www.eestipank.info/pub/en/dokumendid/dokumendid/oigusaktid/seadused/_5.html
