E. Leontjeva pristatė LLRI pasiūlymus dėl pelno mokesčio ateities Finansų ministerijos mokesčių lengvatų peržiūros grupei

Elena Leontjeva.

Elena Leontjeva.

Finansų Ministerijos mokesčių lengvatų peržiūros grupė pradeda svarstyti pelno mokesčio ateitį. Pateiktos trys oficialios alternatyvos – plėsti esamų lengvatų naudojimą, taikyti Prezidento pasiūlytą su darbo užmokesčiu susietą lengvatą, arba pereiti prie skirstomo pelno mokesčio modelio, koks naudojamas Estijoje nuo 2000 m.

Leontjevos teigimu, mokestinės lengvatos nestokoja ydų, kurios užkerta kelią ūkio subjektams jomis pasinaudoti. Tarp tokių lengvatų ji įvardino pelno mokesčio lengvatą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai – šiandien jos pritaikymo ir mokestinių išlaidų sumažinimo procesas yra labai stipriai biurokratizuotas ir reikalaujantis didžiulių išteklių. „Svarbiausia jos yda yra poreikis įrodyti investicijų ar tyrimo unikalumą ir absoliutų naujumą – globaliu mastu. Lietuvai tai tikrai nėra būtina, kita vertus, ar Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra pajėgi tai įvertinti“, – retoriškai klausė E. Leontjeva. Nemažai ribojimų, jos teigimu, turi ir investicinio projekto lengvata, kuri taikoma statiniams, bet ne pastatams, visam įrengimui, bet ne jo daliai, negali būti taikoma nuomojamam turtui. Mikro įmonėms taikoma lengvata skatina pasilikti 300 tūkst. eurų apyvartos ribose.

„Svarstydami, kaip padaryti, kad šiomis lengvatomis būtų įmanoma pasinaudoti, priėjome prie išvados, kad turėtų būti taikomas nulinis tarifas visam reinvestuojamam pelnui“, – kalbėjo LLRI prezidentė. Kol taisysime ir lopysime kriterijus, tol būsime paskendę biurokratijoje, o įmonės bus baudžiamos už investicijas ir vengs rizikuoti. Perėjimas prie skirstomojo pelno apmokestinimo, E. Leontjevos teigimu, būtų dar pranašesnis už nulinį tarifą reinvestuotam pelnui. Jis suderintų mokestinę apskaitą su įmonės pinigų srautų tėkme, paskatintų visą Lietuvos ekonomiką realiai turėti rezervų ir sudalyvauti Vyriausybės užsibrėžtoje transformacijoje link žaliosios, žiedinės ekonomikos ir skaitmenizavimo kursą.

„Kai kapitalas yra vaisingiausioje stadijoje, palikti jį investicijoms įmonėse yra tiesiog gerovę siekiančios valstybės priedermė. Kaip rodo mūsų pačių ir kaimynų patirtis, toks modelis reikšmingai sumažina paskatas vengti mokesčių, kurti sudėtingas jų vengimo schemas. Vadinasi, skirstomo pelno apmokestinimo modelis leidžia pasiekti ir kitą nuolat valstybės keliamą tikslą – sumažina šešėlinę ekonomiką ir pagerina sąžiningos konkurencijos sąlygas“, – įsitikinusi E. Leontjeva.

Jos teigimu, pačios įmonės geriausiai žino, kada ir į kokius dalykus joms yra pagrįsta ir efektyvu investuoti. „Perėję nuo pelno mokesčio lengvatos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai prie skirstomojo pelno apmokestinimo mes pripažintume šią tiesą. Tai būtų realus subsidiarumo principo įgyvendinimas“, – sakė LLRI prezidentė. Dėl to augtų darbo našumas, gyventojų užimtumas ir pajamos, mažėtų valstybės investicijų poreikis.

Daugiau apie LLRI pasiūlymą dėl pelno mokesčio peržiūros rasite čia.