Rugsėjo 22 d. LLRI viceprezidentas Ugnius Trumpa dalyvavo Saulėlydžio komisijos surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje, baigdama savo darbą, komisija pristatė veiklos ataskaitą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas aktyviai dalyvavo šios komisijos darbe. Saulėlydžio komisija pasiekė, kad valstybės institucijose būtų įdiegtas strateginis planavimas, įgalinantis Vyriausybę efektyviau panaudoti turimus išteklius, koncentruojant juos prioritetinėms sritims, o viešojo administravimo institucijų veikla tampa tikslingesnė ir skaidresnė. Seimui teikiamos Viešojo administravimo įstatymo pataisos, įteisinančios ūkio subjektų lygybės prieš įstatymą principą, draudžiančios išplėstinį įstatymų traktavimą, apribojančios kontroliuojančių institucijų galias. Pavyzdinėje asmenų aptarnavimo tvarkoje numatyta galimybė institucijoms organizuoti pažangų „vieno langelio“ piliečių aptarnavimo būdą, t.y. iš privačių subjektų nebus reikalaujama pakartotinai teikti tą pačią informaciją į skirtingas kontrolės institucijas – šios privalės pačios keistis valstybės registruose turima informacija. Išduodant licencijas, leidimus, sutikimus ar kitokius aprobavimus bus taikomas „nebylaus sutikimo“ principas: tais atvejais, kai viešojo administravimo institucijos per įstatymo nustatytą terminą nepriims sprendimo dėl privataus subjekto prašymo, bus laikoma, kad priimtas teigiamas sprendimas.
SAULĖLYDŽIO“ KOMISIJOS DARBŲ SANTRAUKA
Valstybės institucijose įdiegtas strateginis planavimas – biurokratijos darbo efektyvinimo „genas“. Strateginis planavimas įgalina Vyriausybę efektyviau panaudoti turimus išteklius, koncentruojant juos prioritetinėms sritims, viešojo administravimo institucijų veikla tampa tikslingesnė ir skaidresnė. Mokesčių mokėtojams atsiranda galimybė ne pasyviai stebėti valstybės institucijų veiklos procesą, o vertinti jos rezultatą.
Seimui teikiamos Viešojo administravimo įstatymo pataisos, įteisinančios ūkio subjektų lygybės prieš įstatymą principą, draudžiančios išplėstinį įstatymų traktavimą, apribojančios kontroliuojančių institucijų galias. Siūlomi valstybės institucijų veiklos principai turi pagerinti valstybės institucijų santykius su ūkio subjektais bei piliečiais.
Pavyzdinėje asmenų aptarnavimo tvarkoje numatyta galimybė institucijoms organizuoti pažangų „vieno langelio“ piliečių aptarnavimo būdą, kiti reikalavimai susiję su gyventojų aptarnavimo kokybe.
Iš esmės pertvarkoma vidaus reikalų sistema sujungiant Vidaus reikalų ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijas bei atskiriant teisingumo vykdymo funkcijas nuo valdymo funkcijų.
Įgyvendinus Vyriausybės aprobuotą sveikatos apsaugos sistemos valdymo reformą maždaug 10 procentų sumažės valstybės valdymo institucijose dirbančių valstybės tarnautojų skaičius.
Rinkos priežiūros reforma leidžia panaikinti iki šiol egzistavusį įvairių institucijų funkcijų dubliavimą, kėlusį teisėtą ūkio subjektų nepasitenkinimą, sumažinti šioje sistemoje dirbančių darbuotojų skaičių.
Komisija pasiūlė reorganizuoti 13 šiuo metu tiesiogiai Vyriausybei pavaldžių institucijų – Vyriausybės įstaigų, atitinkamai praplečiant ministrų politinės atsakomybės ribas.
SODROS socialinių įmokų administravimo funkcijos perdavimas Mokesčių inspekcijai turėtų sutaupyti administracinių išlaidų, pagerinti socialinių įmokų administravimą bei sumažinti ūkio subjektus kontroliuojančių institucijų skaičių.
Komisijai pasiūlius Valstybės įmonei turto fondui perduota poilsio namai, sanatorijos, viešbučiai ir kitas turtas, nereikalingas valstybės institucijų funkcijoms vykdyti. Iš viso tokiu būdu buvo perduota 19 įvairių objektų.
Žemės ūkio mokyklų reorganizavimas įgalina efektyviau panaudoti apie 2 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, dabar jau švietimo struktūroje apskritai. Tuo pačiu metu žemės ūkio įstaigų išlaikymo išlaidos bus panaudotos rengti labiau darbo rinkai pritaikytus specialistus.
Likvidavus funkcijų dubliavimą tarp Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento ir Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento, numatoma sutaupyti apie 0.5 mln. litų per metus.
Parengti reikalingų teisės aktų projektai, būtini komercializuoti tam tikras valstybės institucijų šiuo metu atliekamas funkcijas.
Komisija išanalizavo institucijų pateiktą medžiagą apie išduodamus leidimus, licencijas, sutikimus bei kitokius aprobavimus ir parengė sąrašą tų atvejų, kai, jos nuomone, galėtų būti taikomas „nebylaus sutikimo“ principas.
Baigtas rengti ir netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę žemės tvarkymo ir administravimo sistemos reformos pagrindinių nuostatų projektas.
ĮVADAS
Dabartinė Vyriausybė pradėjo savo veiklą labai nepalankiomis sąlygomis : ekonomikos nuosmukis, biudžeto deficito didėjimas, blogas mokesčių surinkimas, vis didėjantis SODROS deficitas. Esant tokiai situacijai Vyriausybė nedelsdama ėmėsi radikalių priemonių biudžetui subalansuoti.
Praktikoje egzistuoja tik du būdai biudžetui subalansuoti: didinti pajamas arba/ir mažinti išlaidas. Lietuvoje mokesčių našta pasiekė tokį lygį, kai mokesčių padidinimas jau iššaukia pajamų sumažėjimą, todėl mokesčių didinimas nebuvo perspektyvus būdas. Vyriausybei teko ieškoti alternatyvų, kaip padidinti biudžeto pajamas nedidinant mokesčių naštos bei kiek įmanoma efektyviau panaudojant turimas lėšas.
Vyriausybės sudaryta „Saulėlydžio“ komisija ir turėjo pateikti siūlymus, kaip būtų galima sumažinti valstybės išlaidas, efektyviau panaudoti turimus išteklius ir atsisakyti nereikalingos biurokratijos. Greta įsteigta „Saulėtekio“ komisija turėjo pateikti pasiūlymus, kurie sudarytų kuo palankesnes sąlygas ekonomikai atsigauti bei plėtotis ir tokiu būdu padėti pagrindus biudžeto pajamų didėjimui.
Komisija buvo sudaryta 1999 m. gruodžio 3 d. Oficialus komisijos pavadinimas – komisija pasiūlymams dėl valstybės valdymo sistemos tolesnės struktūrinės reformos rengti, nors jai prigijo Ministro Pirmininko pasiūlytas metaforiškas „Saulėlydžio komisijos“ pavadinimas, turint omenyje kad šios komisijos paskirtis – pagreitinti biurokratijos ir neveiksmingo valdymo saulėlydį. Komisijos pirmininku paskirtas Vyriausybės sekretorius A.Šemeta, nariais patvirtinti atstovai iš Europos komiteto, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, Ministro Pirmininko aparato bei Vyriausybės kanceliarijos. Rengiant komisijos veiklos metodologinius pagrindus bei konkrečius pasiūlymus aktyviai dalyvavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Komisija, norėdama dirbti sistemingai, parengė komisijos veiklos strategiją. Remdamasi ja ir siekdama atlikti kokybišką institucijų vykdomų funkcijų analizę, komisija parengė valstybės ar savivaldybės institucijų funkcijų analizės klausimyną. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus šiam klausimynui ir gavus institucijų atsakymus, komisija pateikė naujų siūlymų dėl valstybės valdymo efektyvumo didinimo.
Atsižvelgdama į labai glaustus terminus bei atliekamo darbo atsakingumą, komisija dirba dviem kryptimis, siūlydama Vyriausybei :
1. priimti konkrečius, ilgo pasirengimo nereikalaujančius sprendimus dėl institucijų funkcijų dubliavimo panaikinimo, nereikalingų institucijų bei funkcijų atsisakymo;
2. sudaryti teisines, metodines ir kitokias prielaidas nuolatiniam ir nenutrūkstamam valstybės institucijų funkcijų ir išlaidų racionalizavimui, t.y. įdiegti viešojo administravimo sistemoje tam tikrą mechanizmą, kuris užtikrintų nuolatinį sistemos efektyvumo didinimą.
Šis požiūris atsispindi komisijos parengtose valstybės valdymo sistemos struktūrinės reformos pagrindinėse nuostatose, kurioms pritarė Vyriausybė.
NUVEIKTI DARBAI
Naujos valdymo kokybės „geno“ diegimas
- Vienu svarbiausių komisijos metodologinių pasiūlymų laikytinas strateginio planavimo sistemos diegimas Vyriausybės darbe. Strateginio planavimo poreikis susiformavo siekiant efektyviai įgyvendinti viešojo administravimo, teisinės sistemos ir kitų sričių reformas. Sukurta Vyriausybės komitetų sistema. Realiai pradėjo veikti Vyriausybės strateginio planavimo komitetas. Tai patariamasis organas, rengiantis pasiūlymus dėl Vyriausybės politikos strategijos, jos strateginių tikslų / prioritetų įgyvendinimo, biudžeto formavimo bei vykdymo. Strateginis planavimas suteikia galimybę visapusiškai išanalizuoti situaciją ir parinkti optimalius būdus nustatytiems tikslams pasiekti. Vyriausybė turi galimybę sukoncentruoti išteklius prioritetinėms sritims. Tinkamai parengtuose strateginiuose planuose aiškiai matyti, kur bus panaudojami ištekliai, viešojo administravimo sistema tampa skaidresnė.
- Įgyvendinant šį pasiūlymą, patvirtinta Strateginio planavimo metodika. Ji parengta siekiant padėti ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms ir kitoms viešojo administravimo institucijoms parengti strateginius veiklos planus ir biudžetų projektus. Metodikoje išsamiai išdėstoma strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo metodologija ir principai.
- Pagal metodiką kiekvienų metų pradžioje Vyriausybė turi peržiūrėti savo strateginius tikslus ir nuspręsti, ar reikalingi pakeitimai. Kiekvienoje ministerijoje ir Vyriausybės įstaigoje paskirti atsakingi už strateginį planavimą asmenys rūpinsis strateginio planavimo įdiegimu. Vyriausybės strateginiai tikslai atsispindi institucijų parengtuose strateginiuose planuose bei vykdomose programose. Juose turi būti numatyti institucijos siekiami rezultatai, išreikšti labai konkrečiais kiekybiniais vertinimo kriterijais.
Kadangi planus numatoma publikuoti, visuomenė turės galimybę kontroliuoti biudžeto lėšų panaudojimą, institucijų veiklos efektyvumą.
- Programų monitoringas įgalina Vyriausybę žinoti, kaip vykdomos numatytos programos, kokia pasiekta pažanga. Jei pažanga nepakankama, Vyriausybė galės apsispręsti, ar tęsti numatytą programą, ar lėšas perkelti kitai programai, dar nesulaukus metų pabaigos.
Pirmą kartą valstybės istorijoje įstaigos bus finansuojamos tik patikrinus jų atliekamų programų reikalingumą, o už pasiektus rezultatus teks atsiskaityti visuomenei.
Strateginio planavimo metodikos įdiegimas turi tapti esminiu lūžiu siekiant padidinti valdžios efektyvumą, suteikti kuo geriausias paslaugas piliečiams, kuo efektyviau panaudoti biudžeto lėšas.
- Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje 2001 m. šalies biudžetas formuojamas vadovaujantis strateginio planavimo principais.
Struktūrinės reformos
- Vienu pirmųjų komisijos svarstymo objektu tapo žemės ūkio mokyklų valdymas. Pasiūlyta perduoti žemės ūkio mokyklų valdymą iš Žemės ūkio ministerijos Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri jau turėjo parengusi šių mokyklų tinklo optimizavimo planą.
Žemės ūkio mokyklų pertvarkymas įgalina efektyviau panaudoti apie 2 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, rengti specialistus, labiau atitinkančius darbo rinkos poreikius.
- Komisija ėmėsi pertvarkyti vieną sudėtingiausių ir problematiškiausių valstybės funkcijų – rinkos priežiūrą. Pasiūlyta reorganizuoti šiuo metu veikiančias Valstybinę veterinarijos tarnybą, Valstybinę higienos inspekciją, Valstybinę kokybės inspekciją į dvi vieningas maisto ir veterinarijos bei ne maisto produktų saugos inspekcijas. Ketverius metus buksavusi reforma pagaliau buvo įgyvendinta Nuo 2000 m. liepos 1 d. naujos rinkos priežiūros institucijos pradėjo funkcionuoti. Įvykusį pasikeitimą iliustruoja lentelė :
|
Situacija iki reformos
|
Situacija po reformos
|
|
Valstybinė veterinarijos tarnyba ir jai pavaldžios įstaigos – 1379 etatai;
Lietuvos valstybinė Kokybės inspekcija -285 etatai;
Valstybinė higienos inspekcija ir jos skyriai visuomenės sveikatos centruose apskrityse ir šių centrų filialuose rajonuose – 284 etatai;
|
Maisto ir veterinarijos tarnyba -1364 etatai.
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija 100 etatų.
|
|
Valstybinė sėklos inspekcija – 186 etatai;
Valstybinė grūdų inspekcija -17 etatų
|
Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba -150 etatų.
|
|
Iš viso :2151 etatas
|
Iš viso – 1614 etatų
|
Reforma panaikino iki šiol egzistavusį įvairių institucijų funkcijų dubliavimą, kėlusį teisėtą ūkio subjektų nepasitenkinimą, sumažino šioje sistemoje dirbančių darbuotojų skaičių 537 etatais bei sudarė sąlygas įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus produktų saugos kontrolei. Vienas svarbesnių rezultatų – nenutrūkstamos kontrolės grandinės nuo fermos iki galutinio produkto užtikrinimas. Atlikus reformą, ateityje tikimasi sutaupyti 8- 10 mln. litų kiekvienais metais.
- Vidaus reikalų sistemos reforma. Vidaus reikalų sistema, apjungianti per trisdešimt tūkstančių darbuotojų ir naudojanti didelius valstybės išteklius sulaukė ypatingo komisijos dėmesio.
Komisijos siūlymu Vyriausybė nusprendė iš esmės pertvarkyti vidaus reikalų sistemą, sujungiant Vidaus reikalų ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijas bei atskiriant teisingumo vykdymo funkcijas nuo valdymo funkcijų. Įgyvendinus plane – grafike numatytas priemones jau 2000 m. tikimasi sutaupyti apie 30 mln. litų.
- Komisija pasiūlė pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemos valstybinį valdymą. Pertvarkymo esmė – panaikinti egzistuojantį funkcijų dubliavimą tarp Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų, sutaupyti administracinių išlaidų bei racionalizuoti sveikatos sistemos darbą.
Įgyvendinus siūlomą reformą maždaug 10 procentų sumažėtų valstybės valdymo institucijose dirbančių valstybės tarnautojų skaičius. Pirmame reformos etape tikimasi 1 mln. litų ekonominio efekto, o antrame – apie 20 procentų dabartinio biudžeto, kas sudarytų apie 2 mln. Lt. kasmet. 2000 m. gegužės 31 d. Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos sistemos valdymo pertvarkymo principinėms nuostatoms. Sveikatos apsaugos ministerija reformos įgyvendinimo priemonių planą parengė pavėluotai, todėl yra rizikos reformos įgyvendinimui.
- Žuvininkystės valstybinis valdymas. Komisija pasiūlė reorganizuoti šiuo metu veikiančius Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamentą bei Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentą į vieną Žuvininkystės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos. Aplinkos ministerija įpareigota likviduoti Žuvų išteklių departamentą, o visos su žuvininkyste susijusios valstybės funkcijos perduotos vienai institucijai – Žuvininkystės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos.
Likvidavus funkcijų dubliavimą tarp šių dviejų institucijų, tikimasi sutaupyti apie 0.5 mln. litų per metus. Žuvininkystės valstybinį valdymą perdavus vienai institucijai, sėkmingiau bus pasinaudota ES SAPARD lėšomis bei bus panaikinta institucijų tarpusavio konkurencija, pasireiškusi netgi tarptautinėje arenoje.
- Miškininkystės valstybinis valdymas. Pasiūlyta panaikinti funkcijų dubliavimą tarp Generalinės miškų urėdijos ir Miškų ir saugomų teritorijų departamento. Seimui nepriėmus pateiktų Miškų įstatymo pakeitimų, Vyriausybė ėmėsi spręsti šią problemą koreguodama Generalinės miškų urėdijos nuostatus.
Išlaidų mažinimas
- Valdymo išlaidų mažinimas. Išanalizavusi užsienio valstybių biudžetų išlaidų struktūrą, komisija konstatavo, kad bendro šalies biudžeto darbo užmokesčio dalis nuo BVP Lietuvoje yra žymiai didesnė (1999 m.- 10,6 proc.), negu išsivysčiusiose užsienio valstybėse. Siekdama mažinti biudžeto išlaidas, komisija siūlo per penkis metus šį rodiklį sumažinti iki 8 proc., tai yrapasiekti išsivysčiusių užsienio šalių lygį.
- Socialinių objektų atsisakymas. Papildomos išlaidos valstybės institucijoms atsiranda tuomet, kai jos turi išlaikyti bei prižiūrėti su jų funkcijų vykdymu visiškai nesusijusį turtą. Komisija išanalizavo informaciją, susijusią su valstybės institucijų valdomu turtu ir pasiūlė valstybės institucijoms jo atsisakyti. Vyriausybės sprendimu Valstybės įmonei turto fondui perduoti poilsio namai, sanatorijos, viešbučiai ir kitas turtas, nereikalingas valstybės institucijų funkcijoms vykdyti. Iš viso tokiu būdu buvo perduota 19 įvairių objektų.
- Biudžeto išlaidų taupymas. Komisija peržiūrėjo ministerijų ir Vyriausybės įstaigų vykdomas programas (priemones) ir pasiūlė Finansų ministerijai, kurių iš jų nebefinansuoti. Įgyvendinus pasiūlymus, 2001 metais bus sutaupyta iki 70 mln. litų.
- Galimybės privatizuoti valstybės funkcijas įteisinimas. Vykdant valdymo reformą neišvengiamai atsiranda būtinumas perduoti kai kurias valstybės atliekamas funkcijas privačiam sektoriui, įmonėms ar pelno nesiekiančioms organizacijoms. Sklandžiai perduoti šias funkcijas, nenutraukiant visuomenei svarbios veiklos, trukdo šiuo metu galiojantis Biudžetinių įstaigų įstatymas bei Vyriausybės patvirtinta biudžetinių įstaigų likvidavimo ir reorganizavimo tvarka. Todėl komisija parengė ir Vyriausybė pritarė Biudžetinių įstaigų, Viešųjų įstaigų įstatymų bei Biudžetinių įstaigų likvidavimo ir reorganizavimo tvarkos pakeitimų projektams. Šie dokumentai – tai naujas juridinis pagrindas valstybės šiuo metu atliekamas funkcijas perduoti viešosioms įstaigoms ar valstybės įmonėms. Valstybės įmonės ateityje galėtų būti privatizuotos nustatyta tvarka.
- Valstybės funkcijų privatizavimas. Įgyvendinant komisijos pasiūlymą, aukščiau paminėtu keliu pirmiausia turėtų pradėti eiti Valstybinė technikos priežiūros tarnyba prie SADM. Vyriausybė pritarė komisijos pateiktam Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimams, kurių tikslas – sudaryti galimybę šiuo metu valstybės finansuojamus ir iš biudžeto apmokamus techninius patikrinimus perduoti viešosioms įstaigoms ar valstybės įmonėms. Priėmus įstatymo pataisas ir įvykdžius reikalingus pertvarkymus, valstybė galės kasmet sutaupyti 2.5 milijonų litų, kuriuos ji šiandien skiria Valstybinei technikos priežiūros tarnybai.
- Socialinių įmokų administravimo funkcijos perdavimas. Siekiant sutaupyti valstybės lėšų, sumažinti valstybės institucijų atliekamų ūkio subjektų patikrinimų skaičių bei pagerinti socialinių įmokų administravimą, komisija pasiūlė perduoti socialinių įmokų administravimo funkciją mokesčių inspekcijai panaikinant atitinkamus SODROS struktūrinius padalinius. Vyriausybė pritarė šiam komisijos pasiūlymui. Pagal sudarytą planą jau nuo 2001 m. atitinkami struktūriniai padaliniai turėtų dirbti koordinuojami iš vieno centro. 2002 metais mokesčių inspekcija turėtų visiškai perimti socialinių įmokų administravimą. Šis sprendimas turėtų sutaupyti administracinių išlaidų bei pagerinti socialinių įmokų administravimą. Jį teigiamai turėtų vertinti ir ūkio subjektai, kadangi ta pati institucija kontroliuos tiek socialinių įmokų, tiek kitų privalomų mokesčių sumokėjimą.
Valdžios artinimas prie žmonių
- Nauja asmenų aptarnavimo tvarka. Viešojo administravimo tobulinimas nėra vien tik atliekamų funkcijų racionalizavimas. Ne mažiau svarbu valdymą sužmoginti, priversti tarnauti piliečiams. Tuo tikslu buvo parengta pavyzdinė asmenų aptarnavimo tvarka. Šioje tvarkoje numatyta galimybė institucijoms organizuoti pažangų „vieno langelio“ piliečių aptarnavimo būdą, kiti reikalavimai susiję su gyventojų aptarnavimo kokybe.
- Biurokratinių suvaržymų mažinimas. Komisija pasiūlė pritarti kartu su Vyriausybės įsteigtos „Saulėtekio“ komisijos biurokratinių suvaržymų mažinimo darbo grupe parengtoms valdymo sistemos optimizavimo priemonėms. Jose siūlomi valstybės institucijų veiklos principai pagerins valstybės institucijų santykius su ūkio subjektais bei piliečiais. Atitinkamoms Viešojo administravimo įstatymo pataisoms jau pritarė ir Vyriausybė.
- Leidimų ir licencijų reglamentavimas. Komisija išanalizavo institucijų pateiktą medžiagą apie išduodamus leidimus, licencijas, sutikimus bei kitokius aprobavimus ir parengė sąrašą tų atvejų, kai, jos nuomone, galėtų būti taikomas „nebylaus sutikimo“ principas. Tai reikštų, kad jei asmuo kreipėsi į kompetentingą viešojo administravimo instituciją dėl leidimo ir per teisės aktuose numatytą terminą negavo iš jos atsakymo, tai reiškia teigiamą atsakymą. Į pradinį sąrašą įtraukta kelios dešimtys atvejų, kai taikomas „nebylaus sutikimo“ principas neturėtų ženklių materialinių, ekologinių ar kitokių pasekmių valstybei. Parengtas sąrašas netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę. Ateityje šio principo taikymo ribos turėtų būti plečiamos.
Viešojo administravimo sistemos efektyvumo didinimas
- Viešojo administravimo institucijų veiklos atskaitomybė ir finansavimo nutraukimo galimybė. Komisija pasiūlė priimti tvarką, pagal kurią viešojo administravimo institucijos turėtų kas 5 metai išsamiai atsiskaityti už savo veiklą Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri pateiktų savo išvadas Vyriausybei dėl atsiskaičiusios institucijos veiklos ar vykdomų funkcijų tęstinumo.
Steigiant naujas viešojo administravimo įstaigas, komisija pasiūlė nustatyti fiksuotą jų egzistavimo laiką (pavyzdžiui 5-10 metų). Toks principas leistų nuolat peržiūrėti atliekamų funkcijų aktualumą.
- Vyriausybės įstaigų veiklos koordinavimo tobulinimas. Komisija pasiūlė reorganizuoti 13 šiuo metu tiesiogiai Vyriausybei pavaldžių institucijų – Vyriausybės įstaigų. Vyriausybės įstaigų reorganizavimo projekto tikslas – racionalizuoti Vyriausybės įstaigų pavaldumą, siekiant kuo efektyvesnės jų veiklos ir praplėsti ministrų politinės atsakomybės ribas tokiu būdu, kad praktiškai neliktų sričių, už kurias nebeliktų politinės atsakomybės. Projekte siūloma šias institucijas daugiausia padaryti pavaldžiomis ministrams (reorganizuoti į įstaigas prie ministerijų). Atlikus reorganizavimą, galima tikėtis geresnio ministerijų ir buvusių Vyriausybės įstaigų veiklos koordinavimo, o taip pat sutaupyti administracinių išlaidų. Vyriausybei sumažės koordinacinio darbo, todėl ji galės daugiau užsiimti strateginiais reikalais.
RENGIAMI PROJEKTAI
- Jau baigtas rengti ir netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę žemės tvarkymo ir administravimo sistemos reformos pagrindinių nuostatų projektas. Šioje srityje Lietuva ryškiai išsiskiria iš kitų valstybių tarpo pagal dirbančių valstybės tarnautojų skaičių. Europos Sąjungos valstybių infrastruktūroje, užsiimančioje nekilnojamo turto formavimu ir registravimu, valstybinėse institucijose dirba vidutiniškai 1 valstybės tarnautojas 5000 gyventojų, neskaitant privačių kompanijų. Lietuvoje šioje srityje dirba apie 5000 darbuotojų (1 valstybės išlaikomas darbuotojas tenka 740 gyventojų), Latvijoje vienam darbuotojui tenka 1200 gyventojų, Estijoje vienam darbuotojui tenka 1450 gyventojų Toks didelis valstybės tarnautojų skaičius Lietuvoje yra nepagrįstas netgi vykstančia žemės reforma ir rodo sistemos neefektyvumą. Projektu siekiama apjungti žemės tvarkymu užsiimančias institucijas, kurios šiuo metu išskaidytos keliose skirtingose ministerijose, tokiu būdu padidinant galimybes koordinuoti visus atliekamus darbus bei sumažinant administracines išlaidas. Projekte numatyta sumažinti šioje srityje dirbančių valstybės tarnautojų bei valstybės įmonių darbuotojų skaičių, atitinkamai sudarant teisines prielaidas įtraukti į šį procesą daugiau privačių matininkų. Reformos ekonominis efektas – 15 – 16 mln. litų ekonomijos.
- Netrukus Ministro Pirmininko potvarkiu turėtų būti sudaryta darbo grupė Vilniaus tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninių tinklo optimalumui įvertinti ir galimam restruktūrizacijos projektui parengti. Pirminė šios srities analizė rodo, kad valstybės lėšos panaudojamos toli gražu ne efektyviausiu būdu.
IŠRYŠKĖJUSIOS PROBLEMOS
Saulėlydžio Komisijos darbo patirtis parodė, kad valdymo reformoms priešinamasi ir yra objektyvių sunkumų:
- sutinkamas didelis pasipriešinimas numatytoms reformoms, visų pirma iš reformuoti numatytų institucijų. Šiam tikslui pasitelkiami patys įvairiausi, kartais net prasimanyti argumentai – netinkamas reformoms metas, netinkamas būdas, reikia keisti daug įstatymų, antspaudų, iškabų, blankų ir t.t. Sustabdyti numatytas reformas buvo siekiama per įtakingus Lietuvos pareigūnus, netgi pasitelkiant žiniasklaidą, tarptautines organizacijas bei užsienio piliečius. Akivaizdu, kad tikroji tokio pasipriešinimo priežastis – reformuojamų institucijų vadovų bei valstybės tarnautojų nesaugumo jausmas. Reikėtų daugiau dėmesio skirti reformuojamų institucijų valstybės tarnautojų informavimui apie reformos tikslus bei eigą, siekiant įtraukti juos į valstybės išteklių taupymą.
- gana sudėtingas yra reformų įgyvendinimo teisinis mechanizmas. Daugelio institucijų veiklą reglamentuoja įstatymai, todėl reformai įgyvendinti nepakanka vien Vyriausybės pastangų, tam būtinas ir Seimo pritarimas.
- Valstybės tarnybos įstatymas numato dideles garantijas valstybės tarnautojams. Todėl ekonominis reformos efektas iš karto nėra labai ženklus dėl didelių piniginių kompensacijų išmokėjimo iš valstybės tarnybos atleidžiamiems darbuotojams. Šios vienkartinės išlaidos dažnai būdavo pateikiamos, kaip reformos ekonominis nepagrįstumas, nutylint ilgalaikį būsimą daromų pertvarkymų efektą;
- Vyriausybės aprobuotos principinės reformos nuostatos kartais nevisiškai įgyvendinamos. Rengiant reformos įgyvendinimo priemonių planus, konkrečius teisės aktų projektus, juos derinant, rengėjai nukrypdavo nuo Vyriausybės aprobuotų nuostatų arba netgi jas vėl kvestionuodavo. Pakartotinis Vyriausybės priimtų nuostatų aiškinimas atėmė daug laiko.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Nepaisant šių kliūčių, „Saulėlydžio“ komisijai pavyko rasti būdus, kaip numatytas reformas įgyvendinti. Pasiteisino komisijos naudojamas būdas formuoti mišrias specialistų grupes įvairių sričių problemoms spręsti. Būtina sąlyga, kad tokiose darbo grupėse būtų nepriklausomų tos srities specialistų. Už kiekvieno projekto įgyvendinimą turi būti paskirta atsakinga projekto valdymo grupė. Kadangi projektai apima daugelį sričių ir tęsiasi keletą mėnesių, komisija periodiškai išklauso ataskaitas apie nuveiktus darbus. Pasiteisino ir projektų pateikimo Vyriausybei schema, kai numatomi reformų projektai svarstomi pirmiausia komisijoje, vėliau – ministrų pasitarime ir tik esant ministrų principiniam pritarimui patenka į Vyriausybės posėdį. Jei kyla kokių nors neaiškumų, tokie projektai papildomai aptariami su suinteresuotais ministrais.
Vyriausybės pasitikėjimo ir komisijos iniciatyvų palaikymo dėka pavyko „išjudinti“ problemas, apie kurių egzistavimą buvo žinoma kelerius metus ir kurių dėl sudėtingo derinimo mechanizmo bei įvairios lobistinės veiklos iki tol nepavykdavo išspręsti.
Komisijos veiklos patirtis parodė, kad jei įgyvendinimo kontrolė silpna, kyla reali grėsmė reformų įgyvendinimui. Būtina, kad atsakingi už reformos įgyvendinimą asmenys periodiškai atsiskaitytų Vyriausybei apie pasiektą pažangą. Tokių atsiskaitymų metu galima patikrinti, ar reforma vystosi numatyta linkme, esant reikalui, pakoreguoti jos eigą.
Viešojo administravimo efektyvumo didinimas nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis kruopštus ir sudėtingas darbas. Sudaryta komisija nuveikė nemažai, tačiau ji negali išspręsti visų egzistuojančių problemų. Būtina, kad efektyvumo paieška susirūpintų visos valstybės institucijos, būtų sukurtas nuolatinis efektyvumo didinimo viešojo administravimo sistemoje mechanizmas. Garsėjančių savo šiuolaikiniu valdymu pasaulio šalių patirtis rodo, kad tokiais mechanizmais laikytini strateginis planavimas ir vidaus auditas. Diegiant strateginio planavimo metodiką Vyriausybės darbe, reikėtų numatyti programų vykdymo priežiūros sistemą, įtraukiant į jos veiklą kuriamas institucijų vidaus audito tarnybas, Finansų ministeriją ir Vyriausybės kanceliariją bei nustatyti tokius informacinius srautus, kurie leistų Vyriausybei žinoti, kaip panaudojamos skirtos lėšos, kokia programų vykdymo pažanga ir ar nereikia jų koreguoti.
