Faktai ir analizė. Kodėl planuojant nacionalinį biudžetą svarbu remtis tiksliomis ekonomikos prognozėmis?

FA_viesieji finansai

 ATSISIŲSKITE ANALIZĘ: Faktai ir analizė. Kodėl planuojant nacionalinį biudžetą svarbu remtis tiksliomis ekonomikos prognozėmis?

SANTRAUKA

Šiuolaikinėje ekonomikoje rinkos dalyviai susiduria su gausia ekonomikos rodiklių prognozių pasiūla. Ekonomikos prognozavimas nėra savitikslis procesas, tai – prielaidos geresniam veiklos planavimui tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Tiesa, privatus sektorius prie besikeičiančios situacijos prisitaiko lanksčiau nei viešasis, todėl pastarajam tikslios ir realistiškos prognozės yra svarbesnės.

Finansų ministerijos parengtas 2015 metų biudžeto projektas remiasi prielaida, kad 2015 metais realus šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc., nominalus – 5,5 proc. Šios ekonomikos augimo prognozės yra labiau optimistinės nei kitų organizacijų.

Optimistinių prognozių naudojimas planuojant viešuosius finansus nekeltų problemų, jei nesurenkant pajamų automatiškai mažėtų ir biudžeto išlaidos. Tačiau taip nėra. Šiuo metu viešasis sektorius išlaidų mažinimui yra pasiruošęs dar prasčiau nei 2008–2009 metais.

Netikslių prognozių naudojimas viešajame sektoriuje turi daug platesnį poveikį nei versle. Nesurenkant planuotų biudžeto pajamų ir nemažinant išlaidų, didėja mokesčių didinimo tikimybė. Jei mokesčių didinimo nepakanka, kad būtų išlaikytas užsibrėžtas biudžeto deficito lygis, neišvengiamai užprogramuojamas biudžeto deficito ir, atitinkamai, valstybės skolos augimas.

Pagrindinės išvados:

  • Finansų ministerijos parengtas 2015 metų biudžeto projektas remiasi optimistiškesnėmis ekonomikos augimo prognozėmis nei Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, LLRI ekonomikos tyrimo dalyviai.
  • Planuojant 2015 metų biudžetą nėra atsižvelgta į galimas rizikas, kylančias Lietuvos ūkio augimui dėl konflikto Ukrainoje ir galimo ekonominio nuosmukio euro zonoje.
  • Rengiant šalies biudžetą, būtina: 1) atsargiau planuoti biudžeto pajamas; 2) pasiruošti galimam išlaidų mažinimui, įvedant „sąlyginio biudžeto“ principą, t. y. nustatyti prioritetines sritis. Nesurenkant biudžeto pajamų, mažiausiai svarbių biudžeto programų turėtų būti automatiškai atsisakoma.