„Google“ paieškos variklį, „Facebook“ socialinį tinklą, „Amazon.com“ platformą „Apple“ programėlių parduotuvę „App Store“ valdančios bendrovės bei žinomos interneto bendrovės rugsėjo pradžioje Europos Komisijos (EK) buvo pripažintos prieigos valdytojomis. Tai numatančio Skaitmeninių rinkų akto (SRA) įgyvendinimas perrašo iki šiol galiojusias konkurencijos internete taisykles.
LLRI nuotr.
Apie tai antradienį, rugsėjo 19 d. diskutuota Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su asociacija „Infobalt“ ir verslo teisės advokatų kontora „TGS Baltic“ surengtoje ekspertinėje diskusijoje.
Analitinės studijos „Pradėtas taikyti skaitmeninių rinkų aktas. Ką turi žinoti vartotojai, verslas ir inovacijų kūrėjai“ pristatymu ją pradėjęs LLRI ekspertas Martynas Gruodis pabrėžė, kad pilnai įgyvendinus SRA numatytas taisykles, skaitmeninių paslaugų pasirinkimas vartotojams Europos Sąjungoje (ES) gali mažėti, jų kainos – didėti, o kokybė – prastėti.
LLRI nuotr.
„Pavyzdžių, kad taip gali nutikti, jau turime – kompanijos „Meta“ sukurtas socialinis tinklas „Threads“, turėjęs tapti atsvara platformai „X“, ES nebuvo paleistas, nors šiuo metu veikia jau šimte kitų valstybių“, – kalbėjo ekspertas.
Tarp kitų jo minėtų pavyzdžių – ir kitų skaitmeninių kompanijų veiksmai. „Naujos taisyklės numato, kad prieigos valdytojomis paskelbtos kompanijos nebegalės savo platformoje palankiau vertinti savo siūlomas paslaugas ir produktus, taip pat neleisti naudotojams pašalinti iš anksto įdiegtą programinę įrangą ar programėlę, jei jie to pageidauja, – aiškino M. Gruodis. – Kompanija „Microsoft“ dėl to jau planuoja keisti savo produktų kainodarą, o bendrovė „Apple“ pabrėžia, kad negalės savo siūlomuose įrenginiuose apsaugoti vartotojų privatumo ir saugumo, atmesti galimų kenkėjiškų programėlių.“
LLRI nuotr.
Su tuo sutiko ir Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma. Jo teigimu, SRA gali iššaukti priešingą efektą nei tas, kurio tikimasi. „Reguliavimu siekiama sukurti saugesnę skaitmeninę erdvę ir vienodas veiklos sąlygos, skatinti inovacijas, augimą ir konkurencingumą tiek Europos bendrojoje rinkoje, tiek visame pasaulyje.
Tačiau čia labai tinka posakis, kad gerais norais yra pragaras grįstas. Jau dabar matome, kad tokie teisės aktai stabdo inovacijas, sulėtina produktų ir paslaugų patekimą į rinką“, – kalbėjo V. Dirma.
LLRI nuotr.
„Google“ atstovas: tokių taisyklių iki šiol nepažinojome
Apie pokyčius ne tik savo platformos veikloje, bet ir įtaką konkurencijai skaitmeninėje erdvėje kalbėjo ir bendrovės „Google“ Viešosios politikos vyresnysis vadovas Georgios Mavros. Jo požiūriu, SRA įgyvendinimas reikš „paradigminį posūkį“ nuo tų taisyklių, kuriomis buvo vadovautasi ne vieną dešimtmetį.
„Anksčiau reguliuotojas, norėdamas apkaltinti įmonę netinkamu elgesiu, tą turėjo įrodyti. Platforma savo ruožtu galėjo apsiginti, pateikti argumentus. Nuo šiol to nebereikės. Jeigu interneto platforma atitiks formaliuosius reikalavimus, nors ir nesielgs netinkamai, ji galės būti apkaltinta neteisėta veikla. Tai itin ryškus posūkis nuo to, ką žinojome iki šiol“, – pastebėjo G. Mavros.
LLRI nuotr.
Vis dėlto tikimasi, kad SRA veikimas atvers daugiau galimybių mažesniems rinkos žaidėjams konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su didžiosiomis kompanijomis.
„SRA siekiama užtikrinti sąžiningą ir vienodą prieigą prie svarbiausios skaitmeninės infrastruktūros ir duomenų. Tai gali būti naudinga mažiesiems inovatoriams, paskatinti paskatinti kurti naujas paslaugas, programas, kurios priklauso nuo prieigos duomenų, inovacijas tokiose srityse kaip duomenų perkėliamumas, sąveikumas, skaidrumas“, – diskusijoje kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros politikos grupės vadovė Irmina Valytė.
LLRI nuotr.
Kaip atrodys įgyvendinimas – dar neaišku
Nors pilna apimtimi SRA įsigalios jau nuo 2024 m. kovo 7 d., verslo teisės advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotos partnerės Indrės Barauskienės teigimu, apie jį žinoma mažai. „Kai kalbame su suinteresuotomis pusėmis, susidaro įspūdis, kad šis teisės aktas bus taikomas tik interneto milžinėms, o smulkaus ir vidutinio verslo, ar net Lietuvoje veikiančio stambaus verslo, kaip neatitinkančio numatytų apyvartos, rinkos vertės, vartotojų skaičiaus ar rinkos galios kriterijų, jis nepalies“.
LLRI nuotr.
Tačiau, jos teigimu, yra ne visai taip. „Tiek smulkusis, tiek vidutinis, tiek ir stambus verslas yra paslaugų, kurias teikia prieigos valdytojomis paskelbtos platformos, gavėjai tad šis teisės aktas ir su juo ateinantis reguliavimas turės įtakos visiems subjektams, kurie, kaip galima pajuokauti, negyvena po akmeniu“, – teigė I. Barauskienė.
Galias taikyti SRA, taip pat įmonėms skirti sankcijas, atlikti tyrimus ar taikyti laikinąsias priemones turi EK. Kaip tai atrodys konkrečiai – kol kas dar nėra aišku. Konkurencijos tarybos Konkurencijos grupės vadovas Pavel Jacunskij pabrėžė, kad jo atstovaujamos institucijos vaidmuo bus nacionaliniu lygmeniu padėti EK.
LLRI nuotr.
„Mes bendradarbiausime su EK, padėsime atlikti tyrimų veiksmus. Taip pat teiksime informaciją apie galimus pažeidimus. Gali būti taip, kad ir Lietuvoje veikiančių įmonių atžvilgiu bus taikomi tam tikri nesąžiningi veiksmai. Tos įmonės galės teikti klausimus ne tik EK, bet ir Konkurencijos tarybai. Jeigu Konkurencijos taryba manys, kad yra pagrindo įtarti pažeidimą, ji teiktų informaciją EK ir ji jau spręstų, ar pradėti tyrimą“, – kalbėjo P. Jacunskij.
