Elektros energetikos politikoje šiuo metu svarstoma aktualija – AB LEO LT klausimas. Valdžios koncentravimasis į vieną įmonę, bet ne į bendrą platesnę energetikos sektoriaus problematiką bei politiką diskredituoja valstybės prioritetų pasirinkimą, ignoruoja strateginį planavimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas mano, kad valdžia privalo užsiimti energetikos politika, o ne administraciniais energetikos įmonės reikalais ir pateikia poziciją LEO LT klausimu.
Lietuvoje valdžia energetikos sektoriuje yra ir politikos formuotojas, ir reguliatorius, ir akcininkas. Energetikos sektoriuje valstybė veikia daug ir aktyviai, o pats energetikos sektorius yra palyginti mažai liberalizuotas ir privatizuotas. Šiandieninės peripetijos tik dar kartą įrodo, kas valdžios dalyvavimas versle paralyžiuoja įmonės veiklą dėl gausybės nesuderinamų ir prieštaringų valdžios tikslų. Valdžiai būtina nuosekliai pasitraukti iš tiesioginio dalyvavimo energetikos įmonių kapitale ir koncentruotis į energetikos politikos, principinių nuostatų formavimą, o ne įmonių valdymą. Energetikos verslu turi užsiimti privatus sektorius, reguliavimu – nepriklausomas reguliatorius, o strategijos ir politikos formavimu – valdžia.
Elektros energetikos įmonių pardavimas – būtinas žingsnis. Pasaulinė ir Lietuvos praktika rodo, kad privatus kapitalas veikia efektyviau, pasiekia geresnių rezultatų. Privatizavus energetikos įmones, jos galėtų greičiau pasiekti ekonominio ir finansinio efektyvumo, o valstybė – gauti lėšų už parduotą turtą.
Dalinis privataus kapitalo įsileidimas į įmones, kuriose dominuoja valstybė, sukelia specifinių problemų. Privataus kapitalo įmonės siekia ekonominio ir finansinio efektyvumo, o valstybinio kapitalo įmonėms taip elgtis trukdo politiniai tikslai, kuriuos kelia politikai ir valdžia. Nacionalinio investuotojo bendrovėje problemos kyla dėl kintančios pagrindinio akcininko pozicijos, kurią nulemia nuolat besikeičianti politinė situacija, aplinkybės. Tad dalinis energetikos įmonių privatizavimas yra teigiamas žingsnis, tačiau tik tiek, kiek tai veda prie visiško privatizavimo.
Tolesnį privatizavimą galima pasiekti įvairiais būdais: parduodant valstybei priklausančias nacionalinio investuotojo akcijas strateginiam investuotojui arba tiesiog per vertybinių popierių biržą, nacionalinis investuotojas galėtų išleisti papildomą akcijų emisiją ir pritraukti papildomų investuotojų, o vėliau parduoti valstybei priklausančią akcijų dalį, sugrąžinti situaciją, buvusią iki nacionalinio investuotojo sukūrimo, tuomet privatizuoti valstybei priklausančius skirstymo tinklus, o vėliau – ir perdavimo tinklus ar kt. Svarbiausia, kad būtų pasirinktas skaidrus ir nediskriminuojantis valstybinio kapitalo privatizavimo kelias, o taip pat užtikrinta nuosavybės teisių apsauga.
Valdžia neatidėliodama turi vykdyti elektros energijos gamybos įmonių atskyrimą nuo tinklų veiklos, kad būtų vykdomi ES direktyvų reikalavimai. Ilgainiui turėtų būti parduotos valstybei priklausančios neatominės elektrinės. Taip pat būtina atverti rinką ekonomiškai pagrįstam energijos importui. Kiek įmanoma labiau dereguliuota energijos rinka, skaidrios, nediskriminuojančios ir stabilios verslo sąlygos leis sėkmingai parduoti esamas įmones ir kurtis naujiems energetikos pajėgumams bei įmonėms.
Inicijuoti projektai – jungtys su Lenkija, Švedija ir naujos elektrinės statyba turi būti vykdomi taip, kad garantuotų ekonominį atsiperkamumą. Valstybės atstovai šioje srityje turi veikti tiek, kiek tai susiję su santykiais tarp valstybių. Įgyvendinti projektus, taigi ir pasirengti jų įgyvendinimui, turi projektuose dalyvaujančios įmonės, o ekonominius sprendimus priimti tų įmonių valdymo organai.
Būtina visiems laikams pripažinti ir įsisąmoninti, kad valdžios gebėjimai kurti verslo struktūras yra riboti, o pasekmės – iš esmės neigiamos. Kadangi valstybinį kapitalą valdo tuometinė valdžia, pasikeitus valdžiai, keičiasi ir valstybinio kapitalo valdytojai ir su juo susiję sprendimai. Williams ar dabartinis atvejis su LEO LT iliustruoja sprendimų, susijusių su valstybiniu kapitalu nestabilumą. Tai turėtų būti įspėjimas privatiems verslo dalyviams, kad sąveika su valdžia versle lengvai priveda prie nestabilumo, politinės rizikos, ekonomiškai nepagrįstų sprendimų.
