Tęsdamas darbą energetikos srityje, institutas pateikė pastabas dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų projekto. Nors, kaip teigia pataisų rengėjai, siekiama sudaryti vienodas konkurencines sąlygas visoms dujų įmonėms, projektas numato naujus apribojimus: įvedamos licencijos bet kokiam dujų tiekimui ir siaurinamas ratas subjektų, galinčių naudotis perdavimo sistema. LLRI nuomone, tokios priemonės akivaizdžiai prieštarauja įstatymo tikslui, yra nepagrįstos realiais poreikiais ir ribos konkurenciją tiekiant gamtines dujas. Institutas siūlo šiam projektui nepritarti. Pastabos buvo pateiktos Vyriausybei, Ūkio ministerijai bei Kainų ir energetikos kontrolės komisijai.
Aiškinamajame rašte yra teigiama, kad projekto tikslas – „sudaryti nediskriminuojančias ir objektyvias sąlygas visoms dujų įmonėms, tiekiančioms gamtines dujas“.
Projektu siūlomi du nauji apribojimai Gamtinių dujų įstatyme:
1) licencijos bet kokiam dujų tiekimui, o ne tiekimui reguliuojamiems vartotojams, kaip yra dabar;
2) susiaurinamas subjektų, galinčių naudotis perdavimo sistema, ratas (vietoje laisvųjų vartotojų nustatant įmones, naudojančias dujas kaip žaliavą, ir išbraukiant paskirstymo įmones).
Šie apribojimai grindžiami tuo, kad:
1) nėra svertų reguliuoti santykius tiekiant dujas laisviesiems vartotojams, dujas tiekiančios įmonės neturi įstatymais numatytos atsakomybės už dujų tiekimo patikimumą;
2) įmonėms sudarytos skirtingos sąlygos, nes gamtinių dujų tiekimas nėra vien tik privatus dviejų įmonių santykių klausimas ir gali daryti įtaką energijos gamybos stabilumui;
3) to reikalauja Energetikos įstatymas ir Nacionalinė energetikos strategija.
Pateikiame savo argumentus dėl projekto tikslo, projekte pasiūlytų nuostatų ir jų pagrindimo.
Santykiai, tiekiant dujas laisviesiems vartotojams, jau yra sureguliuoti Gamtinių dujų įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Lietuvos teisė leidžia dujų tiekimo sutartyse nustatyti visus svertus, kurie užtikrintų, kad dujos būtų tiekiamos stabiliai. Pasiūlytas projektas kaip tik nenumato jokių papildomų saugumo svertų, nes licencijos išdavimas nesuteikia jokių tiekimo patikimumo garantijų. Netgi atvirkščiai, jei dujas vartojančios (įskaitant energiją gaminančias) įmonės dėl kokių nors priežasčių (ekonominių, tiekėjo licencijos praradimo ar kitų) būtų priverstos pakeisti tiekėją, tai būtų daug sunkiau padaryti, nes tiekėjų ratas būtų apribotas licencijomis.
Bet kokie ekonominiai santykiai, nors yra privatus reikalas, daro įtaką kitiems subjektams. Šiuo atžvilgiu dujų tiekimas nėra išskirtinė sritis. Galimą neigiamą įtaką kitų energijos rūšių bei kitiems vartotojams gali sumažinti tik konkurencinė aplinka, o ne jos apribojimas įvedant licencijas.
Projekto tikslas nebūtų pasiektas siūlomomis priemonėmis, nes jos kaip tik numato konkurencijos suvaržymą (licencijos sudaro diskriminuojančias ir subjektyvias sąlygas dujų tiekėjams).
Iš Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo ir Nacionalinės energetikos strategijos neišplaukia projektu siūlomos nuostatos. Priešingai, Elektros energetikos įstatymas įtvirtina tikslą – konkurencijos skatinimą.
Pateiktu projektu siūlomos priešingos gamtinių dujų rinkos reguliavimo reformos kryptys nei tai numato Europos Sąjungos direktyva 98/30/EC.
Išvada: projekto siūlomos priemonės yra priešingos deklaruojamam įstatymo tikslui, nepagrįstos realiais poreikiais ir apribotų konkurencijos santykius tiekiant gamtines dujas. Siūlome pateiktam projektui nepritarti.
