Direktyvos 2004/8/EB
(dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB) apžvalga ir jos pritaikymo Lietuvoje analizė
Ši analizė studija pristatyta LLRI seminare „Kaip spręsti šilumos ūkio problemas: rinka ir administravimas“ | 2006-06-07
ĮVADAS
Kogeneracija kaip technologiškai pažangus šilumos ir elektros energijos gamybos būdas yra ypač aktuali Lietuvoje, kur egzistuoja rimtas šilumos gamybos poreikis ir kur yra pertvarkomi tiek šilumos, tiek elektros ūkiai, vyksta jų teisinio reglamentavimo pokyčiai bei kuriami rinkos santykiai.
Šios apžvalgos ir analizės tikslas yra įvertinti, kaip Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos (ES) direktyvas kogeneracijos srityje, kiek pačios direktyvos yra pagrįstos apskritai ir konkrečiai Lietuvai, kaip turėtų būti reglamentuojama kogeneracija ir koks turėtų būti požiūris į jos skatinimą bei konkrečias skatinimo priemones. Visi šie klausimai yra itin aktualūs siekiant surasti optimalius sprendimus technologine ir ekonomine prasme.
Apžvalgoje remiamasi požiūriu, kad energetika pirmiausia yra ekonominiai santykiai ir rinka, o technologiniai klausimai yra išvestiniai. Tai reiškia, jog technologijos turi atspindėti rinkoje esančius poreikius, o ne atvirkščiai. Taip pat laikomasi nuostatos, kad ekonomine prasme geriausi sprendimai atrandami rinkoje, ir reguliavimo sistema negali pakeisti kainų mechanizmo ir rinkos veiksnių. Plačiau šis požiūris išdėstytas kitame Lietuvos laisvosios rinkos instituto darbe –
studijoje „Energetikos politika: priemonės, galimybės ir kryptys“.
