Ekspertizė. Viena iš kuriamos išmaniosios mokesčių sistemos (iMAS) posistemių sukurs perteklinę naštą verslui

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertizė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl apskaitos  dokumentų duomenų teikimo standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ projekto (15-4293)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo siūlomo apskaitos dokumentų duomenų teikimo standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje tvarkos aprašo nuostatas  (toliau – nuostatos) ir pateikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Santrauka: Būtina įvertinti ne tik SAF-T sistemos nuostatas, bet ir visą išmaniąją mokesčių sistemą iMAS kompleksiškai, o dėl numatomo sistemos poveikio šalies verslui su siūlymais privalu išsamiai supažindinti visuomenę pristatant ne tik „privalumus“ bet ir sistemos veikimo principus bei kylančias rizikas. Šiuo metu vykstantis projekto pristatymas – neintegruotas, o jo paskirų dalių derinimas skubos tvarka ne tik neleidžia su juo susipažinti kompleksiškai, bet ir tam nepalieka laiko. Į su sistema susijusių nuostatų derinimą būtina įtraukti visas suinteresuotas puses. Būtina atlikti siūlomos sistemos kaštų-naudos analizę bei galimų alternatyvų įvertinimą, atsižvelgiant ne tik į fiskalinę valstybės politiką, bet ir poveikį verslo sąlygoms.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vertinimu siūlomos iMAS sistemos, kurios dalis yra SAF-T posistemis, reikia atsisakyti:

1. Programos įgyvendinimas bus brangus, o egzistuoja didelė tikimybė, kad sistema neveiks dėl žemiau išvardintų trūkumų.   2. Kadangi ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą, ne visas jas bus galima suderinti su SAF-T ir iMAS nuostatais.
3. Dėl prievolės teikti duomenis skirtumų, sistema, kurios veikimas pagrįstas duomenų kryžminimu, neveiks.
4. Nuostatų reikalavimų našta labai apsunkintų smulkųjį verslą.
5. Perprogramuoti ir pritaikyti teikti duomenis SAF-T formatu sudėtingas buhalterinės apskaitos programas brangiai kainuos ir ilgai užtruks, todėl numatyti duomenų teikimo pagal SAF-T reikalavimus terminai yra per trumpi.
6. Finansinis poveikis verslui ir galimos siūlomos sistemos alternatyvos įvertintos neišsamiai.
7. Siūlomos sistemos nuostatos ne sumažins administracinę naštą verslui, o dubliuos egzistuojantį reguliavimą.
8. Išaugs duomenų nutekinimo ir įmonių komercinių paslapčių atskleidimo grėsmė.

Žemiau pateikiami detalūs argumentai:

1) Ne visas apskaitoje naudojamas technines priemones galima pritaikyti nuostatų reikalavimams, dėl to prisitaikymas būtų sudėtingas ir brangiai kainuotų:

Siūlomame projekte numatyta, kad aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytiems subjektams nustatyta tvarka buhalterinės apskaitos duomenis standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje (toliau – SAF-T) teikia ūkio subjektai, sudarantys apskaitos registrus techninėmis priemonėmis. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 4 dalyje numatoma, jog apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio subjektų naudojamos techninės priemonės labai skiriasi pagal savo sudėtingumą ir funkcijų spektrą. Vienose techninėse priemonėse (buhalterinės apskaitos programose) techniškai įmanoma įdiegti galimybes formuoti ataskaitas tam tikru formatu ir duomenų persiuntimo administruojančiam subjektui funkciją, tuo tarpu kitose techninėse priemonėse (tokiose, kaip buhalterių dažnai naudojama MS „Excel“ programa) – ne.

Atsižvelgiant į tai, kad siūlomame projekte numatyta, jog nuo 2018 m. buhalterinės apskaitos duomenis SAF-T rinkmenoje privalės teikti tie pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių praėjusių finansinių metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 45 tūkst. eurų (arba apytikriai vos 3,75 tūkst. eurų/mėn.), tikėtina, jog jų tarpe bus labai daug įmonių, besinaudojančių nesudėtingomis techninėmis priemonėmis, neturinčiomis galimybių teikti duomenis SAF-T formatu (pvz. jau minėta MS „Excel“). Tai reikštų, kad prisitaikymas būtų sudėtingas ir pareikalautų daug lėšų, kurios užgultų ant įmonių pečių. Yra grėsmė, kad dalis įmonių prisitaikymo kaštus bandytų perkelti vartotojams.

Siūlome: Atlikus analizę dėl skirtingu būdu apskaitą vedančių ūkio subjektų galimybių teikti duomenis SAF-T rinkmenoje, įvertinti ar visiems nutarimo projekte įvardintiems ūkio subjektams tai daryti bus įmanoma, techniškai nesudėtinga ir nebrangu. Būtina atsižvelgti į pačių ūkio subektų nuomonę ir vertinimus.

2) Nuostatų reikalavimų įgyvendinimas labai apsunkintų smulkųjį verslą:

Susiejant būtinybę teikti duomenis SAF-T formatu, nuo pat registravimosi PVM mokėtoju pradžios (45 tūkst. eurų metinių grynųjų pardavimo pajamų), pradedantis verslas turės įsigyti ir kas mėnesį mokėti papildomų išlaidų, (o paskui netgi neveikdamas turės dar 10 metų palaikyti tam tikrą buhalterinės apskaitos sistemą, nes kitaip negalės pateikti duomenų). Vieną kartą įsidiegus konkrečią sistemą bus sudėtinga pereiti prie pigesnio apskaitos programos varianto.

Siūlome: 45 tūkst. eurų numatytą ribą, nuo kurios pelno siekiantys juridiniai asmenys turės teikti duomenis standartinėje laikmenoje padidinti iki bent jau ES direktyvose numatytų mikroįmonių metinių pardavimų sumos (700 tūkst. eurų).

3) Numatyti duomenų teikimo pagal SAF-T reikalavimus terminai yra neadekvatūs:

Pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių praėjusių finansinių metų grynosios pardavimo pajamos viršijo 8 mln. eurų, buhalterinės aspkaitos duomenis administruojančiam subjektui privalės teikti jau nuo 2017 m. sausio 1 d. Perprogramuoti ir pritaikyti teikti duomenis SAF-T formatu sudėtingas buhalterinės apskaitos programas brangiai kainuos ir ilgai užtruks. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dar nėra patvirtinta standartinės apskaitos duomenų rinkmenos specifikacija ir techninių reikalavimų aprašas, numatyti duomenų teikimo pagal SAF-T reikalavimus terminai yra per trumpi.

Siūlome: Prievolė teikti duomenis pagal SAF-T reikalavimus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 5 metų, kai iMAS pradės veikti ir po savanoriško duomenų teikimo bus nustatyti ir pašalinti sistemos trūkumai, bus sukurtos, ir pritaikytos verslo naudojamos buhalterinės apskaitos programos bei panaikintos dabar įdiegtos PVM kontrolės elektroninės priemonės.

4) Neaišku, ar veiks sistema, kurios vienas svarbiausių elementų yra kryžminimas:

Pereinamuoju laikotarpiu nuo 2017 metų duomenis mokesčių administratoriui teiks tik stambusis verslas, nuo 2018 metų – ir įmonės, kurių apyvarta viršys 45 tūkst. eurų. Smulkiesiems ūkio subjektams ir ūkio subjektams, vedantiems apskaitos registrus rankiniu būdu, į duomenų teikėjų imtį nepatenkant (o kitiems – duomenų teikimo laikotarpiams nesutampant) programos veikimas netenka prasmės dėl galimybės kryžminti duomenis nebuvimo.

Siūlome: Siūlome įsivertinti, kad nesant galimybės kryžminti duomenis, sistema netenka prasmės ir atsisakyti prievolės teikti duomenis pagal SAF-T reikalavimus.

5) Neįvertinta tikroji finansinė siūlomos sistemos našta, jos efektyvumas ir galimos alternatyvos:

Projekto poveikio vertinimo pažymoje nurodoma, jog numatomos SAF-T diegimo mokesčių administratoriaus išlaidos sieks 3,57 mln. eurų, kurių numatomas finansavimo šaltinis – ES struktūriniai fondai. Tačiau vertinant duomenų teikimo SAF-T rinkmenoje sistemos diegimą būtina atsižvelgti į tai, kad SAF-T yra sudėtinė Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (toliau – iMAS dalis).

Vertinant poveikį valstybės finansams, būtina įvertinti šlaidas ir kitoms sistemos sudėtinėms dalims. Viešai prieinamais duomenimis, išlaidos E.sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) diegimui sieks 4,3 mln. eurų, E.važtaraščių posistemio (i.VAZ) diegimui – 2,9 mln. eurų, Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) diegimui – 10,2 mln. eurų,  Išmaniosios apskaitos sistemos smulkiam verslui (i.APS) diegimui – 0,3 mln. eurų).[1] Teigiama, jog išlaidos iMAS diegimui gali siekti 24 mln. eurų, tačiau kaina dar nėra tiksli.

Būtina atsižvelgti ir į kasmetines sistemos palaikymo išlaidas – įdiegus siūlomą sistemą, prireiks didesnio skaičiaus darbuotojų žymiai didesniam gaunamos informacijos kiekiui apdoroti. Pavyzdžiui, įdiegus išmaniąją mokesčių administravimo sistemą Portugalijoje papildomoms funkcijoms atlikti buvo įdarbinta daugiau nei 1000 naujų mokesčių inspektorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujoms funkcijoms atlikti bus samdomi aukšto lygio IT specialistai. Vidutinis atlyginimas IT sektoriuje 2014 m. siekė 3 694 litus (1 070 eurų).

Projekto poveikio vertinimo pažymoje nurodoma, jog galimos išlaidos, susijusios su SAF-T rinkmenai įdiegti reikalingų informacinių sistemų pertvarkymu, vienam juridiniam asmeniui sudarytų nuo 30 iki 580 eurų ir daugiau mažiesiems ir vidutiniams mokesčių mokėtojams ir nuo 150 iki 4 300 ir daugiau eurų – didiesiems mokesčių mokėtojams.

Vertinant poveikį ūkio subjektams būtina pabrėžti, jog kartu su SAF-T standartu diegiant kitas iMAS dalis, verslas patirs žymiai didesnes išlaidas. Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos (toliau – asociacija) duomenimis, tik dalis šiuo metu naudojamų kasos aparatų galėtų būti pritaikyti išmaniajai apskaitai. Vertinimus, kiek tiksliai aparatų tektų keisti naujais apsunkina ir patvirtintos standartinės apskaitos duomenų rinkmenos specifikacijos nebuvimas, tačiau teigiama, jog gali tekti pakeisti ne mažiau 50 proc. esamų kasos aparatų. Asociacijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia apie 85 tūkst. kasos aparatų, iš jų paprasti aparatai, kainuojantys nuo 200 eurų, sudaro apie 65 tūkst., o sudėtingi, kurių kaina svyruoja nuo 1,5 iki 30 tūkst. eurų – 20 tūkst. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis akivaizdu, kad verslui tektų didelė prisitaikymo našta.

Papildomai, įmonėms kainuos ir interneto prieiga, kuri taps būtina – be interneto nebus įmanoma persiųsti duomenis VMI.

Viešojoje erdvėje pateikiami skaičiavimai, kad ūkio subjektai patirs naudą – atsisakius popierinių dokumentų ir popierinių kasos aparatų žurnalų pildymo iMAS leis sutaupyti 310–350 milijonų litų (90–101 mln. eurų). Tiesa, pati skaičiavimo metodika – ką ir kaip skaičiuoja VMI – viešojoje erdvėje neprieinama. Kad verslas šią naudą galėtų įvertinti, su metodologija būtina leisti susipažinti visuomenei. Tačiau pati VMI 2015 m. kovo mėn. įvedė prievolę pildyti kasos aparato kasos operacijų žurnalus rankiniu būdu, uždrausdama juos pildyti elektroniniu būdu ir apsunkindama įmonių veiklą. Manytina, kad jeigu pagrindinis tikslas – palengvinti mokesčių administravimą, būtina kuo skubiau atšaukti nepagrįstą prievolę pildyti žurnalus rankiniu būdu, kuri pasirodė 2015 m. kovo mėn. LR Finansų ministerijos viršininko įsakymu 2015 m. atnaujintose „Kasos aparatų naudojimo taisyklėse“.

Būtina įvertinti siūlomos sistemos naudą viešiesiems finansams ir ūkio subjektams, o vertinant kitų šalių patirtį atsižvelgti į visus egzistuojančius priežastinius ryšius. Pavyzdžiui, Portugalijoje, kuri viešojoje erdvėje pateikiama kaip sėkmingas iMAS diegimo pavyzdys, 2013 m. siekiant pagerinti PVM surinkimą buvo priimtos nuostatos leidžiančios mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas. Ekspertų vertinimu, ši priemonė (kartu su kitais palengvinimais) buvo svarbesnė nei išmanioji mokesčių administravimo sistema, nulemiant augančias mokesčių įplaukas.

Siūlome: Atsižvelgus į išdėstytus argumentus dėl sistemos neefektyvumo ir užprogramuotų sisteminių iMAS ydų atsisakyti siūlomos sistemos ir ieškoti alternatyvių administracinės naštos mažinimo ir mokesčių sistemos gerinimo būdų (pavyzdžiui, suteikti galimybą atsisakyti popierinių kasos aparatų žurnalų; leisti mokesčių mokėtojams, kurių metinė apyvarta nesiekia 500 tūkst. eurų, pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai įmonei sumokamas atlygis už prekes ar suteiktas paslaugas).

6) Siūlomos sistemos nuostatos dubliuos egzistuojantį reguliavimą:

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad 4 iMAS posistemiai skirti mokesčių mokėtojų administracinei naštai mažinti, kuriant elektronines paslaugas (preliminariųjų deklaracijų pildymas, duomenų teikimo automatizavimas, popierinių dokumentų atsisakymas), teikiant pagalbą smulkiajam ir vidutiniam verslui, ir 3 posistemiai (iš jų standartinės apskaitos duomenų rinkmenos posistemio sukūrimas (SAF-T)) skirti mokesčių administravimo efektyvumui didinti, standartizuojant mokesčių mokėtojų pateikiamų duomenų formatą, diegiant išmanias rizikos analizės ir kontrolės priemones.

Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma sistema neleis pasiekti daugelio numatytų tikslų, pavyzdžiui įdiegus Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį (i.EKA) nebus atsisakoma popierinių dokumentų, nes EKA žurnalai gali būti reikalingi ir pačioms įmonėms, nes jais kasininkės atsiskaito už savo darbą. E.važtaraščių (i.VAZ) ir E.sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemiai ne pakeis, o tik dubliuos jau naudojamas verslo valdymo programas, nes be registravimo funkcijos pastarosios dar teikia galimybę duomenis apdoroti ir analizuoti. Tas pats pasakytina ir apie siūlomą Išmaniosios apskaitos sistemą smulkiam verslui (i.APS). Numatomos sukurti elektroninių apskaitos tvarkymo paslaugų smulkiam verslui sistemos funkcijos neleis pakeisti jau naudojamų apskaitos ir verslo valdymo sistemų (pvz., funkcijos neapima atlyginimų skaičiavimo, ilgalaikio turto apskaitos ir t.t.).

Niekur nėra identifikuota, ar sistema leis išvengti esamų funkcijų dubliavimo, pavyzdžiui, ar dėl duomenų kryžminimo vartotojams bus panaikintos prievolės teikti deklaracijas (pvz., teikti informaciją apie gyventojams išmokėtas vienkartines išmokų sumas, apie gautas ir suteiktas paskolas ir pan.). Minima preliminarių PVM deklaracijų suformavimo galimybė irgi abejotina – vienai iš sandorio pusių nepatvirtinus duomenų, šie gali neatsidurti preliminarioje deklaracijoje, todėl duomenis vis tiek reikės nuolat tikrinti.

Siūlome: Atsisakyti siūlomos sistemos arba bent jau perteklinių jos elementų (iAPS, iVAZ), kurie nesukuria jokios papildomos naudos vartotojams, o tik dubliuoja jau naudojamas buhalterinių ir verslo valdymo sistemų funkcijas ir sukuria labai didelę administracinę naštą verslui.

7) Didės duomenų nutekinimo ir komercinių paslapčių atskleidimo grėsmė:

Projekte numatyta, kad ūkio subjektai duomenis pagal pareikalavimą teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos jų funkcijoms vykdyti, o abipusiu susitarimu – kitiems vidaus ir išorės apskaitos dokumentų informacijos naudotojams. Abejonių kelia ne tik duomenų poreikis „funkcijų vykdymui“, galimybė reikalauti duomenų ir tokių „reikalavimų“ galimas dažnumas, bet ir tai, kad abipusiu nenurodytų subjektų (verslo-administratoriaus ar administratoriaus-administratoriaus) susitarimu duomenys gali būti teikiami išorės informacijos naudotojams. Šios nuostatos kelia klausimų ne tik dėl ūkio subjekto duomenų apsaugos, bet ir dėl komercinės paslapties atskleidimo rizikos.

Siūlome: Duomenys kitiems vidaus ir išorės apskaitos dokumentų informacijos naudotojams gali būti teikiami tik abipusiu susitarimu tarp įmonės ir kontroliuojančio subjekto. Būtina apibrėžti duomenų dalijimosi tarp institucijų (VMI, Muitinės departamento ir FNTT) tvarką ir institucijų pareigą apsaugoti duomenis nuo atskleidimo. Būtina pareikalavimą teikti duomenis susieti su rizika ir nustatytais pažeidimais, o ne institucijų „funkcijų vykdymu“.

8) Neaiškus kitų su SAF-T susijusių iMAS posistemių funkcionavimas:

Abejonių kelia ir kiti iMAS posistemiai. Pavyzdžiui, E.važtaraščių posistemis (i.VAZ) registruos duomenis apie prekių judėjimą, tačiau neaišku, kaip joje bus apskaitomas prekių judėjimas mažmeninės prekybos, eksporto, pervežimų atvejais. Siūlomos sistemos nuostatuose numatyta, kad pardavėjas turi tiksliai žinoti prekių pervežimo vietą, laiką, o važtaraštis turės būti patvirtintas gavėjo. Tačiau realiame gyvenime pervežimo metu gali įvykti maršruto, prekių kiekio ir kiti pasikeitimai, apie kuriuos informacijos nebus galima tikslinti. Be to, pavojingai išaugs nesusipratimų skaičius, kai perkančios įmonės apskaitininkai nespės laiku patvirtinti važtaraščio ir krovinys gali būti įvertintas kaip kontrabanda.

Siūlome: Atsižvelgus į išdėstytus argumentus dėl sistemos neefektyvumo ir užprogramuotų sisteminių iMAS ydų atsisakyti siūlomos sistemos.

[1] http://www.transp.lt/files/uploads//FM_pristatymas%202015-02-23.pdf