DĖL MINIMALIOS MĖNESINĖS ALGOS DIDINIMO
Vyriausybė siūlo nuo 2013 m. sausio 1 d. dar kartą šiais metais didinti MMA. MMA pakėlimas rugpjūtį nuo 800 iki 850 litų padidino savivaldybės skolas, momentinius darbdavių įsiskolinimus „Sodrai“. Mokant 850 litų darbdaviui ši darbo vieta kainuoja 1115 litų. Kad darbuotojas gautų 1000 litų MMA, darbdavys turi turėti 1312 Lt – t. y. 200 litų daugiau. Todėl norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad MMA didinimas iki 1000 litų (kas reikštų, kad per metus MMA būtų padidinta 20%) būtų skaičiavimais nepagrįstas sprendimas, atnešiantis žalos šiuo metu MMA uždirbantiems gyventojams, bedarbiams ir visam smulkiajam ir vidutiniam verslui.
MMA užkirs kelią ekonomikos augimui
MMA kėlimas yra išskirtinai politinis sprendimas, bet turintis skaudžias ir plačias ekonomines pasekmes. Dėl to, kad valdžios atstovai posėdžiuose nusprendžia didinti MMA, įmonės nepradeda produktyviau dirbti ar gauti papildomų užsakymų, kurie leistų padengti padidintą darbo užmokestį. Didesnės įmonės galimai turi pakankamus pinigų srautus, kuriuos galėtų perskirstyti ir skirti daugiau lėšų atlyginimo fondams. Bet didesnėse, didesnę pridėtinę vertę gaminančiose įmonėse atlyginimų vidurkis jau seniai viršija MMA. Išeina, kad įmonės, kurios lengviausiai pakeltų MMA didinimą jau ir taip moka atlyginimus, aukštesnius nei MMA.
Ir atvirkščiai, mažos ir vidutinės įmonės, ar įmonės regionuose, kur darbuotojai daugiausia uždirba MMA, tuo pasigirti negali. Tad jos bus priverstos kelti paslaugų ir prekių kainas, mažinti atlyginimus kitiems darbuotojams ar apskritai atleisti dalį darbuotojų. Kitų įmonių atveju, MMA didinimas išeikvos lėšas, kurios galėjo būti skirtos investicijoms, plėtrai ir aukštesniems atlyginimams ateityje.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) įmonių apklausa parodė, kad pakėlus MMA nuo 800 Lt iki 850 Lt neigiamą poveikį patyrė 8 proc. didžiųjų šalies įmonių. O MMA padidinus iki 1000 Lt, su sunkumais susidurtų daugiau nei 30 proc. įmonių, t.y. trečdalis didžiųjų įmonių. Tuo tarpu, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojo A.Mackevičiaus skaičiavimu, MMA padidinus iki 1000 litų apie 20 proc. smulkaus verslo įmonių turėtų nutraukti veiklą.
Išlaidos MMA kėlimui taip pat yra veiksnys, prisidedantis prie darbdavių įsiskolinimo „Sodrai“. LPK kartu su „Creditreform Lietuva“, naudodami „Sodros“ pateikiamus oficialius duomenis, skaičiuoja darbdavių skolos rodiklį, t.y. vienam darbdaviui tenkančią skolą. Padidinus MMA nuo 800 iki 850 litų, per vieną mėnesį (2012 m. rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 23 d.) darbdavių momentinė skola „Sodrai“ išaugo 2,4 mln. Lt, kai 2011-aisiais tą patį mėnesį skola buvo sumažėjusi 3,6 mln. Lt. Momentinės skolos išliko ir spalio mėnesį. Jos fiksuojamos smulkiose įmonės, žemės ūkyje, apsaugos, valymo paslaugų, maitinimo ir apgyvendinimo veikloje, transporto sektoriuje ir profesinėje veikloje. O lapkritį didesni įsiskolinimai pastebimi ir vidutinėse įmonėse. Skolos padidėjimas gali būti siejamas su rugpjūtį padidinta MMA, dėl kurios įmonės turėjo didesnių nei paprastai sąnaudų ir turi perskirstyti savo pinigines lėšas.
Žiūrint plačiau, atlyginimų dydžiui priklausant nuo politinės valios, o ne nuo to, kiek darbas reikalingas ir produktyvus, sukuriamas didelis neapibrėžtumas rinkoje ir apsunkinamos verslo galimybės prognozuoti ir planuoti pajamas bei jų paskirstymą. Nuo rinkos dalyvių nepriklausantis sąnaudų didėjimas įmonėms, ypač mažoms, gali tapti pražūtingu.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Eurostat duomenis darbo produktyvumas Lietuvoje siekė 65 proc. ES šalių narių vidurkio. Tos šalys, į kurias žiūrima argumentuojant būtiną MMA didinimą, lenkia Lietuvą savo darbo produktyvumu. Estijos darbo produktyvumas sudaro 68 proc. ES vidurkio, Jungtinės Karalystės – 104 proc., Švedijos – 115 proc., Vokietijos – 107 proc.
MMA didinimas nepadidins vartojimo
Atkreipiame dėmesį, kad teiginys, jog didinama MMA didins šalies vartojimą ir įmonių pajamas, nėra vienareikšmiškai teisingas. Pirma, didinant MMA žmonės nebūtinai gauna daugiau pajamų absoliučia suma. Kai kuriems MMA gaunantiems darbuotojams atlyginimas padidės, tačiau dalis darbuotojų bus atleisti ar sumažės jų dirbamų valandų skaičius. Be to, dalies žmonių pajamų padidėjimas pakėlus MMA nėra būtinai didesnis už kitų žmonių pajamų sumažėjimą dėl mažėjančių darbo vietų.
Antra, net jei padidėjęs MMA ir padidins žmonių vartojimą, vartojimas gali atitekti ne tiems sektoriams, kuriems MMA didinimas sukels didžiausią naštą. Statistikos departamento duomenimis, didžiausia dalis darbuotojų gaunančių MMA yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje. Tikėtina, kad papildomas pajamas santykinai mažai uždirbantys gyventojai išleistų ne šiame sektoriuje.
Trečia, kaip jau minėta anksčiau, MMA didinimas sumažins investicijas. Kitaip tariant, lėšos, kurios galėtų būti skirtos investicijoms, bus skirtos atlyginimams. Žiūrint iš vartojimo pusės, toks veiksmas geriausiu atveju turės nulinį poveikį išlaidoms.
Ketvirta, MMA didinimas nuo 800 iki 850 litų rugpjūtį pareikalavo savivaldybėms iš valstybės biudžeto papildomai skirti 30 mln. litų. Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) paskaičiavo (2012 m. gruodžio 6d. raštas Finansų ministerijai „Dėl lėšų poreikio minimalios mėnesinės algos didinimui iki 1000 litų“, Nr. (17)-SD-906), kad pakėlus MMA iki 1000 litų visoms Lietuvos savivaldybėms reikėtų papildomai 97,8 milijonų litų. Be to, LSA Finansų ministerijai nurodo, kad MMA padidinimas iki 1000 Lt pareikalautų didinti atlyginimus ir darbuotojams, šiuo metu gaunantiems 1000-1100 Lt, siekiant išlaikyti ir motyvuoti daugiau funkcijų ir atsakomybės turinčius darbuotojus. Tam dar papildomai reikėtų 20,9 mln. Lt. Taigi, dar 15% MMA didinimui iš viso iš valstybės biudžeto vien savivaldybėms reikėtų 118,7 mln. Lt.
Net jei Vyriausybė kompensuos savivaldybėms šias išaugusias sąnaudas (pvz., valstybės investicijų sąskaita), tai reiškia, kad nebus atliktos investicijos. Tai savo ruožtu reikš, kad geriausiu atveju, poveikis agreguotosios išlaidoms bus nulinis, o vartojimas – neišaugs.
MMA didinimas neatsižvelgia į kitas neigiamas pasekmes
LSA ir Vyriausybė savo biudžeto projekte neįvertina MMA kėlimo neigiamų pasekmių darbo rinkai. MMA nustatymas yra darbo jėgos kainos reguliavimas. Darbo jėgai, kaip ir bet kuriai gėrybei rinkoje, galioja ekonomikos dėsniai. Jei gerybė kainuoja brangiau, žmonės priversti mažiau jos pirkti. Šis dėsnis galioja ne tik vartotojams, perkantiems kasdienes prekes, bet ir įmonėms, perkančioms darbo jėgą. Todėl padidinus MMA įmonės turės optimizuotis: karpyti etatus, atleisti darbuotojus, mažinti investicijas ir pan. Būtina turėti omenyje, kad MMA uždirba mažiausią kvalifikaciją turintys darbuotojai, kurių įdarbinimas ir taip sunkus. Todėl rizikos grupėje atsidurs dar didesnė dalis žmonių, negalinčių perlipti padidintos MMA reikalaujamos produktyvumo kartelės – tai gali didinti nedarbą. Taip pat dėl MMA kėlimo gali padidėti šešėlinė ekonomika – didėjančios MMA bus vengiama mažinant legalų darbo krūvį, o likusią atlyginimo dalį išmokant „vokeliuose“. Didesnė MMA dėl išaugusios mokestinės naštos darbdaviui gali lemti ne dalies, bet viso atlyginimo mokėjimą „vokelyje“. Dėl padidėjusio MMA ir aukšto darbo jėgos apmokestinimo dar sumažėtų paskatos kurti naujas legalias darbo vietas. O grandininė to reakcija – nedarbo didėjimas ir emigracija.
MMA didinimas nepagrįstai prislėgs privatų sektorių
Vyriausybės prognozė, kad MMA didinimas padidins vidutinį darbo užmokestį 1 procentiniu punktu, kas leistų surinkti savivaldybėms reikalingus resursus per gyventojų pajamų mokestį, yra pernelyg entuziastinga, joje neatsižvelgiama į minėtus MMA kėlimo rizikos faktorius.
Net jei Vyriausybės prognozės ir pasitvirtintų, tai reikštų, kad MMA didinimas yra pasiekiamas privataus sektoriaus sąskaita: išaugusios viešo sektoriaus išlaidos kompensuojamos išaugusiomis mokestinėmis įplaukomis iš privataus sektoriaus. Tokia ekonominė politika ne tik žlugdo privatų verslą (kaip minėta anksčiau), bet ir savo esme yra nesąžininga.
Lietuvos MMA nėra mažiausia Europoje
Negalima teigti, Lietuvoje MMA yra mažiausias ES. MMA santykis su vidutinėmis žmonių pajamomis, t. y. kiek procentų vidutinio darbo užmokesčio sudaro minimali alga, parodo daug realesnį MMA perkamosios galios ir jos vietos visoje darbo užmokesčio struktūroje vaizdą nei MMA vertinimas pagal nominalų dydį, t. y. dydį litais ar eurais. Vertinant MMA santykį su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, Lietuva lenkia daugelį Europos Sąjungos valstybių. Lietuvoje MMA siekia apie 41 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu MMA yra mažesnis tokiose šalyse kaip Ispanija, Estija, Vengrija, Jungtinė Karalystė. (Eurostat duomenys)
Įmonių pelnas neaugo sparčiau nei darbo užmokestis
Vienas iš argumentų, kuriuos naudoja pasisakantieji už minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą yra tas, jog įmonių pelnai Lietuvoje atsistatė į prieš krizę buvusį lygį, o darbo užmokestis – ne. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. Lietuvos įmonės gavo 7 mlrd. Lt grynojo pelno, o darbuotojams buvo išmokėta 42 mlrd. Lt darbo užmokesčio (kartu su mokesčiais). Lyginant su prieškriziniu 2005-2008 m. laikotarpiu, įmonių metinis grynasis pelnas 2011 m. buvo 24 proc. mažesnis, o darbo užmokesčio fondas – 7 proc. didesnis nei vidutiniškai 2005-2008 m. laikotarpiu. Panaši tendencija yra ir lyginant 2005-2008 m. laikotarpį su 2012 m. I pusmečiu – darbo užmokesčio fondas didėjo 19 proc., pelnas – mažėjo 1 proc. Tai parodo, kad įmonių pelnas neaugo sparčiau nei darbo užmokestis.
Be to, 2005-2008 m. Lietuvos įmonės uždirbo 9 mlrd. Lt grynojo pelno per metus, o 2009 m. jos patyrė 7 mlrd. Lt nuostolį. Tuo tarpu darbo užmokesčio fondas 2009 m. mažėjo tik 17 proc. Taigi, 2011 m. verslininkai išmokėjo 42 mlrd. Lt atlyginimų, t.y. 6 kartus daugiau nei patys uždirbo.
Dėl visų šių priežasčių raginame Trišalę tarybą priimti spendimus remiantis ekonominiais, o ne politiniais motyvais ir nepritarti nepagrįstam ir žalingam sprendimui padidinti MMA 15%.
