LLRI pastabos dėl Lietuvos respublikos seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio komercinio banko steigimo“ projekto (XIIP-1620)
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl nacionalinio komercinio banko steigimo“ projektu (toliau – projektas) siūloma pavesti Vyriausybei parengti ir pateikti LR Seimui teisės aktų projektus Nacionaliniam komerciniam bankui steigti. LLRI išnagrinėjo šį projektą ir teikia šias pastabas.
Projekto preambulėje minimi teiginiai nepagrindžia nacionalinio komercinio banko poreikio
Projekto preambulėje pateikti teiginiai apie Lietuvos ekonomikos ir viešųjų finansų būklę visiškai nepagrindžia nacionalinio komercinio banko Lietuvoje poreikio ir neišspręstų keliamų problemų.
Preambulėje teigiama, kad projektą jo rengėjai teikia įvertinę šalies finansų sistemos būklę. Tačiau neaišku, kaip Lietuvos finansų sistemos būklės analizė leidžia daryti išvadą dėl nacionalinio komercinio banko poreikio. Taip pat rengėjai teigia, kad bankas (neaišku, ar turima omenyje komerciniai bankai, ar Lietuvos bankas) yra neatsiejama kiekvienos valstybės dalis, bei finansinio stabilumo ir gerovės garantas, taip pat įrankis, kurio pagalba yra reguliuojami finansiniai srautai ir užtikrinamas fiskalinis valstybės stabilumas. Tačiau finansų rinkų ir jų srautų reguliavimą atlieka finansų rinkos priežiūros institucijos (t.y. Lietuvos bankas ir kitos valstybės institucijos). Todėl nors finansų sistema ir yra svarbi kiekvienos ekonomikos dalis, tačiau tai nereiškia, kad valstybė kaip rinkos dalyvis, o ne prižiūrėtojas gali geriau patenkinti rinkoje atsirandančius finansinių paslaugų poreikius. Be to, turint omenyje, kad Lietuvos valstybės biudžetas vis dar deficitinis, o nacionalinio komercinio banko steigimas pareikalautų valstybės lėšų (pagal Bankų įstatymą banko minimalus kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 5 mln. eurų), nacionalinio komercinio banko steigimas ne pagerintų, o pablogintų šalies finansų sistemos būklę ir preambulėje minėtą valstybės fiskalinį stabilumą.
Projekto preambulėje taip pat teigiama, kad nacionalinio komercinio banko poreikis kyla iš to, kad veikia lito patikimumo įstatymas, bei kad savarankiškos pinigų politikos įgyvendinimui einant iš finansų krizės nepakanka finansinių instrumentų. Pinigų politikos instrumentų trūkumas yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Būtent lito patikimumo įstatymas bei valiutų valdyba, neleidžiant Lietuvos bankui dauginti pinigus krizės metu kaip tik ir buvo Lietuvos pinigų ir ekonomikos ir stabilumo garantas.
Nacionalinio komercinio banko poreikio taip pat neparodo ir projekto rengėjų teigiama būtinybė gaivinti ekonominį nuosmukį patiriantį ūkį bei užtikrinti racionalų ūkio gaivinimui skolintų lėšų panaudojimą. Nėra jokių priežasčių teigti, kodėl nacionalinis komercinis bankas galėtų geriau užtikrinti racionalų skolinamų lėšų panaudojimą. Atvirkščiai, yra svarbių priežasčių, kodėl nacionalinis komercinis bankas siekdamas kitokių tikslų, nei jau veikiantys privatūs komerciniai bankai, naudotų valstybės lėšas neracionaliai ir veiktų nuostolingai (pagrindimas pateiktas žemiau). Be to, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, šią padėtį pavyko pasiekti be nacionalinio komercinio banko.
Nacionalinio komercinio banko poreikis taip pat grindžiamas siekiu užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio įgyvendinimą, ,,kai valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei”. Tačiau valstybė ūkinės veiklos reguliavimą finansų rinkose vykdo per Lietuvos banką ir kitas valstybės institucijas. LR Konstitucijos 46 straipsnis nenumato, kad valstybė reguliuodama ūkinę veiklą turi pati dalyvauti ir teikti paslaugas finansų sektoriuje.
Dėl šių priežasčių įstatymo projekto siūlytojų preambulėje pateikti teiginiai nepagrindžia nacionalinio komercinio banko kūrimo poreikio.
Nacionalinis komercinis bankas negalėtų teikti finansinių paslaugų palankesnėmis sąlygomis
Nėra priežasčių, kodėl valstybės valdomas nacionalinis komercinis bankas, esant lygioms konkurencijos sąlygoms, galėtų veikti geriau, teikti paslaugas geresnėmis sąlygomis, geriau tenkinti rinkos dalyvių poreikius nei jau veikiantys privatūs komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos. Esant konkurencijai rinkoje Nacionalinio komercinio banko pigesnis ar didesnių apimčių skolinimas galėtų kilti tik iš išskirtinių sąlygų, sudaromų šiam bankui lyginant su kitais privačiais bankais ar kitomis kredito įstaigomis. Tačiau tai ne tik pažeistų ES vidaus rinkos principus, iškraipytų lygias konkurencijos sąlygas, tačiau ir prieštarautų ES ir Lietuvos teisės aktams (Direktyva dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo 2006/48 EB). Jie nenumato galimybės nacionaliniam komerciniam bankui sudaryti išskirtinių veiklos sąlygų. Tad neturėdamas išskirtinių veiklos sąlygų ir neiškraipydamas konkurencijos nacionalinis komercinis bankas neturėtų galimybės teikti finansinių paslaugų palankesnėmis sąlygomis nei jau veikiančios kredito įstaigos.
Nacionalinio komercinis banko veikla būtų nuostolinga ir kainuos mokesčių mokėtojams
Privatūs komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos konkuruodamos ir siekdamos pelno ir apsaugoti indėlininkų ir savininkų lėšas, yra suinteresuotos tinkamai vertinti kreditų gavėjų mokumą, atsižvelgti į jų riziką ir priimti tinkamus sprendimus dėl paskolų išdavimo ir jų kainos. Jeigu nacionaliniam komerciniam bankui bus keliami kitokie veiklos reikalavimai (t.y. išduoti paskolas mažesne kaina, kredituoti rizikingus rinkos dalyvius), Nacionalinio komercinio banko veikla esant lygioms konkurencijos sąlygoms bus neišvengiamai nuostolinga. Taip yra todėl, jog Nacionalinis komercinis bankas neturi pigesnių lėšų šaltinio ar negali teikti paslaugų mažesnėmis sąnaudomis nei jau veikiančios privačios kredito įstaigos. Tai reiškia, kad Nacionalinio komercinio banko veikla būtų nuostolinga, ji ilgainiui vestų prie bankroto arba reikalautų subsidijų iš valstybės biudžeto, o tai neigiamai atsilieptų mokesčių mokėtojams.
Nacionalinio komercinio banko nuostolingumą padidintų ir tai, kad valstybės valdomame nacionaliniame komerciniame banke priimant sprendimus dėl skolinimo ir kitų banko veiklos aspektų atsirastų padidėjusi korupcijos ir neskaidrumo rizika. Korupcijos rizika padidėtų pirmiausia dėl to, kad sprendimai nacionaliniame komerciniame banke būtų priimami dėl valstybei priklausančių lėšų ir juos priimantys asmenys neatsakytų savo turtu, būtų mažiau suinteresuoti šių lėšų likimu ir ilgalaike banko veikla. Antra, jei nacionaliniam komerciniam bankui būtų keliami kitokie veiklos motyvai ir reikalavimai nei įprastai rinkoje (pvz. ne visada atsižvelgti į kredituojamo subjekto riziką, išduoti paskolas mažesnėmis palūkanomis ir kt.), tuomet atsirastų daugiau vietos subjektyviems ir neskaidriems sprendimams.
Išvados ir pasiūlymai
Dėl aukščiau minėtų priežasčių nacionalinis komercinis bankas, veikdamas nenuostolingai ir kaip lygiavertis rinkos žaidėjas, negalėtų geriau patenkinti rinkos poreikius nei privatūs komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos. Toks bankas susidurtų su neskaidrumo problemomis, veiktų nuostolingai ir galiausiai taptų našta mokesčių mokėtojams. Dėl to LLRI siūlo atsisakyti idėjos kurti nacionalinį komercinį banką ir nepritarti šiam nutarimo projektui.
