Ekspertizė. 2016 m. biudžete – 1,5 mlrd. eurų deficitas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau–LLRI), išanalizavęs Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3651 teikia pastabas bei pasiūlymus.

Pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3651

SANTRAUKA

LLRI atkreipia dėmesį į tai, kad:

1. Seimo nariai siūlo 2016 m. biudžeto išlaidas padidinti beveik 800 mln. eurų. Jau dabar Finansų ministerijos suplanuotos kitų metų biudžeto išlaidos pajamas viršija 651,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto deficitas siektų beveik 1,5 mlrd. eurų. Dėl to Lietuva neįvykdytų fiskalinių įsipareigojimų Europos Sąjungai, kad struktūrinis deficitas būtų ne didesnis kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto.[1]

2. Svarstant biudžeto projektą Seime neatsižvelgta į svarbių institucijų – Europos Komisijos, Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko – pateiktas išvadas. Šios institucijos siūlo koreguoti biudžeto projektą, Valstybės kontrolė siūlo mažinti biudžeto deficitą.

3. Suplanuotas biudžeto deficitas, lyginant su 2015 m., didėja beveik dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų (neatžvelgiant į Seimo narių siūlymus didinti išlaidas). Tai bus didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus ir lems tolimesnį valstybės skolos augimą.

4. Nesilaikoma pažadų siekti subalansuoto biudžeto. 2013 m. pabaigoje tvirtinant trijų metų trukmės biudžeto rodiklius, buvo planuojama, kad 2016 m. turėsime perteklinį biudžetą (369 mln. eurų). Atidedamas tikslas siekti subalansuoto biudžeto ir ateityje: 2017 m. planuojamas deficitas sudarys 254 mln. eurų, 2018 m. – 235 mln. eurų. Nuolat nukeliant subalansavimo tikslą į ateitį neužtikrinamas valstybės skolos mažėjimas ar finansinių atsargų kaupimas, būtinas tvariai pasirengti nenumatytoms finansinėms krizėms ar kitiems iššūkiams.

5. Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) išaugs 580 mln. eurų arba 7,9 proc. Tai rodo neatsakingą požiūrį į valstybės finansus, kai išlaidos didinamos, nepaisant to, kad į biudžetą 2016 neplanuojama surinkti ženkliai daugiau pinigų nei 2015 m.

6. Biudžeto išlaidų ir deficito didėjimas nėra nulemtas vien tik asignavimų didinimo krašto apsaugai, pensijų kompensavimui, pabėgėlių integracijai ir atlyginimų didinimo viešojo sektoriaus darbuotojams. Tam skirta apie 311,5 mln. eurų. Tai sudaro 54 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų didėjimo ir 48 proc. deficito.

7. Didėjančios biudžeto išlaidos ir deficitas rodo, kad valdžia neidentifikuoja prioritetų, išlaidos didinamos nemažinant kitų neprioritetinių išlaidų. Tikrasis prioritetų identifikavimas turėtų būti ne rasti, kur išleisti daugiau, o kaip perskirstyti lėšas.

8. Kartu su biudžeto projektu siūlomas minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas:

  • pareikalaus papildomų (27 mln. eurų) valstybės lėšų;
  • sukels neigiamas pasekmes dirbantiesiems (įdarbinimas nepilnu etatu ir kt.);
  • padidins verslo liudijimo įsigijimo kainą nuo 540 iki 630 eurų. PSD įmoka didės nuo 29,25 iki 31,5 eurų. Dėl MMA didinimo mokestinė našta savarankiškai dirbantiems gali padidėti 92,25 eurais.

9. 2016 metų biudžeto projektu siūloma didinti kai kuriuos mokesčius:

  • nuo 3000 eurų iki 500 eurų sumažinama neapmokestinamą pajamų ribą iš vertybinių popierių pardavimo ar perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių. Sunkiai suprantamas toks Finansų ministerijos siūlymas, nes planuojamas poveikis biudžetui bus nežymus (0,6 mln. eurų). Be to, tai pakenks Lietuvos kapitalo rinkai, mažins žmonių paskatas investuoti į vertybinius popierius ir taupyti, pvz., senatvei.
  • prailginamas laikotarpis (nuo 5 m. iki 10 m.) kiek reikia išlaikyti antrąjį būstą ar kitokį nekilnojamąjį turtą, po kurio pajamos iš šio turto pardavimo būtų neapmokestinamos.
  • didinami akcizai alkoholiniams gėrimams. Tai tik dar labiau skatins vartotojus rinktis nelegalias prekes ir didins šešėlį.

Atsižvelgiant į tai siūlome Vyriausybei:

1. Nepritarti Seimo narių siūlymams didinti biudžeto išlaidas.
2. Sumažinti numatytą biudžeto išlaidų augimą. Bendras biudžeto lėšas perskirstyti taip, kad biudžeto išlaidos nedidėtų.
3. Mažinti biudžeto deficitą ir laikytis ankstesniais metais patvirtintų įsipareigojimų siekti subalansuoto biudžeto.
4. Nedidinti minimalios mėnesinės algos.
5. Nepritarti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, kurie sumažintų neapmokestinamą pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo sandorių nuo 3000 iki 500 eurų ir prailgintų laikotarpį nuo 5 m. iki 10 m, kurį reikia išlaikyti antrąjį būstą ar kitokį nekilnojamąjį turtą.
6. Nepritarti Akcizų įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma didinti akcizus alkoholiniams gėrimams.
7. Įvertinti Europos Komisijos, Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pateiktas išvadas dėl biudžeto projekto.

____________________________________________________________________________________________________

Dėl biudžeto deficito didinimo:

1. 2016 m. biudžeto deficitas sudarys 651,5 mln. eurų ir bus didžiausias per pastaruosius penkerius metus

Valstybės biudžeto deficitas (skirtumas tarp valstybės pajamų ir išlaidų), lyginant su 2015 m. planu, didėja beveik dvigubai – nuo 342 iki 651,5 mln. eurų. Pažymėtina tai, kad biudžeto deficitas kasmet didėja vis labiau ir per 2012–2016 metus išaugo keturis kartus – nuo 176 mln. iki 652 mln. eurų ir bus didžiausias per pastaruosius penkerius metus (žr. lentelę apačioje).

2012 2013 2014 2015 2016
Pajamos (mln. Eur) 7283 7442 7557 7989 8004
Išlaidos (mln. Eur) 7459 7656 7829 8331 8655
Deficitas (mln. Eur) -176 -214 -272 -342 -652
Pokytis (proc.), lyginant su ankstesniais metais 22% 27% 26% 90%
Pokytis (kartais), lyginant su ankstesniais metais 1,2 1,3 1,3 1,9

Šaltinis: patvirtinti Lietuvos Respublikos 2012, 2013, 2014, 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymai ir  Lietuvos Respublikos 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas

Didesnis valstybės biudžeto deficitas, visų pirma, reiškia tolimesnį skolos augimą ir jos mažinimo nukėlimą į ateitį. Kartu tai reiškia ir didesnes palūkanų už valstybės skolą išlaidas.  Per 2015 m., lyginant su 2014 m. valstybės skola padidėjo 1,2 mlrd. eurų. ir šiuo metu sudaro beveik 18,59 mlrd. eurų. Per pastaruosius 10 metų valstybės skola išaugo penkis kartus ir šiuo metu yra didžiausia tarp kaimyninių šalių (2015 m. valstybės skola proc. nuo BVP Lietuvoje – 41,7 proc.; Latvijoje – 37,3 proc.; Estijoje – 10,3 proc.). Vien tik valstybės skolos valdymo išlaidos (metinės išlaidos valstybės skolos palūkanoms bei skolos administravimo sąnaudoms) šiemet sudarė beveik 0,6 mlrd. eurų, o tai beveik tiek pat, kiek valstybė skiria krašto apsaugai ar sveikatos apsaugai finansuoti. Nors kitais metais planuojama skolintis apie 1,6 mlrd. eurų mažiau nei šiemet, tai iš esmės nekeičia situacijos, nes bendra skola nemažinama, priešingai, ji didėja, nors ir mažesne suma. Tai reiškia, kad didėjant skolai valstybės finansų situacija blogės, o finansinė našta sunkės ne tik šiai, bet ir būsimai mokesčių mokėtojų kartai.

2. Nesilaikoma pažadų siekti subalansuoto biudžeto, dėl to neužtikrinamas viešųjų finansų tvarumas

Seimui teikiami 2016–2018 m. planuojami rodikliai nukrypsta nuo Seimo patvirtintų 2014–2016 m. ir  2015–2017 m. suplanuotų rodiklių. 2013 m. pabaigoje, patvirtinu Seimo nutarimu Nr. XII–662 „Dėl 2014, 2015 ir 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, buvo žadėta, kad 2016 metais nacionalinis biudžetas bus perteklinis, t. y. išlaidos (su ES lėšomis) sudarys 8,747 mlrd. eurų, o pajamos 9,116 mlrd. eurų. Be to, 2014–2016 buvo planuojamas ir išlaidų mažėjimas 210 mln. 2014 m. pakeitus minėtą trejų metų biudžetų finansinių rodiklių nutarimą situacija iš esmės pasikeitė – išlaidos nesumažėjo, o 2016 m. vietoj planuoto perteklinio biudžeto, buvo laukiamas 268 mln. eurų deficitinis biudžetas. Galiausiai, 2015 m. pateikus atnaujintą trejų metų biudžetų finansinių rodiklių nutarimo projektą, planuojama išleisti daugiau – 2016 m. nacionalinio biudžeto išlaidos (su ES lėšomis) sudarys 10,045 mlrd. eurų ir tai bus 931 mln. eurų daugiau nei buvo žadėta 2014 m. Seimo patvirtintame nutarime. Pažymėtina tai, kad valdžia atideda planus, siekti subalansuoto biudžeto. 2017 m. planuojamas deficitas sudarys 254 mln. eurų, 2018 m. – 235 mln. eurų. Nuolat nesilaikant priimtų biudžeto rodiklių apribojimų neužtikrinamas viešųjų finansų stabilumas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Valstybės kontrolė[2] jau ne pirmus metus pabrėžia, kad rengiant atitinkamų metų biudžeto įstatymo projektą, užsibrėžti išlaidų tikslai keičiami, o atidedamas perteklinio biudžeto tikslas ir nenuosekli fiskalinė politika neužtikrins fiskalinių atsargų kaupimo, būtinų tvariai pasirengti atremti iššūkius.                                                    

Dėl biudžeto išlaidų didinimo:

Valstybės išlaidos didinamos, kai ekonomikos augimas lėtėja ir į biudžetą neplanuojama surinkti ženkliai daugiau lėšų

Nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių biudžetų) išlaidos (su ES parama) didėja 3,8 proc. (368 mln. eurų), o pajamos (su ES parama) didėja tik 1,3 proc. (124 mln. eurų), lyginant su 2015 m. Visa tai rodo neatsakingą požiūrį į valstybės finansus, kai išlaidos didinamos, nepaisant to, kad į biudžetą 2016 neplanuojama surinkti ženkliai daugiau pinigų nei 2015 m.

Nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) planuojama didės nuo 7,354 mlrd. eurų šiemet iki 7,934 mlrd. eurų kitąmet. Išlaidų augimas sudarys 580 mln. eurų arba 7,9 proc. Įvertinus ekonomikos augimo prognozes, kyla abejonių dėl biudžeto išlaidų didėjimo galimybių.

Biudžeto projektas parengtas pagal Finansų ministerijos ūkio raidos scenarijų, prognozuojantį gerėjančius šalies ekonominius rodiklius – 3,2 proc. BVP augimą, 1,4 proc. vidutinę metinę infliaciją, 5,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, 8,8 proc. nedarbo lygį. Panašios ir kitų institucijų BVP augimo prognozės (Lietuvos banko – 3,2 proc., Europos Komisijos – 3,3 proc.), mažesnį BVP augimą prognozuoja SEB (2,8 proc.) ir Fitch Ratings (2,8 proc.). Nors prognozuojamas gana palankus BVP augimas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. pabaigoje, svarstant 2015 metų biudžetą taip pat buvo prognozuojamas panašus BVP augimas (3,1 proc.). Tačiau Lietuvos bankas 2015 m. BVP augimo prognozę rugsėjo mėn. nuo planuotų 3,1 proc.  sumažino iki 1,6 proc. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar 2016 m. galima tikėtis dvigubai spartesnio nei šiemet BVP augimo.

Lietuvos bankas kitais metais prognozuoja ir lėtesnį, nei Finansų ministerijos prognozės, darbo užmokesčio didėjimą (4,9 proc.), aukštesnį nedarbo lygį (9,1 proc.). Prastėja ir eksporto augimo tendencijos, pvz., Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksporto pokytis 2015 m. I pusm., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo neigiamas (–0,3 proc.). Jei pablogėtų valstybės finansinė situacija ir nepasitvirtintų ekonominės prognozės, tai gali kilti grėsmė biudžeto vykdymui. Atsižvelgiant į tai, reikėtų ne didinti valstybės išlaidas, o perskirstyti lėšas taip, kad bendros išlaidos nedidėtų, ypač, kai pajamos ženkliai neauga ir gerėjančios ekonomikos augimo tendencijos yra abejotinos.

Pažymėtina tai, kad biudžeto išlaidų ir deficito didėjimas nėra nulemtas vien tik asignavimų didinimo krašto apsaugai, pensijų kompensavimui, pabėgėlių integracijai ir atlyginimų didinimo viešojo sektoriaus darbuotojams. Tam skirta apie 311,5 mln. eurų. Tai sudaro 54 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų padidėjimo ir 48 proc. deficito.

Taip pat didėja asignavimai savivaldybėms, lyginant su 2015 m. didėja 115 mln. eurų. Atkreipiame dėmesį į tai, Valstybės kontrolė, 2015 m. rugsėjo 30 d. paskelbtoje finansinio (teisėtumo) audito savivaldybėse išvadoje pažymi, kad finansavimas savivaldybėms kasmet didėja, nors gyventojų skaičius mažėja ir savivaldybėms nepriskiriama naujų funkcijų. Taip pat planuojant ir paskirstant savivaldybių pajamas neatsižvelgiama į savivaldybių finansinius ir ekonominius rodiklius, valstybės ištekliai tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų paskirstomi netinkamai. Atsižvelgiant į tokį savivaldybių finansavimo mechanizmą, kuris paremtas dotavimu, o ne skatinimu pačioms savivaldybėms surinkti daugiau pajamų, siūlome nedidinti dotacijų savivaldybėms, o sukurti tokį savivaldybių biudžetų pajamų planavimo ir paskirstymo mechanizmą, kuris užtikrintų savivaldybių suinteresuotumą prisidėti prie ekonomikos augimo ir surinkti kuo didesnes pajamas, o ne skatintų prašyti dotacijų iš valstybės biudžeto dėl negautų pajamų.

Dėl mokesčių didinimo:

1. Minimalios mėnesinės algos didinimas ne tik pareikalaus 27 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų, bet ir padidins mokestinę naštą savarankiškai dirbantiesiems

Nuo 2016 m. sausio 1 d. planuojama minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti 25 eurais – nuo 325 iki 350 eurų. MMA didinimo išlaidos jau numatytos 2016 m. biudžeto projekte – tai pareikalautų 27 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų atlyginimams didinti. Taip pat dėl MMA didėjimo išaugs verslo liudijimo įsigijimo kaina. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. taikomas 325 eurų MMA dydis, 2016 metų minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis perskaičiuojamas ir didėja nuo 540 eurų iki 585 eurų (12mėn.x325x15proc.). Jei būtų priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2016 m. MMA padidinti dar 25 eurais, tai verslo liudijimo kaina būtų 630 eurų (12mėn.x350x15proc.). Be to, gyventojai, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą turi mokėti ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurios taip pat kinta pasikeitus MMA. Jeigu nuo 2016 m. MMA bus padidinta iki 350 eurų, per mėnesį savarankiškai dirbantieji privalės mokėti 31,5 eurų PSD įmoką (dabar moka 29,25 eurus) (325x9proc.). Tai reiškia, kad dėl MMA didinimo mokestinė našta savarankiškai dirbantiems gali padidėti 92,25 eurais, o tai pablogins jų veiklos vykdymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl MMA didinimo PSD įmokos 2014-2015 m. ir taip padidėjo nuo 26 iki 29,25 eurų.

Be kita ko, tolimesnis MMA didinimas neigiamai atsilieps smulkioms, prastesnėje finansinėje padėtyje esančioms ar daug MMA uždirbančių žmonių įdarbinančioms įmonėms ir jų darbuotojams, pakenks darbo patirties neturintiems ar žemos kvalifikacijos darbuotojams. Daugiau argumentų dėl galimų MMA didinimo pasekmių pateikiama atskiroje LLRI ekspertizėje.

2. Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai didins mokestinę naštą taupantiems, investuojantiems ir parduodantiems nekilnojamąją turtą gyventojams, o poveikis biudžeto pajamoms bus neženklus

Su biudžeto projektu keičiamame Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimo projekte numatyta 6 kartus sumažinti neapmokestinamų pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo sandorių bei indėlių ir skolos vertybinių popierių palūkanų gautoms pajamoms. Neapmokestinamų pajamų riba mažėja nuo 3000 iki 500 eurų.

Tokie GPM įstatymo pakeitimai didins mokestinę naštą taupantiems ir investuojantiems, o poveikis biudžetui bus neženklus. Dėl neapmokestinamos pajamų ribos iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių sumažinimo nuo 3000 iki 500 eurų, poveikis biudžetui bus neženklus. Preliminariu vertinimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus gaus papildomai apie 0,6 mln. eurų.

Šis pakeitimas pablogins Lietuvos kapitalo rinkos situaciją. Tai taip pat prieštarauja augančioms ilgalaikio taupymo skatinimo tendencijoms (senstant visuomenei tai vienintelis kelias sukaupti lėšų senatvei).

Atkreipiamas dėmesys, kad prekyba vertybiniais popieriais nebelaikoma individualia veikla nuo 2014 m. ir iš jos gautos pajamos yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Kartu 2014 m. standartiniu GPM tarifu buvo apmokestintos ir palūkanos už paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad didinant mokesčius kapitalo prieaugiui surenkama mažiau pajamų. Trečdalis Europos Sąjungos ir OECD šalių apskritai netaiko kapitalo prieaugio mokesčio ir tai pasiteisina, kadangi tokios šalys kaip Liuksemburgas ar Nyderlandai yra konkurencingos ir patrauklios investuotojams. Tuo tarpu kapitalo prieaugio, o ypač palūkanų apmokestinimo didinimas infliacinėje aplinkoje, kai realios palūkanos yra mažos arba neigiamos, ne tik sumažintų Lietuvos konkurencingumą, bet ir nulemtų dar mažesnes investavimo apimtis, stabdytų darbo vietų kūrimą ir skurdintų šalies gyventojus.

Be kita ko, siūloma ilginti laikotarpį nuo 5 iki 10 metų, kurį reikia išlaikyti kitą nei gyvenamasis būstas nekilnojamąjį turtą, kad nuo jo pardavimo pajamų nereikėtų mokėti pajamų mokesčio. Tai reiškia, kad jei gyventojas norės parduoti kitą nei gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, jo pardavimo pajamos bus apmokestintos 15 proc. tarifu, jei tas turtas nebus išlaikytas 10 metų. Toks siūlymas taip pat neturėtų didelio poveikio valstybės biudžeto pajamoms, nes Lietuvoje gyventojų, turinčių daugiau nei vieną būstą, nėra daug.

Atkreipiame dėmesį, kad nekilnojamojo turto apmokestinamoji bazė Lietuvoje nuolat plečiama: nuo 2012 m. nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys arba įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių vertė viršija 1 mln. litų. Nuo 2015 m. neapmokestinamo nekilnojamojo turto mokesčio kartelė sumažinta iki 220 tūkst. eurų. Be to, 2013 m. pakeistas nekilnojamojo turto mokesčio tarifo intervalas: vietoje galiojusiojo 0,3 — 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės padidintas iki nuo 0,3 iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

Dėl visų šių pakeitimų gyventojai atgrasomi nuo investicijų į nekilnojamąjį turtą – mokesčius už naudojimąsi nekilnojamuoju turtu gyventojams tenka mokėti nepriklausomai nuo jų turimų pajamų. Kartu, turto pardavimas irgi yra apsunkinamas dėl būtino išlaikymo termino.

3. Akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams skatins vartotojus rinktis nelegalias prekes

Kartu su biudžeto projektu siūloma didinti akcizus alkoholiniams gėrimams ir etilo alkoholiui. Priklausomai nuo stiprumo, akcizus planuojama didinti nuo 2,5 iki 8 proc. 2016 metais akcizų tarifą alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams ir tarpiniams produktams siūloma didinti 8 proc., etilo alkoholiui – 2,5 proc. Dėl akcizų tarifo padidinimo pusė litro alaus galėtų pabrangti 1 euro centu, pusė litro vyno – 1–4 euro centais, pusė litro degtinės – iki 8 euro centų.  Kadangi akcizai yra regresiniai mokesčiai – tai reiškia, kad jie santykinai labiau užgula mažiausiai uždirbančius. Toks akcizų didinimas skatins vartotojus rinktis nelegalias prekes, o tai turėtų neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai, šešėlinei ekonomikai ir biudžeto pajamoms iš akcizų surinkimo.

Pažymėtina tai, kad Naujausio LLRI tyrimo duomenimis[3], Per pastaruosius metus du trečdaliai (63 proc.) lietuvių atskleidė bent kartą pirkę prekes ar paslaugas, nors turėjo įtarimų ar žinojo, kad pajamos už jas neapskaitomos. Dažniausiai tautiečiai įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Šešėlyje perkama, nes pirkti legaliai yra per brangu.

Išvados ir pasiūlymai

Atsižvelgiant į tai, siūlome Vyriausybei:

1. Nepritarti Seimo narių siūlymams didinti biudžeto išlaidas.
2. Sumažinti numatytą biudžeto išlaidų augimą. Bendras biudžeto lėšas perskirstyti taip, kad biudžeto išlaidos nedidėtų.
3. Mažinti biudžeto deficitą ir laikytis ankstesniais metais patvirtintų įsipareigojimų siekti subalansuoto biudžeto.
4. Nedidinti minimalios mėnesinės algos.
5. Nepritarti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, kurie sumažintų neapmokestinamą pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo sandorių nuo 3000 iki 500 eurų ir prailgintų laikotarpį nuo 5 m. iki 10 m, kurį reikia išlaikyti antrąjį būstą ar kitokį nekilnojamąjį turtą.
6. Nepritarti Akcizų įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma didinti akcizus alkoholiniams gėrimams.
7. Įvertinti Europos Komisijos, Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pateiktas išvadas dėl biudžeto projekto.

[1] Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymo, 5 str. 3 p.
[2] Valstybės kontrolės ataskaita Dėl 2016 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių. 2015 m. lapkričio 13 d. Nr. Y-12-1https://www.vkontrole.lt/aktualiju_failai/files/2016-BP-2015-11-13.pdf
[3] Shadow Economies in a Baltic Sea Region, 2015  http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2015/11/Shadow-Economies-in-a-Baltic-Sea-Region.pdf