Ekspertizė. Oro taršos mažinimo planas apkraus gyventojus papildomais mokesčiais

2018-08-27

Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo (Nr. 18-8959)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą (toliau – Planas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.

Didelės dalies plane numatytų priemonių poveikis šalies gyventojams ir verslui yra neįvertintas, todėl siūlome jų atsisakyti arba spręsti dėl jų įgyvendinimo tik atlikus išsamų poveikio vertinimą.

Siūlomos priemonės lemtų mokestinės naštos padidėjimą gyventojams

Dalis siūlomų priemonių lemtų ženklų mokestinės naštos padidėjimą, ypač, žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Plane siūloma:

  • riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių įregistravimą 1-ą kartą Lietuvoje (P6);
  • apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį (P7);
  • padidinti akcizo tarifą dyzeliniam kurui (P12);
  • panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą biokurą naudojantiems fiziniams ir juridiniams asmenims (P30);
  • parengti kietojo kuro kokybės reikalavimus, taikomus angliai, durpėms, pramonėje susidarančios medienos, nepriskirtinos biokurui, liekanoms (P32);
  • teisinėmis priemonėmis uždrausti deginti kietąjį kurą centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) teritorijoje, išskyrus ūkio subjektus, kurie gamina šilumą CŠT sistemai (P35);
  • padidinti akcizų tarifą, taikomą akmens anglims, koksui ir lignitui (P36);
  • nustatyti kietojo kuro katilų ir kaminų privalomą priežiūrą (P40);
  • nustatyti reikalavimą CŠT zonoje kietuoju kuru kūrenančiuose namų ūkiuose (kaminuose) įrengti temperatūros matuoklius (nuotolinius sensorius, jei įmanoma) (P42);
  • įvesti mokestį už kietojo kuro šildymo įrenginio naudojimo valandų skaičių, kuris būtų paremtas realiais duomenimis, gautais pasinaudojant temperatūros matuoklių duomenimis (P42).

Visos šios priemonės ne tik ženkliai padidintų mokestinę ir administracinę naštą gyventojams. Jos taip pat būtų regresyvios – t.y. labiausiai prislėgtų mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, kurie įprastai negali įpirkti naujo (mažai taršaus) automobilio, neturi prisijungimo prie CŠT ir/ar šildo būstus kietuoju kuru. Atkreiptinas dėmesys, kad jau dabar gyventojai, būstus šildantys kietuoju kuru, negali pasinaudoti PVM lengvata, galiojančia centriniam šildymui.

Akcizu apmokestinamo dyzelinio kuro įperkamumas Lietuvoje ir taip yra vienas mažiausių ES. Jei akcizo mokestį, taikomą dyzeliniam kurui, palygintume su vidutinėmis pajamomis, žemesnis kuro įperkamumas yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Kartu, nelegalaus kuro prieinamumas Lietuvos gyventojams – vienas didžiausių. Dėl šių priežasčių siūlomas dyzelinio kuro akcizo didinimas (P12) galimai ne sumažintų aplinkos taršą, o padidintų „šešėlio“ paplitimą degalų sektoriuje. Tai savo rašte Nr. 2-12785 pabrėžia ir Susisiekimo ministerija, esą „ padidinus akcizo tarifą dyzeliniam kurui (pabranginus dyzelinį kurą), tai gali įtakoti ekonominius valstybės nuostolius, t. y. valstybė gali gauti mažesnę naudą, nei bus pasiektas priemonės efektas, kadangi vis daugiau degalų bus perkama užsienyje.“

Dalis pasiūlymų yra interpretuotini nevienareikšmiškai, jų nepatikslinus neįmanoma tiksliai įvertinti jų reikalingumo ar poveikio

Priemonė P35 siūlo uždrausti gyventojams deginti kietąjį kurą „CŠT teritorijoje”. Sąvoka „CŠT teritorija” nėra detalizuojama – nėra aišku, ar šia priemone siūloma uždrausti kietąjį kurą zonose, kur Specialiuosiuose šilumos ūkio planuose yra numatyta CŠT zona; ar siūloma uždrausti kietąjį kurą teritorijose, kur yra CŠT infrastruktūra. Nepatikslinus sąvokos sunku vertinti P35 priemonės  pagrįstumą ir poveikį.

Priemonė P42, kuria siūloma apmokestinti kietojo kuro šilumos įrenginius pagal jų naudojimo laiką ir kitus parametrus, yra neaiški ir sunkiai interpretuotina. Nesant detalesnio paaiškinimo dėl mokesčio dydžio ir jo nustatymo metodikos yra neįmanoma įvertinti P42 pagrįstumo ir poveikio. Tokio abstraktumo pasiūlymai galbūt tiktų strateginius tikslus apibrėžiančiame dokumente, bet ne priemonių plane.

Priemone P15 siūloma riboti dyzelinių transporto priemonių eismą miestuose. Tokia priemonė apsunkintų gyventojus. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis gyventojus aptarnaujančių transporto priemonių (pvz., šiukšliavežės, viešasis transportas) yra varomos dyzeliniu kuru. Jei šioms priemonėms (o kartu, ir, pavyzdžiui, dirbančiųjų centre transporto priemonėms) toks reikalavimas nebūtų taikomas, tuomet jis būtų diskriminacinis.

Siūlomos priemonės apribotų vartotojų galimybes rinktis

40 milijonų eurų Plane numatyta skirti namų ūkio ir verslo subjektų jungimosi prie CŠT rėmimui (P33 ir P34). Kartu siūloma teisinėmis priemonėmis uždrausti deginti kietąjį kurą CŠT teritorijoje, išskyrus ūkio subjektus, kurie gamina šilumą CŠT sistemai (P35). Šios priemonės smarkiai apribotų vartotojų galimybes rinktis pigiausią ir labiausiai jų poreikius atitinkančią šildymo sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad rinkoje susiklosčius situacijai, kai CŠT sistemos tiekiamos šilumos kainos smarkiai išaugtų, vartotojai būtų palikti be alternatyvos.

Dalies siūlomų priemonių įgyvendinimas būtų neįmanomas ar pareikalautų didelių papildomų biudžeto lėšų

Kaip 2018 rugpjūčio 21 d. rašte Nr. SD-597 pabrėžia Lietuvos statistikos departamentas, 2021 m. gyventojų ir būstų visuotinis surašymas bus atliekamas administracinių duomenų pagrindu, naudojantis pagrindinių valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, apie būsto šildymą bus formuojami tik du rodikliai – yra centrinis šildymas ar nėra centrinio šildymo. Be to, šių duomenų tiesioginis ir netiesioginis atpažinimas nebus galimas.

Dėl šių priežasčių, plano priemonių P38 („Nacionalinis namų ūkių šildymo įrenginių inventorizavimas“), P39 („Nacionalinio namų ūkių šildymo įrenginių registro sukūrimas“), P40 („Privalomos namų ūkiuose įrengtų kietojo kuro katilų ir kaminų periodinės priežiūros numatymas“), P42 („Privalomas temperatūros matuoklių įrengimas kaminuose, įrengtuose namų ūkiuose, naudojančiuose kietojo kuro šildymo įrenginius CŠT zonose, ir šių įrenginių metinio eksploatavimo mokesčio įvedimas“) kurių įgyvendinimui bendrai plane numatyta 380 tūkst. eurų, įgyvendinimas pareikalautų ženkliai didesnio lėšų kiekio. T.y., būtų būtina atlikti atskirą gyventojų ir jų būstų surašymą (primename, kad 2011 m. vykęs visuotinis gyventojų surašymas kainavo apie 9 mln. eurų). Kartu, nesant galimybių sukurti Namų ūkių šildymo įrenginių registrą, būtų apsunkintas P31 priemonės („Finansinės paskatos kietojo kuro katilų keitimui ar modernizavimui namų ūkiuose, atsižvelgiant į vietovės aplinkos oro užterštumo lygį“) įgyvendinimas. Šiai priemonei Plane numatyta 35 mln. eurų.

Analogiškai, Susisiekimo ministerija siūlo atsisakyti priemonių P18 ir P19 įgyvendinimo, kadangi, ministerijos žiniomis, nei Lietuvoje, nei kitose ES šalyse, nėra sertifikuotų prietaisų, kurie galėtų identifikuoti važiuojančių automobilių išmetamųjų teršalų kiekius, o transporto priemonės patikrinimas subjektyvių pranešimų būtų neįmanomas. Bendrai šioms priemonėms įgyvendinti plane numatyta 4 mln. eurų.

Dalies siūlomų priemonių asignavimų poreikis nėra įvertintas

Nors siūloma riboti dyzelinių transporto priemonių eismą miestuose (P15), skiriant finansines paskatas savivaldybėms,  elektrifikuoti geležinkelius ruože Kaišiadorys-Klaipėda (P21), didinti žmogiškuosius išteklius ir jų kompetencijas išmetamų į aplinką teršalų apskaitos ir prognozių vykdymui (P43), kasmet parengti ir viešinti Lietuvos oro taršos apskaitos ir prognozių apžvalgas (P44), Plane šioms (ir daliai kitų) priemonėms asignavimų nėra numatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad savo rašte Nr. D8-3848, Vidaus reikalų ministerija siūlo užtikrinti, kad įgyvendinant P43 priemonę, darbuotojų, vykdančių į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitos ir prognozavimo funkcijas, skaičius bus didinamas nedidinant Aplinkos apsaugos agentūrai nustatyto darbuotojų skaičiaus.

Dalis siūlomų priemonių yra perteklinės

Kaip teisingai savo rašte Nr. D8-3848 įvertino Vidaus reikalų ministerija, „dūmtraukių valymo tikslas – švarus dūmtraukis. […] Dauguma gyventojų tai daro savarankiškai. Plano 2 priedo priemonėje Nr. P40 siūlomas dūmtraukių valymo veiklos sertifikavimas pabrangintų paslaugą gyventojams, sumažintų šios veiklos prieinamumą bei padidintų gaisrų bei galimų gyventojų žūčių skaičių.“ Pritariame VRM pozicijai šios priemonės atsisakyti.

Plano priemone P7 siūloma apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį. Atkreiptinas dėmesys, kad taršūs automobiliai dažniausiai pasižymi didesnėmis kuro sąnaudomis. Atitinkamai, jų savininkams tenka sumokėti daugiau akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių. Mokesčių našta priklauso nuo to, kiek naudojamas yra toks automobilis. Jei mokesčiai būtų mokami, pvz., registracijos pagrindu, juos mokėti tektų net ir tada, kai automobilis būtų nenaudojamas. Tai neatitiktų „teršėjas moka principo“.

Siūlome:

  1. Neįvesti jokių naujų priemonių, kurios didintų mokestinę naštą gyventojams (P6, P7, P12, P30, P32, P35, P36, P40, P42) arba ženkliai didintų asignavimų poreikį (P18, P19, P31, P38, P39, P42)
  2. Jei vis dėl to būtų įvedamos priemonės, didinančios mokestinę naštą, pasiūlyti kitų mokesčių mažinimo priemones, ir jas priimti kartu su šiame Projekte siūlomomis mokestinėmis priemonėmis.
  3. Užtikrinti gyventojų pasirinkimo laisvę (atsisakyti priemonių P6, P7, P12, P15, P35).

Ekspertizės tekstą galite atsisiųsti čia>>

www.llri.lt