Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1534 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projekto esmė – įmonės sumokėtą pelno mokesčio dalį (25 %) įskaityti į tos savivaldybės, kurioje yra apmokestinamojo vieneto registruota buveinė, biudžetą.
Pritariame Projekto autorių iniciatyvai stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, mokesčių sistemos subsidiarumą.
Projektu siūlomi pakeitimai, kartu su dalies funkcijų perdavimu savivaldybėms, didintų savivaldybių finansinį savarankiškumą ir lėšų panaudojimo efektyvumą
Tai, jog dabartinė savivaldybių biudžetų nustatymo tvarka nemotyvuoja savivaldybių skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas ar imtis investicijų pritraukimo savo tyrime dar 2016 m. pabrėžė VšĮ Versli Lietuva, JPP Kurk Lietuvai: „esamoje sistemoje savivaldybėms dotacijos skiriamos nepriklausomai nuo jų finansinės ar ekonominės veiklos sėkmės. Atotrūkis tarp didžiųjų ir mažesniųjų savivaldybių nemažėja, nors didmiesčių gyventojai savo GPM dalimi „išlaiko“ mažesnes savivaldybes. Tokia sistema savo sudėtyje nenumato finansinių paskatų savivaldybėms efektyviau gerinti savo investicinę aplinką.“[1] Tyrimo autorių siūlymai šioms problemoms spręsti apėmė ir siūlymus suteikti Lietuvos savivaldybėms teisę daryti tiesioginę įtaką savo fiskaliniam pajėgumui per dalinį mokesčių tarifų valdymą ir mokestinių lengvatų teikimą bei įvertinti galimybę savivaldybėms gauti ne tik dalį GPM surenkamo jų teritorijoje, bet ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM).[2]
Manome, jog užregistruoto Projekto nuostatos turėtų panašų poveikį kaip ir tyrimo „Motyvacinės sistemos savivaldybėms pritraukti privačias investicijas kūrimas“ autorių pasiūlymai. Skiriant savivaldybėms dalį jose veikiančių įmonių sumokėto pelno mokesčio, kartu perkeliant joms dalį dabar centralizuotai teikiamų funkcijų, padidėtų savivaldybių finansinis savarankiškumas. Tikėtina, padidėtų ir biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumas. Panašus efektas pasiektas nuo 2015-ųjų, savivaldybėms perdavus administruoti socialinę paramą.
Projektu siūlomi pakeitimai padidintų paskatas konkuruoti dėl investicijų. Dauguma Projektui kritiką išsakiusių institucijų pabrėžia, kad jei dalis pelno mokesčio būtų skiriama savivaldybei, kurių teritorijoje veikia įmonė, tai lemtų spartesnį pajamų didėjimą tose savivaldybėse, kuriose aktyviau veikia verslas. Galima sutikti, kad papildomos pelno mokesčio pajamos didesnės būtų didžiosiose ir aktyviau veikiančiose savivaldybėse. Tačiau būtent tokia ir yra siūlymo esmė – skatinti savivaldybes kurti palankiausias sąlygas jose gyvenantiems ir dirbantiems, aktyviau pritraukti verslą. Siekdamos pritraukti verslą, vienos savivaldybės tvarkys infrastruktūrą, kitos – organizuos rinkos poreikius atitinkantį profesinį mokymą ir t.t.
Dėl pelno mokesčio dalies priskyrimo
Galima sutikti, kad yra įmonių (ar jų grupių), kurios veiklą vykdo keliose savivaldybėse, tačiau yra registruotos vienoje. Tačiau, tai nėra priežastis atmesti Projektą. Verslo buveinės vieta gali keistis – jei verslui sudaromos geresnės sąlygos kitoje savivaldybėje, jis gali registruoti savo buveinę ten.
Tai, kad didžioji dalis įmonių veikia didžiuosiuose miestuose, yra ekonominė realybė, o ne mažųjų savivaldybių interesų pažeidimas. Žinoma, galima sutikti, kad yra įmonių, kurių buveinė yra registruota mieste, tačiau veiklą jos vykdo ir rajone. Tačiau lygiai taip pat didžiosios savivaldybės susiduria su GPM perskirstymo problema, kai dalis jose de facto gyvenančių ir dirbančių asmenų yra registruoti kitose savivaldybėse (pvz. į didmiesčius persikraustę buvę studentai, vis dar deklaruojantys gyvenamąją vietą gimtajame mieste).
Kita vertus, pelno mokesčio dalies priskyrimo savivaldybėms praktika yra plačiai paplitusi. Dalis pelno mokesčio yra įskaitoma į savivaldybių biudžetus Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, JAV, Korėjoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Vokietijoje.[3] Liuksemburge, Vokietijoje, Japonijoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje, pelno mokesčio pajamos sudaro reikšmingą dalį (daugiau nei 10 proc.) savivaldybių biudžetuose. Todėl sprendžiant dėl dalies pelno mokesčio skyrimo savivaldybėms galima remtis šių šalių gerąja praktika. Pritarus principinei idėjai, kad dalis pelno mokesčio pajamų būtų skiriama savivaldybėms, techninis mokesčio dalies priskyrimo sprendimas galėtų būti sprendžiamas ateityje, įstatymą įgyvendiannčiais teisės aktais.
Dėl valstybės biudžeto pajamų sumažėjimo
Finansų ministerija teigia, kad „dėl įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo valstybės biudžeto pajamos sumažėtų daugiau kaip 174 mln. eurų”. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės biudžeto pajamų sumažėjimą galima kompensuoti keičiant savivaldybių finansavimo modelį ir mažinant kitų pajamų dalį savivaldybių biudžetų struktūroje (ir atitinkamai, mažinant lėšų iš valstybės biudžeto poreikį).
Šio Projekto siūlymai neprieštarauja planams paskirstomą gyventojų pajamų mokesčio dalį susieti su socialiniais – ekonominiais rodikliais, kurie skatintų savivaldybes kurti darbo vietas ir pritraukti investicijas. Juolab, kad savivaldybėje veikiančių įmonių uždirbtas pelnas ir vienas iš investicijų ir sukurtų darbo vietų atspindžių.
Siūlome:
- Pritarti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1534 (arba nepritarus grąžinti Projektą tobulinimui).
- Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1534.
[1] http://kurklt.lt/projektai/motyvacine-sistema/
[2] http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2016/11/Motyvacin%C4%97s-sistemos-savivaldyb%C4%97ms-pritraukti-priva%C4%8Dias-investicijas-k%C5%ABrimas-III.pdf
[3] http://kurklt.lt/2016/10/05/3-finansavimo-principai-lemiantys-savivaldybiu-motyvacija-ir-konkurencinguma/
Ekspertizę galima atisisųsti čia>>
www.llri.lt
