Lapkričio 1 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie tai, kodėl tinkamai atliekamas poveikio vertinimas turėtų rūpėti kiekvienam mūsų ir kaip gerinti jo kokybę, kalba Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA vyriausiasis politikos analitikas Saulius Kolyta.
Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų projektas, minimalios mėnesinės algos kėlimo projektas.
Pensijų sistemos sudėtingumą bei nenuoseklumas
Seime svarstomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų projektas. Jame numatyta daug pakeitimų, tarp kurių keli, kurie esmingai keistų socialinio draudimo pensijų reglamentavimą. Tai
Pirma, numatoma koreguoti pensijos dydžio priklausomybę nuo būtinojo stažo. Antra, siekiama Įvesti papildomą indeksavimą pensijos individualiai daliai.
Kaip teigia projekto rengėjai, siekiant mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių, siūloma atsisakyti bendrosios pensijos dalies mažinimo asmenims, neįgijusiems būtinojo stažo. Šiuo metu neįgijusiems būtinojo stažo asmenims yra mokama proporcingai mažesnė senatvės ir netekto darbingumo pensijos bendroji dalis. Šiais metais būtinasis stažas sudaro 32 metus ir jis laipsniškai didinamas iki 35 metų, o minimalus stažas yra 15 metų.
Turint omenyje, kad būtinojo stažo reikalavimas yra aukštas ir dalis pensininkų gauna tikrai mažas pajamas, pasiūlymas pagrįstumo turi. Tačiau projekte numatytas būdas nėra nei taiklus skurdo prevencijos prasme, nei nuoseklus socialinio draudimo prasme.
Nes ne visi asmenys, kuriems dabar sumažinama pensija dėl būtinojo stažo trūkumo, yra skurstantys. Ir ne visų skurstančių pensijos yra mažos dėl būtinojo stažo trūkumo.
Projekte taip pat siūloma nustatyti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai. Pensijos individualioji dalis būtų indeksuojama tais atvejais, kai Statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc. ir (arba) prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų.
Tokiu atveju individualioji pensijos dalis būtų indeksuojama papildomai, prie dabar įstatyme numatyto indeksavimo koeficiento pridedant papildomą indeksą. Antras svarbus aspektas – tai kad konkreti papildomų lėšų suma, kuri bus skirta individualiajai daliai indeksuoti, būtų nustatoma indeksavimo metais galiojančiame VSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Projekto rengėjų teigimu ši nuostata siūloma „siekiant didinti individualiosios pensijos dalies priklausomybę nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumos“.
Tačiau numatytas metodas kaip tik to ir nedaro – jis spartina indeksaciją visiems pensijų dalyviams, o ne didina išmokų priklausomybę nuo įmokų – priešingai negu teigiama. Negana to, papildomas indeksavimas siejamas su stipriai agreguotu santykinio skurdo rodikliu bei einamųjų metų pensijos santykiu su vidutiniu darbo užmokesčiu.nuo
Šie dydžiai galėtų būti tinkami bendrajai pensijų daliai, kuri skirta apsaugoti pensininkus nuo skurdo, koreguoti. Tuo tarpu taikomi yra kaip sąlyga vykdyti individualios pensijų dalies papildomą indeksaciją, kas yra visiškai nelogiška ir nenuoseklu.
Didinti individualiosios pensijos dalies priklausomybę nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų galima tik mažinant vidinį pensijų perskirstymą Sodros sistemoje. Žinia, šiuo metu šis perskirstymas yra didelis – daug daugiau Sodrai sumokėję asmenys atėjus pensijos amžiui gauna tik nedaug didesnes išmokas.
Ir, galų gale, paskutinė papildomo indeksavimo nuostata, kad dėl indeksavimo dydžio sprendžiama svarstant eilinių metų VSDF biudžetą, panaikina ne vienų metų pastangas depolitizuoti pensijų dydžio nustatymą.
Kaip turi būti indeksuojama pensijų individualioji dalis iki šiol nurodė socialinio draudimo įstatymas. Tiesa, jau pernai politikai didino pensijas greičiau nei numatė pensijų formulė ir tuo pačiu keitė teisės aktus, kad tai įteisintų. Laisvumo kelti pensijas suteikė ir bendrosios pensijų dalies atskyrimas ir jos finansavimo perkėlimas iš socialinio draudimo į valstybės biudžetą. Tačiau šiuo projektu bus įtvirtintas papildomas ir nepagrįstas indeksavimas individualiai pensijų daliai, o pensijų dydžio klausimas paliekamas politikų diskrecijai.
Tokie sprendimai didina ir taip netoleruotiną pensijų sistemos sudėtingumą bei nenuoseklumą, taip pat kelia grėsmę pensijų sistemos tvarumui ir atveria visas galimybes pensijų populizmui.
Minimalios mėnesinės algos kėlimas
Pastaruoju metu minimalioji mėnesio alga arba MMA buvo keliama itin sparčiai, todėl sparčiai pakilo ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka (arba PSD), kurią moka individualiai dirbantys gyventojai. Mat individualiai dirbantys gyventojai moka beveik 7 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas beveik ne nuo savo darbo pajamų, o nuo minimalios mėnesinės algos.
MMA keliama atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio dinamiką, tuo tarpu kai atskiruose sektoriuose, ypač nukentėjusiuose nuo pandemijos bei jos sukeltų apribojimų, pajamos ne išaugo, o krito. Tad stipriai padidėjusios privalomojo sveikatos draudimo įmokos daliai gyventojų, dirbančių individualiai, taps didele našta.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybės lėšomis draudžiami tik nedirbantys pensininkai bei studentai – tie, kurie dirba, turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ją įmoką nuo minimalios mėnesinės algos taip pat turi sumokėti individualiai dirbantys asmenys, kurie ją moka ir nuo savo atlyginimo pagal darbo santykius. Pastarieji asmenys sumoka įmoką kaip už du asmenis, nors paslaugų gali gauti tiek pat kaip kiti.
Tokia privalomojo sveikatos draudimo įmokų reglamentacija nedera nei su siekiu ilgiau išlaikyti senjorus darbo rinkoje ir sumažinti jų skurdą, nei tai dera su siekiu palengvinti jaunų žmonių integraciją į darbo rinką. Juo labiau tai neatitinka draudimo principų ir nepadeda stiprinti sveikatos sektoriaus.
