Lapkričio 17 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie infliaciją ir jos padarinius laidoje diskutuoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadpvė Daiva Čibirienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausias ekspertas Vytautas Žukauskas.
Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarti pasiūlymai įtvirtinti pareigą stalo vandenį tiekti nemokamai, naujas valstybės valdomų įmonių pertvarkos etapas, Infostatybos atnaujinimas.
Pareiga stalo vandenį tiekti nemokamai
Seime kelią skinasi Geriamojo vandens įstatymo pakeitimas, kuriuo siūloma numatyti pareigą restoranuose ir kavinėse nemokamai tiekti stalo vandenį. Kokią konkrečiai problemą siekiama spręsti – nėra aišku, o vienintelis nurodytas esamos situacijos trūkumas yra tai, kad šiuo metu pareigos nemokamai tiekti vandenį kavinėse nėra.
Pateikiamas projekto vertinimas atspindi tipinį ydingą supratimą apie darbą ir jo kaštų vertę. Projekto rengėjas nurodo, kad kavinėms tai kainuos tik tiek, kai kainuoja vanduo iš krano, ir kad sumažės kavinių pajamos iš vandens buteliukuose pardavimo. Tačiau nenurodomi svarbiausi tokio reikalavimo padariniai.
Nors klientų interesus yra siekiama saugoti, numačius tokie prievolę šiems klientams gali būti ir pakenkta. Kadangi kavinės ir restoranai yra pelno siekiančios įstaigos, jie turės kompensuoti papildomas sąnaudas. Nemokamo vandens tiekimas nėra tas veiksmas, kuris pritrauks į visus restoranus papildomą kiekį klientų, juolab, kad dalis tiekia jį ir dabar ir tai yra jų konkurencinis pranašumas. Tai yra jų paslaugos dalis, dėl kurios tam tikra visuomenės dalis dažniau renkasi šias maitinimo įstaigas. Esant tokiai visuomenės nuomonei, vis daugiau maitinimo paslaugų rinksis klientus vaišinti vandeniu. O nustačius vienodus reikalavimus visiems, vaišinimas vandeniu neteks vertės.
Iliustratyvu tai, kad projekto rengėjas viso to nelaiko neigiamomis pasekmėmis ir vertina formaliai – tokį poveikį laiko veikiau savaime suprantama neišvengiamybe. Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktos analizės metu nustatyta, kad ekonominis projekto poveikis nėra laikomas argumentu svarstant, ar išvis priimti reguliavimą. Toks reguliavimas, kai tik formaliai vertinamas jo poveikis, neatitinka esminių teisėkūros principų, kurie įpareigoja ieškoti reguliavimo alternatyvų ir priimti tą, kuri sukels mažiausią įmanomą naštą. Be to, pagal teisėkūros tikslingumo ir proporcingumo principus, įstatymas turi būti priimamas tik tada, jeigu tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Tuo, ar projektas yra proporcingas, abejoja ir Seimo teisininkai bei Europos Sąjungos teisės specialistai. Projekto rengėjas neva remiasi ES direktyva, kuria siekiama didinti vandens prieinamumą. ES teisės specialistai nurodo, kad jau pati direktyva reikalauja, visų pirma, ieškoti mažesnę naštą sukelsiančių sprendimų ir siekti proporcingumo, o to siūlomas reguliavimas neatitinka.
Be to, projektas nėra pagrįstas. Iniciatorius klaidingai taiko analogiją, kad jau dabar kai kuriose įstaigose yra privaloma nemokamai tiekti geriamąjį vandenį. Tokia pareiga taikoma, pvz., mokykloms, poilsio stovykloms, vaikų socialinės globos namams. Tai – apelsinų lyginimas su obuoliais. Minimais atvejais pagrindinis tikslas yra valstybės laiduojamas vaikų sveikatinimas tokiose įstaigose, kur vaikai praleidžia didelę dalį savo dienos. Be to, dauguma išvardintų įstaigų yra valstybinės, taigi už jose teikiamas paslaugas moka mokesčių mokėtojai. Priešingai yra restoranų ir kavinių atvejais, kurių prioritetinis tikslas nėra nei vaikų priežiūra ar sveikatinimas, o žmonių maisto ir gėrimų pasirinkimo patenkinimas už atitinkamą užmokestį. Čia atėję klientai patys gali pasirinkti, ką nori valgyti ir gerti, o, pvz., mokyklose vaikai ne visuomet vandens atsineša su savimi arba išgerti jo tiesiog pamiršta. Jeigu jau privačioms maitinimo įstaigoms būtų norima numatyti valstybinę visuomenės sveikatinimo pareigą, būtų teisinga už tai ir kompensuoti.
Pats projekto rengėjas nurodo, kad buvo sėkmingai surengtos kelios iniciatyvos, kurios skatino klientus vaišinti vandentiekio vandenio. Tokį sąmoningumo pakilimą reikia skatinti ir išnaudoti, o ne nugesinti prievolėmis, kurios šalia numatomo tikslo pasiekimo, turi aiškių neigiamų pasekmių.
Siūlo nebetaikyti išimties, kai mokesčių pakeitimai yra priimami kartu su biudžetu
Seime vėl pasigirdo pasiūlymai numatyti ilgesnį laiką pasiruošti mokesčių pakeitimams. Dabar nauji mokesčiai ar jų tarifai, lengvatos, sankcijos už pažeidimus arba pakeitimai, kurie iš esmės keičia apmokestinimo tvarką, gali įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Šios taisyklės gali būti nesilaikoma, kai mokestiniai pakeitimai daromi tvirtinant biudžetą.
Ilgesnis terminas nuo pakeitimų priėmimo iki jų įsigaliojimo suteiktų daugiau galimybių gyventojams prisitaikyti, užtikrintų geresnį mokesčių numatymą. Greta svarstomo mokesčių įsigaliojimo pavėlinimo projekto Teisingumo ministerija pateikė ir pasiūlymus dėl terminui taikomų išimčių. Ji siūlo nebeleisti skubos tvarka priimti mokesčių su biudžetu, tačiau kartu siūlo ir išimtį tais atvejais, kai projektai priimami įgyvendinant Europos Sąjungos teisę. Šiuo atveju svarbu žinoti, kad viena didžiausių Lietuvos teisėkūros problemų – tai vėlavimas perkelti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Nors perkėlimui įprastai numatomas dvejų metų terminas, Lietuvoje projektai registruojami prieš pat termino pabaigą. Tam tikrais atvejais perkeliant ES teisę reikia daryti ir mokesčių pakeitimus, tačiau iki jų įsigaliojimo turi praeiti mažiausiai pusė metų, atitinkamai tiek vėluoja ir ES teisės perkėlimas, dėl ko vėliau Lietuva gali sulaukti sankcijų iš ES. Taigi išimties dėl ES teisės perkėlimo taikymas pagrindinės problemos nesprendžia, o tik paviršutiniškai ją maskuoja. Mokesčių mokėtojų atžvilgiu nėra nei teisinga, nei pagrįsta suteikti mažiau laiko prisitaikyti prie naujų mokestinių naštų dėl to, kad ministerijos prastai planuoja savo laiką perkeliant ES teisę.
Dar Ministerija siūlo nebetaikyti išimties, kai mokesčių pakeitimai yra priimami kartu su biudžetu. Tai sveikintinas pakeitimas, kuriuo Vyriausybės atstovai rodo, kad suvokia skubotos teisėkūros žalą, ypač mokesčių srityje ir siekia garantuoti reikiamą laiką prisitaikymui.
Atnaujinta Infostatybos sistema
Lapkričio 3 d. pradėjo veikti atnaujinta ir modernizuota statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“. Kaip teigiama Aplinkos ministerijos pranešime, panaudojant naujausias technologijas ir sukūrus papildomas integracijas su kitų institucijų valdomomis informacinėmis sistemomis ir registrais, sukurta į klientą orientuota elektroninė paslauga.
Ministerija žada, kad atnaujinta paslauga užtikrins, kad asmuo nuo prašymo informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus pateikimo iki nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre neturės fiziškai vykti į instituciją. Visas paslaugas jis galės gauti elektroniniu būdu. Teigiama, kad klientai turės galimybę pakartotinai panaudoti sukeltus dokumentus, panaudodami kitose valstybės informacinėse sistemose kaupiamą informaciją.
Sveikiname šį žingsnį. Statybų sritis Lietuvos ir užsienio investuotojų iki šiol buvo vertinama kaip labai biurokratizuota, paini ir neefektyvi. Tikimės, kad atnaujinta sistema pateisins klientų lūkesčius ir reikalingus dokumentus tvarkyti nuo šiol bus paprasčiau ir greičiau.
Naujas valstybės valdomų įmonių pertvarkos etapas
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam planui, pagal kurį rengiamasi pertvarkyti arba centralizuoti valstybės valdomas įmones. Planuojama, kad po pertvarkos iš dabartinių 47 valstybės valdomų įmonių turėtų likti ne daugiau kaip 35. Keisis daugumos įmonių statusas.
Pagal planą numatoma įvertinti kiekvienos VVĮ nuosavybės tikslingumą ir privatizuoti komercinę veiklą vykdančias bei su privataus kapitalo įmonėmis konkuruojančias valstybės valdomas įmones. Dalis mažesnių įmonių bus jungiamos arba likviduojamos. Įstatymų projektai, susiję su specialiųjų įpareigojimų suteikimu valstybės valdomai bendrovei, turės būti papildomai vertinami dėl galimo didesnio poveikio, o taip pat vertinama alternatyva viešojo administravimo įgaliojimus suteikti ne valstybės valdomai bendrovei.
Tai sveikintinas žingsnis. Tyrimai rodo, kad privačios įmonės veikia efektyviau, yra inovatyvesnės, jose dirbančių darbuotojų darbo našumas yra didesnis. O valstybinis verslas įdarbina per daug darbuotojų ir yra linkęs į didesnę ar nepakankamai pamatuotą riziką; jų konkurencingumą palaiko mokesčių mokėtojų pinigais grįstos dotacijos, subsidijos bei įvairios privilegijos. Nepagrįstai veikiantis valstybinis verslas iš rinkos išstumia privačias įmones ir neužtikrina geriausių paslaugų vartotojams. Valstybinių įmonių nuosavybės kilmė ir jų akcininkų – tai yra mokesčių mokėtojų negalėjimas daryti įtakos tokių įmonių sprendimams sukuria fundamentalią skirtį tarp privačios ir valstybinės įmonės.
Numatomas žmonių ir veterinarijos farmacijos atskyrimas
Seime įregistruotas teisės aktų pakeitimų paketas, kuris numato žmonių ir veterinarijos farmacijos atskyrimą. Vienas iš keičiamų teisės aktų – Farmacijos įstatymo pakeitimas, kuriuo iki šiol buvo reglamentuojamas veterinarinės farmacijos licencijos sustabdymo ir galiojimo panaikinimo pagrindų baigtinis sąrašas. Jame nebuvo nustatyta, kad nustačius pažeidimą, licencijos turėtojas, prieš sustabdant veiklą ar uždraudžiant jam verstis licencijuojama veikla, turėtų būti įspėjamas nustatant terminą trūkumams pašalinti. Toks reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyto ūkio subjektų veiklos priežiūros metodinės pagalbos principo.
Priėmus minėtų teisės aktų pakeitimus, visos skirtinguose įstatymuose įtvirtintos nuostatos dėl veterinarinių vaistų bus išdėstytos viename – Veterinarijos vaistų įstatyme. VVĮ taip pat reglamentuojama veterinarinės farmacijos kvalifikuoto asmens, veterinarinės farmacijos vadovo veiklos bei licencijavimo tvarka, kaip tai numatyta Licencijavimo pagrindų apraše.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
