„Stebime valdžią“: licencijavimo našta verslui, Seimo Audito komiteto galių išplėtimas

Spalio 27 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie tai, kaip užtikrinti, kad pokyčių būtų siekiama ir nuo ko jie turėtų prasidėti laidoje diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva ir verslininkas, statybų bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje

Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarta licencijavimo našta verslui, privalomojo sveikatos draudimo netolygumai ir įmokos našta dirbantiems individualiai, taip pat pasiūlymas išplėsti Seimo Audito komiteto galias. 

Licencijavimo našta verslui

Seime užregistruotas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo siekiama nustatyti, kad alkoholio produktų ir tabako gaminių gamybos bei prekybos licencijos būtų išduodamos neterminuotam laikui, tačiau kasmet turėtų būti perregistruojamos, o neperregistruotos licencijos negaliotų. Įstatymo projektas, kaip teigiama aiškinamajame rašte, neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Tai dar vienas nebrandžios teisėkūros kultūros ir Teisėkūros pagrindų įstatymo nesilaikymo pavyzdys. Akivaizdu, kad licencijos gavimas ir periodiškas perregistravimas sukels papildomą administracinę naštą verslui – įmonės turės periodiškai pildyti prašymus licencijoms atnaujinti, laukti institucijų sprendimo ir gaišti laiką. Pačiame įstatyme dėl siūlomų pakeitimų atsiranda prieštaravimas – neterminuota licencija  faktiškai tampa terminuota.

Privalomojo sveikatos draudimo netolygumai

Seime svarstomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas. Planuojama, kad 2022 m. jo įplaukos iš viso turėtų sudaryti beveik 3 mlrd. eurų arba beveik 8 proc. daugiau, nei numatyta šiais metais.

Didžiausią jo dalį sudaro dirbančiųjų bei darbdavių mokamos įmokos ir iš valstybės biudžeto mokamos kompensacijos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. 

Dirbantieji pagal darbo santykius moka 6,98 proc. nuo savo atlyginimo. Taigi, uždirbantieji minimalią mėnesinę algą mokės 50,1 eurų į mėnesį, nors šiemet moka beveik 45 eurus, o pernai mokėjo  – 42,4 eurus per mėnesį. Tokią pačią sumą – per 50 eurų – mokės ir dirbantys individualiai, kaip antai, kirpėjai, maisto išvežiotojai, turgaus prekiautojai. Uždirbantys vidutinę algą kas mėnesį į PSDF sumokės 117,4 eurus.

Tačiau valstybės biudžetas už kiekvieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį sumokės tik 42,4 eurus per mėnesį – beveik 8 eurais mažiau, nei sumoka nestabilias ir nebūtinai MMA siekiančias pajamas gaunantys kosmetologai, gėlių augintojai, mokymų vedėjai ir kiti individualiai dirbantys. Taip yra dėl to, kad valstybė už savo draudžiamuosius iš valstybės biudžeto į PSDF biudžetą moka draudimo įmoką nuo užpraeitų metų minimalios mėnesinės algos, o ne nuo einamųjų metų, kaip moka save draudžiantys dirbantys asmenys, kurie uždirba minimalią algą arba dirba individualiai. 

Valstybės lėšomis šiuo metu draudžiamos 22 asmenų grupės. Didžiausią dalį jų sudaro nedirbantys ir nevykdantys kitos ekonominės veiklos pensininkai, vaikai iki 18 metų, bedarbiai ir studentai. Kaip matome, tai nėra tos gyventojų grupės, kurių sveikatai išleidžiama mažiau lėšų nei vidutiniškai, veikiau priešingai. O įmokos sumokamos mažesnės.

Tai ne tik pažeidžia teisingumo principą, bet ir dirbtinai mažina sveikatos draudimo biudžetą ir neleidžia sveikatos sitemai kelti kokybės. Tai taip pat reiškia, kad realiai dirbančiųjų sumokamas į sveikatos draudimo fondą indėlis yra dar didesnis – nes jų lėšos perskirstomos valstybės draudžiamiems pacientams. 

Įmokos našta dirbantiesiems

Pastaruoju metu MMA buvo keliamas itin sparčiai, todėl sparčiai pakilo ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka. MMA keliamas atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio dinamiką, tuo tarpu kai atskiruose sektoriuose, ypač nukentėjusiuose nuo pandemijos bei jos sukeltų apribojimų, pajamos ne išaugo, o krito. Tad stipriai padidėjusios PSD įmokos daliai gyventojų, dirbančių individualiai, taps didele našta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybės lėšomis draudžiami tik nedirbantys pensininkai bei studentai – tie, kurie dirba, turi mokėti PSD įmokas. Jas taip pat turi mokėti individualiai dirbantys asmenys, kurie PSD įmoką moka ir nuo savo atlyginimo pagal darbo santykius. Pastarieji asmenys sumoka įmoką kaip už du asmenis, nors paslaugų gali gauti tiek pat kaip kiti.

Tokia PSD įmokų reglamentacija nedera nei su siekiu ilgiau išlaikyti senjorus darbo rinkoje ir sumažinti jų skurdą, nei palengvinti jaunų žmonių integraciją į darbo rinką. Juo labiau tai neatitinka draudimo principų ir nepadeda stiprinti sveikatos sektoriaus.

Audito komiteto galių išplėtimas

Seime svarstomas Seimo statuto pakeitimo projektas. Šis teisės aktas – vienas pagrindinių, reguliuojančių Seimo darbą, įskaitant ir jame vykstančius teisėkūros procesus. Šiuo metu svarstomas audito komiteto galių išplėtimas, kas padėtų padėtų gerinti teisėkūros kokybę.

Konkrečiai siūloma įpareigoti Seimo audito komitetą vykdyti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę. Dažniausiai šias rekomendacijas yra reikšmingai vėluojama įgyvendinti, jeigu jos išvis yra įgyvendinamos. Todėl platesnė parlamentinė kontrolė reikalinga kaip potenciali atsakomybės ir atskaitomybės skatinimo forma, nes už audito rekomendacijų neįgyvendinimą nekyla jokia atsakomybė. 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas 2015-2020 m. priimtų įstatymų tyrimas, kuris buvo pristatytas rugsėjo pabaigoje, rodo, kad rimta problema yra pats sprendimų įgyvendinimas ir jų kokybė. Teisės aktuose jau yra numatyta pareiga vertinti reguliavimo poveikį, neigiamas pasekmes bei poveikį verslo aplinkai, tačiau keliamų reikalavimų nėra laikomasi arba jų laikomasi tik formaliai. Ištyręs daugiau negu 100 projektų lydimųjų dokumentų, Institutas nustatė, kad projektų rengėjai dažniausiai formaliai ir neargumentuotai įvardija su projekto poveikiu susijusius duomenis, numatomo poveikio vertinimo rezultatus, projekto neigiamas pasekmes, poveikį verslo aplinkai ir jo plėtrai.  Analogiškai dažnai yra nesilaikoma ir reikalavimų įgyvendinti valstybės audito rekomendacijas. Todėl aptariamas Seimo statuto pakeitimas būtų prasmingas žingsnis teisėkūros kokybės gerinimo keliu.

 

 

 

Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje