Rokas Subačius. Įsigalioja pirmieji pakeitimai migracijos sistemoje: ar pyragų kepėjas galės dirbti konditeriu?

Po  ilgų mėnesių diskusijų Seimo pavasario sesijoje Lietuvos migracijos sistema sulauks pokyčių. Jais mažinama administracinė našta darbuotojams, darbdaviams ir valstybės institucijoms, sudaromos palankesnės trūkstamų darbuotojų įdarbinimo sąlygos. Dalis pakeitimų įsigalioja jau nuo rugpjūčio pradžios: naikinamas patvirtintų įmonių sąrašas, mažėja reikalavimų, norintiems legaliai įdarbinti užsieniečius.

Rokas Subačius yra LLRI jaunesnysis ekspertas.

Mažiau formalių reikalavimų

Iki šiol norint įdarbinti užsienietį, darbdaviui reikėjo pateikti informaciją apie asmens kvalifikaciją ir darbo patirtį. Išimtinės sąlygos galiojo tik Migracijos departamento administruojamo patvirtintų įmonių sąraše esančioms įmonėms. Joms užtekdavo pateikti informaciją apie patirtį arba kvalifikaciją, o ne abu.

Nuo rugpjūčio 1 d. įdarbinant užsienietį užtenka pateikti informaciją apie patirtį arba kvalifikaciją, o jei užsieniečiui yra mokamas didesnis atlyginimas nei vidutinis atlyginimas šalies ūkyje, nėra reikalaujama pateikti nei kvalifikacijos, nei patirties. Kadangi tik  patvirtintoms įmonėms galiojusi palengvinta tvarka tampa prieinama visoms įmonėms, kartu yra atsisakoma ir paties patvirtintų įmonių sąrašo.

Paskatinti šį pokytį padėjo LLRI tyrimų išvada, kad reikalavimas įrodyti darbuotojo patirtį ir turimą kvalifikaciją yra nepagrįstas ir neveiksmingas apsunkinimas. Įdarbindamas darbuotoją, darbdavys kiekvieną kartą renkasi sau tinkamiausią kandidatą ir daro tai, remdamasis visa turima informacija bei savo patirtimi. Neretai į pagalbą pasitelkia įdarbinimo specialistus, atrankų vykdytojus. Darbdaviai iš patirties žino, kad tinkamiausias darbuotojas nebūtinai turės būtent tą darbą atitinkančią kvalifikaciją ir darbo patirtį.

Panaikinus reikalavimą pateikti ir darbuotojo kvalifikaciją, ir patirtį, apsiribojant tik viena iš jų, darbdaviui atsiveria didesnės galimybės rasti būtent tam darbui tinkamą darbuotoją, sutaupoma laiko, dokumentams rinkti ir gebėjimams įrodyti.

Darbuotojui net ir turint tinkamą patirtį ir kvalifikaciją, dažnai iškyla problemų dėl jų atitikimo formaliems kriterijams. Retai kada siūloma darbo pozicija įvardijama žodis į žodį kaip ir įgyta kvalifikacija. Štai, pavyzdžiui, ar kepėjas-konditeris, dėl kurio skelbimas yra patalpintas darbo paieškos puslapyje, yra tas pats kaip aukštosiose mokyklose siūloma „duonos ir pyrago gaminių kepėjo“ kvalifikacija? Ją įrodantį diplomą turinčio užsieniečio kandidatūra gali būti atmesta, nes jis kepėjas, bet ne konditeris. Nors ir kepa pyragus. Tokiais atvejais, visas įdarbinimo procesas užstringa tik prasidėjęs.

Palikus reikalavimą pateikti tik kvalifikaciją arba patirtį, biurokratija įdarbinant užsienietį sumažėja bent iš dalies. Kartu panaikinus ir patvirtintų įmonių sąrašą, yra suvienodinamas įmonių konkurencingumas. Anksčiau į šį sąrašą patekti mažesnei įmonei buvo praktiškai neįmanoma. Viena našta nukrenta ir nuo Migracijos departamento pečių – nes būtent jis privalėjo tvarkyti patvirtintų įmonių sąrašą. Norint visai nuimti šią naštą nuo valstybės pečių, kvalifikacijos ir patirties vertinimas turėtų būti visiškai perduotas į darbdavio rankas.

Stabdomas užburtas ratas

Dar vienas įrankis, naudojamas migracijos sistemoje – darbo rinkos testas. Iki šiol darbo rinkos testas buvo taikomas visiems dirbti atvykstantiems užsieniečiams, išimtis – profesijos, patenkančios į trūkstamų profesijų arba trūkstamų aukštos kvalifikacijos profesijų sąrašus. Vykdant darbo rinkos testą, darbdavys Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje turi registruoti laisvą darbo vietą ir penkias darbo dienas laukti, ar neatsiras tinkamas vietinis kandidatas. Praėjus penkių dienų laikotarpiui reikia užpildyti prašymą dėl leidimo dirbti išdavimo arba sprendimo dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.

Darbo rinkos testas apsunkina užsieniečio įsidarbinimą, tačiau neteikia jokios naudos. Ypač žinant, kad darbdaviai yra linkę pirmiausia įdarbinti vietinius gyventojus, o šio įrankio beprasmiškumą pripažįsta ir išorės ekspertai, ir su sistema dirbantys tarnautojai.

Tačiau kiekvienu užsieniečio įdarbinimo atveju Užimtumo tarnyba turi vykdyti darbo rinkos testą, stebėti ar nėra tinkamo darbuotojo ir išduoti leidimą. Net jei ir siekiama įdarbinti kelis darbuotojus tokia pačiai profesijai, arba, savaitę po to, kai vienas darbo rinkos testas, pavyzdžiui, konditeriui jau buvo įvykdytas ir įsitikinta, kad vietinė rinka nepatenkina paklausos šiam darbui, kiekvienu atveju darbo rinkos testas turi būti vykdomas iš naujo.

Migracijos sistemoje buvo ieškoma galimybės išvengti šio beprasmio,  procedūras prailginančio proceso. Buvo sukurti Užimtumo tarnybos sudaromas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis (trūkstamų profesijų), ir  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudaromas Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje (trūkstamų aukštos kvalifikacijos profesijų) sąrašas. Šiuose sąrašuose esančioms profesijoms netaikomas reikalavimas vykdyti darbo rinkos testo ir gauti leidimą dirbti, nes įtrauktos į sąrašą profesijos turi atspindėti, kokių darbuotojų stygius jaučiamas darbo rinkoje.

Vis dėl to sąrašai yra sudaromi, remiantis praėjusių metų duomenimis ir prognozėmis, o rinka yra nuolat besikeičianti (tai ypač ryškiai pasijautė per paskutinį pusmetį). Tad sąrašai niekaip negali atspindėti tikrų rinkos poreikių. Vien informacinių technologijų  sektoriuje dabar jau egzistuoja daugybė profesijų ir kas minutė atsiranda naujų, apie kurias daugumai žmonių, įskaitant sąrašo sudarinėtojus, net neteko girdėti.

Nuo rugpjūčio aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams nebebus taikomas darbo rinkos testas. Kartu yra atsisakoma ir realių poreikių neatspindinčio sąrašo. Šiuo palengvinimu yra sudaromos palankesnės sąlygos įdarbinti aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoją ir savalaikiai reaguoti į rinkos pokyčius. Tačiau kitiems darbuotojams darbo rinkos testas ir planinę ekonomiką primenantis trūkstamų profesijų sąrašas galioti lieka ir toliau. Pati valdžia savo sprendimuose pripažino, kad rinkoje jaučiamas stygius tiek aukštos, tiek vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojų, tad procedūrų palengvinimas tik aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams yra nepakankamas ir nenuoseklus.

Netrikdyti pusiausvyros

Du sąrašai, turėję padėti darbo rinkoje užtikrinti balansą, nuo rugpjūčio mėnesio nustoja galioti. Darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą jie turėjo palengvinti, bet galiausiai tik apsunkino bendros sistemos skaidrumą ir efektyvumą. Jų ir kitų, taip pat galioti nustojančių migracijos ribojimų, panaikinimas reikšmingas žingsnis link paprastesnės ir skaidresnės migracijos sistemos.

Tačiau jį žengus, nereikėtų sustoti. Svarbu perduoti užsieniečio atitikimo siūlomam darbui vertinimą darbdaviui visa apimtimi, išlaisvinti Užimtumo tarnybą išimtinių funkcijų vykdymui, atsisakant darbo rinkos testo visais užsieniečio įdarbinimo atvejais. Rinkos poreikiai nuolat keičiasi, atsakyti į tuos poreikius savalaikiai galima tik tuomet, kai santykis tarp darbdavio ir darbuotojo nėra tvarkomas centralizuotos sistemos, o rinkos veikimas nėra suvaržytas.