R.Vainienė: „Minimalios mėnesio algos didinimas nereikalingas ir netgi žalingas darbuotojams“

Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo kitų metų liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 800 iki 850 litų. Tai reikštų, kad minimaliai uždirbančių žmonių kišenę realiai papildytų 37 litai.

Ar tai reiškia, kad A.Kubiliaus Vyriausybė pradeda rinkimų kampaniją? Apie minimalios algos didinimo padarinius – pokalbis su Laisvosios rinkos instituto prezidente Rūta Vainiene.

– Kaip vertinate Vyriausybės ketinimus didinti MMA?

– Tas padidinimas 50 litų – menkas, tad nekels, kaip būgštavome, rimto pavojaus smulkiajam verslui. Vyriausybės pasirinktas MMA didinimas neturės jokio esminio poveikio nei darbdaviams, nei darbuotojams. Toks didinimas dar beprasmiškesnis.

Prie MMA pridedami 37 litai žmonių padėties irgi nepalengvins. Šio sumanymo efektas gali būti net priešingas – gali būti, kad kai kurie darbdaviai atsisakys didinti atlyginimą savo darbuotojams didesne suma, nes juos jau bus lyg ir padidinusi valdžia.

Todėl, ekonominiu požiūriu, MMA didinimas nereikalingas ir netgi žalingas darbuotojams. Siūlyčiau valdžiai eksperimentą – pusmetį visai atsisakyti reguliuoti MMA. Esu įsitikinusi, kad mažiausios algos lygis nesmuktų, greičiau net sumažėtų ją gaunančių žmonių skaičius.

– Kodėl Vyriausybė vis dėlto nusprendė didinti MMA?

– Gal dėl kompetencijos stokos, gal naiviai tikėdamasi, kad taip prieš Seimo rinkimus pavyks įsiteikti profesinėms sąjungoms.

– Bet profesinės sąjungos menką algos didinimą vadina pasityčiojimu.

– Tai tik patvirtina, kad Vyriausybė jau prašovė. Gal ji norėjo atsiliepti ir į prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimus, kad jau būtų galima atsargiai didinti MMA? Tad Vyriausybė ir nusprendė didinti atsargiai – vos 50 litų, imituodama, kad gerina socialinę padėtį.

Prieš Seimo rinkimus politikams tokie žaidimai įprasti. Kitaip sakant, sugalvota, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.

– Tačiau ar valdančiajai daugumai prieš Seimo rinkimus nebūtų patogiau didinti MMA, pavyzdžiui, 100 litų?

– Tuomet tikrai jau gali būti skaudžių padarinių – padidėtų nedarbas, ypač tarp nekvalifikuotų ir mažą patirtį turinčių asmenų. Todėl gerai, kad Vyriausybė tai supranta ir nesutinka tiek didinti minimalios algos.

– Vis dėlto stambusis verslas siūlo MMA didinti bent 100 litų, kartu didinant neapmokestinamąsias pajamas. Kodėl verslininkai nebijo bankroto?

– Manau, tai verslininkų derybinis žingsnis. Didelėms įmonėms MMA didinimas 100 litų neturėtų įtakos, nes jose darbuotojai uždirba daugiau.

Darbdaviai, padarę tokį jiems nieko nekainuojantį reveransą, galbūt tikisi, kad bus lengviau kalbėtis su profesinėmis sąjungomis, kai Trišalė taryba svarstys jiems svarbias problemas.

Be to, kai kurios asociacijos siūlo rūpintis darbuotojais ne tik keliant MMA, bet ir didinant neapmokestinamąsias pajamas. Dėl to padidėtų visų darbuotojų realiosios pajamos, o tada darbdaviams galėtų sumažėti spaudimas didinti algas.

– Bet gal ir smulkiajam verslui MMA didinimas nekels bankroto pavojaus, jei bus nuspręsta leisti iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms mokėti 800 litų algas?

– Toks siūlymas rodo, kad Vyriausybė pati supranta, kaip sunku smulkiajam verslui.

Tačiau ši išlyga padėties nepakeistų. Ją taikančios įmonės susidurtų su darbuotojų nepasitenkinimu, nes atrodytų, jog jie prastesni už kitus. Žmonės būtų supriešinti.

Šioms įmonėms, net ir išlaikius dabartinio lygio MMA, kiltų grėsmė būti išstumtoms iš rinkos dėl suprastėjusios jų reputacijos, darbuotojų pasipiktinimo, nors jos algų nedidina ne iš piktos valios, o dėl ribotų finansinių galimybių.

– Profesinių sąjungų veikėjai pareiškė, kad toks verslas, kuris neįstengia net ir 100 litų padidinti MMA, geriau bankrutuotų. Gal tai padidintų verslo efektyvumą?

– Profesinių sąjungų vadai negalvoja apie bedarbius. Bedarbių profesinių sąjungų juk nėra. Tačiau kaimuose ir miesteliuose neretai verslas nepajėgus mokėti aukštesnio nei MMA atlygio.

Kitas pasirinkimas būtų tik nedarbas arba emigracija. Valstybė priversta šiems žmonėms mokėti pašalpas. Gal tuomet profesinės sąjungos sutiktų mokėti ir pašalpas darbą tokiose įmonėse praradusiems žmonėms?