Tyrimų bendrovė „RAIT“ ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas vykdo bendrą projektą, kurio siekis išsiaiškinti, ką gyventojai mano įvairiais ekonominės politikos klausimais. Liepos mėnesį atliktoje reprezentatyvioje apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti, kiek valandų per savaitę žmonės sutiktų dirbti už tam tikrą atlyginimą. Tam, kad užsidirbtų norimą atlyginimą žmonės sutiktų dirbti viršvalandžius, o už šiuo metu mokamą vidutinį atlyginimą sutiktų dirbti apie 30 valandų per savaitę.
Darbo kodekso reikalavimas, numatantis, kad šalyje įprastai galima dirbti 40 val. per savaitę, netenkina norinčių užsidirbti žmonių. Tyrimo duomenimis, žmonės 40 valandų per savaitę sutiktų dirbi už 3360 lt., tačiau jei atlyginimas būtų keliamas, jie sutiktų dirbti ir ilgiau. Už šiuo metu Statistikos departamento nurodomą vidutinį darbo atlyginimą žmonės sutiktų dirbti vos daugiau nei 30 val. per savaitę.
Pasak LLRI vyresniojo eksperto Giedriaus Kadziausko, tyrimo duomenys rodo, kad žmonės žino, kiek norėtų uždirbti ir tai sumai pasiekti jie dirbtų viršvalandžius. Taip pat tyrime atsiskleidė ženklus gyventojų pageidaujamos sumos ir realiai mokamo atlyginimo skirtumas.
„Darbuotojai už darbą vienu etatu gauna vidutiniškai dvigubai mažiau nei tai, už kiek sakosi, jog sutiktų dirbti. Šis neatitikimas ryškus, bet jį galima aiškinti tuo, kad reikšdami nuomonę, kiek sutiktų dirbti už tam tikrą atlyginimą, žmonės labiau linkę išreikšti ne rinkoje susidariusią situaciją, o jų lūkesčius ar norą. Gyventojų nuomonė atspindi darbo jėgos pasiūlos kainą, o rinkoje galutinė kaina atsiranda tik įvertinus darbo jėgos paklausą iš įmonių pusės“, – tyrimo duomenis komentuoja G. Kadziauskas.
Tyrimų bendrovės „RAIT“ valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės teigimu, tyrimo duomenimis, respondentų atsakymai dėl pageidaujamo užmokesčio ir darbo valandų skyrėsi priklausomai nuo jų dabar gaunamų pajamų.
„Daugiau už tą patį užmokestį yra linkę dirbti žmonės, kurių pajamos vienam šeimos nariui mažiausios, t.y. iki 500 lt. Jie dirbtų vidutiniškai 3 valandomis daugiau už bendrą vidurkį. Mažiau už tą patį atlyginimą sutinka dirbti žmonės, kurių pajamos vienam šeimos nariui didžiausios, t.y. nuo 1501 lt. Jie dirbtų vidutiniškai 3,3 valandos mažiau už vidurkį,“ – sakė I.Nausėdienė.
Pagal respondentų atsakymus gaudami vidutinį neto darbo užmokestį (2008 m. I ketv. – 1650,6 lt.) žmonės sutiktų dirbti 30,18 valandas. Tai rodo, jog darbuotojai linkę nedirbti viršvalandžių už mažą, jų nepatenkinantį atlyginimą. Už mažą atlyginimą žmonės nori dirbti trumpai, kuo mažesnis atlyginimas, tuo mažesnė tikimybė, kad jie imtųsi dirbti papildomas valandas.
„Tyrime atsiskleidęs viršvalandžių apmokestinimo suvokimas, tai iliustracija, kad žmonių nereikia saugoti nuo persidirbimo, nes jie patys sugeba įvertinti, kiek verta jų papildoma darbo valanda. Viršvalandžiai yra kainos klausimas: kiekvienas iš respondentų, įskaitant tuos, kurie gauna mažas pajamas, sutiktų dirbti viršvalandžius, jei jiems už juos būtų tinkamai atlyginta“, – sako G. Kadziauskas.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63,
El.p.: Laura@lrinka.lt,
www.lrinka.lt, www.blogas.lt/LLRI
Inga NAUSĖDIENĖ
UAB „RAIT“, Rinkos analizės ir tyrimų grupės valdybos pirmininkė
Tel. 85 269 1247
El.p.: inga.nausediene@rait.lt
www.rait.lt
