Šiandien LR Seime nagrinėjamas Darbo kodekso pakeitimo projektas, kuriuo, greta kitų nuostatų, būtų nustatytas papildomas kompensavimas už nedarbą švenčių dienomis. Seimo nario A.Syso pasiūlyta nuostata įpareigoja įmones, įstaigas ir organizacijas mokėti darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už valstybės nustatytas švenčių dienas, kuriomis dirbti įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms draudžiama.
LLRI teigimu, Seimas, dovanodamas per metus 5-6 papildomas švenčių dienas, apribojo teisę dirbti, todėl dabar siūlo kompensuoti darbuotojams, kurių darbo laikas ir pagal jį skaičiuojamas atlyginimas dėl to buvo apribotas. Toks siūlymas supriešina darbuotojus gaunančius nuolatinę algą ir algą pagal dirbtas valandas, kainuoja įmonėms bei valstybės biudžetui, be to prieštarauja sveikam protui, jog atlygis mokamas už darbą, o ne už šventes.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Giedriaus KADZIAUSKO, istorija prasidėjo nuo Seimo dosnumo dalinant šventines dienas. Šiandieniniu pakeitimu stengiamasi sumažinti neigiamas ankstesnio Seimo sprendimo pasekmes, kuomet buvo nuspręsta kompensuoti darbuotojams su savaitgaliais sutampančias valstybės švenčių dienas. Taip galimybė dirbti apribojama papildomai 5-6 dienas per metus. Buvo siekiama užtikrinti, kad darbuotojai „neprarastų“ poilsio dienų, tačiau susizgribta, jog nedirbdami darbuotojai praranda ir pajamas. Ekonomistų argumentai, kad papildomos šventinės dienos gali mažinti darbuotojų atlyginimą, neprisidėti prie ekonomikos augimo, mažinti biudžeto surinkimą nebuvo išgirsti.
Seimas nepagrįstai išskiria darbuotojus gaunančius mėnesinę algą ir algą pagal išdirbtas valandas. Švenčių dienos sumažina sukuriamų gėrybių, todėl mažina prielaidas atlyginimams augti. Pasiūlymas remiasi klaidinga nuostata, jog atlyginimai sumažėja tik tiems, kurie jį gauna pagal išdirbtas valandas, o tiems, kurie gauna mėnesinę algą, ne. Tokia prielaida klaidinga, nes net ir gaunantys pareiginę algą švenčių dienomis nedirba ir nekuria vertės, verslai neparduoda prekių ir paslaugų, negauna pajamų. Tai galiausiai lemia mažėjančias galimybes samdyti darbuotojus ar didinti atlyginimus. Tiems, kurių atlyginimas nustatomas pagal dirbtas valandas, jis sumažėja matomai ir Seimas imasi spręsti tik šią matomą problemos pusę.
„Siūlymas kompensuoti už tai, kad neleidžiama dirbti dienomis, kada yra perkeliamos su savaitgalio dienomis sutampančios šventės, absurdiškas. Valstybė pripažįsta, kad Seimas, dovanodamas per metus 5-6 papildomas švenčių dienas, apribojo teisę dirbti, todėl dabar siūlo darbuotojams kompensacijas. Galbūt Seimas turėtų imtis svarstyti kompensuoti ir už kitus apribojimus dirbti ir užsidirbti – Darbo kodeksas leidžia dirbti 40 valandų per savaitę, o išimtinais atvejais iki 48, kodėl tiems, kurie negali išimtimi pasinaudoti nėra už tai kompensuojama?“, – sako LLRI vyresnysis ekspertas.
Seimo sprendimas už nedarbą švenčių dienomis darbuotojams mokėti vidutinį atlyginimą kainuos ir valstybės biudžetui ir įmonėms. Už 13 švenčių dienų šiais metais vidutinį atlyginimą gaunančiam darbuotojui darbdavys turėtų išmokėti apie 1000 litų, dar 700 litų reiktų pakloti valstybės ir Sodros biudžetams. Kompensavimui skirtos biudžeto lėšos turės būti nukreiptos nuo kitų reikmių, kurioms šiandien nerandama lėšų. Paprastai įpareigojimai didinti atlyginimus darbuotojams siekia mažinti įmonių pelną, tačiau įmonės bus priverstos nukreipti lėšas nuo investicijų į plėtrą ir darbuotojus, įmonės praras galimybę didinti atlyginimus tiems darbuotojams, kurie reikalingiausi įmonei.
„Įpareigojimas mokėti vidutinį darbo užmokestį už nedarbą per šventes ne tik atneša nepagrįstų išlaidų, bet ir prieštarauja sveiko proto suvokimui, jog darbo užmokestis mokamas už darbą“, – sako G. KADZIAUSKAS.
Svarstant šį Darbo kodekso pakeitimą nebuvo vertintos būsima įtaka ir išlaidos verslui, įstatymo projekto aiškinamasis raštas nepateikia informacijos, kiek dėl atsiradusių įsipareigojimų papildomų lėšų reikės valstybės biudžetui. Deja, ši pataisa tampa dar vienu neatsakingo įstatymų keitimo pavyzdžiu, kai ignoruojamos didėjančios įmonių ir valstybės biudžeto išlaidos, neatsižvelgiama į ekonominius argumentus.
Kontaktinis asmuo:
Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63, El.p. Laura@lrinka.lt
