Lapkričio 24 d. laidoje „Ekonomika šiandien“ apie valstybės valdomų įmonių pertvarką kalbėjosi buvęs susisiekimo viceministras, Vilniaus šilumos tinklų strategijos ir vystymo departamento vadovas Paulius Martinkus ir buvęs parodų ir kongresų centro „Litexpo“ valdybos pirmininkas, „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Visą laidos įrašą galite rasti šioje nuorodoje.
Rubrikoje „Stebime valdžią“ buvo aptarti pasiūlymai mažinti biurokratiją statybų sektoriuje, keisti nuomojamos žemės apmokestinimo tvarką, sprendimai dėl vartotojus neva klaidinančių prekės ženklų.
Nuomojamos žemės apmokestinimo tvarka
Seimas pritarė Laisvės frakcijos pasiūlymui išbraukti iš savo darbotvarkės naują nuomojamos valstybinės žemės apmokestinimo tvarką. Pagal siūlytą įstatymą nuomininkai būtų turėję pareigą mokėti papildomą atlyginimą valstybei siekiant pasinaudoti teise statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus pastatus valstybinės žemės sklype. Priklausomai nuo užstatyto žemės ploto ir (arba) didinamo pastato ploto nuomininkams būtų priklausę mokėti tam tikrą sumą, kuri būtų ne didesnė negu 75 proc. žemės rinkos vertės. Sveikiname sprendimą išbraukti tokio mokesčio svarstymą iš darbotvarkės, nes įstatymo projektas buvo parengtas nekokybiškai, o jo taikymas būtų mažinęs investicijas miestuose bei neatitikęs žaliojo kurso.
Projekto derinimo metu buvo įvairių pasiūlymų, kokią maksimalią sumą nuo žemės rinkos vertės turėtų mokėti nuomininkai. Pagal originalią Projekto versiją, nuomininkams galėjo tekti sumokėti net 105 proc., pagal Vyriausybės pateiktą pasiūlymą – iki 75 proc. žemės rinkos vertės. Be to, vasaros pradžioje buvo pateiktas pasiūlymas numatyti maksimalią 50 proc. žemės rinkos vertės ribą, tačiau už projektą atsakingas Seimo komitetas be jokių argumentų atmetė tokį pasiūlymą.
Tokie reguliavimo pasiūlymai buvo teikiami nesilaikant teisėkūros reikalavimų ir principų. Nei Projekto iniciatorių, nei Vyriausybės siūlomi atlyginimo valstybei dydžiai nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, taip pat nebuvo atliktas reguliavimo poveikio vertinimas. Dėl to naujo reguliavimo taikymo padariniai būtų sunkiai prognozuojami, o Projekto taikymas gali pasirodyti neefektyvus, o gal net ir žalingas, taip nepasiekiant reguliavimo tikslų didinti valstybinės žemės panaudojimo racionalumą.
Be to, tokio mokesčio siūlymas indikuoja, kad toli gražu ne visos ministerijos ir Seimo komitetai supranta žaliąjį kursą. Didinamas miestų užstatymas – tai viena iš priemonių siekti aplinkosauginių tikslų, nes žmonėms rečiau reikėtų vykti automobiliu į darbą ir laisvalaikio praleidimo vietas. Priėmus projektą miestų užstatymo tankis nedidėtų, o apgriuvę ar nebaigti statyti sandėliai ir gamybiniai pastatai, kuriuos matome didmiesčių miesto centruose, taip ir liktų stovėti, nes nuomininkams būtų per brangu statybas tęsti dėl žemės kainos. Didžioji dalis statybų persikeltų į miesto paribius, kur žemės rinkos vertė mažesnė. Ten vis dygtų nauji gamybiniai pastatai ir daugiabučiai, todėl didėtų poreikis keliauti automobiliu į miestą. Visa tai buvo tikslinga vertinti projekto derinimo metu. Todėl sveikiname Seimo narių apsisprendimą prioritetą teikti investicijoms į miestus, o ne naujų mokesčių priėmimui.
Nekokybiškos teisėkūros iliustracija
Seime užregistruotas pasiūlymas neleisti registruoti prekių ženklų, jeigu jie gali klaidinti vartotoją dėl produkto ypatybių, pobūdžio, savybių, sudėties, gamybos ar ruošimo būdo. Šis pasiūlymas – nekokybiškos teisėkūros iliustracija. Visų pirma, teisėkūros principai įpareigoja ieškoti alternatyvų problemai spręsti, o iš galimų sprendimų pasirinkti tą , kuris sukeltų mažiausią naštą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Lietuvos teisėtyrininkai visų pirma skatina svarstyti alternatyvą išvis nekeisti reguliavimo ir ieškoti sprendimų esamos teisinės bazės rėmuose. Minėto projekto iniciatorius nesvarsto alternatyvų ir iškart siūlo problemą spręsti pačiu aukščiausiu – įstatymo – lygmeniu. Tačiau numačius absoliutų draudimą registruoti tam tikrus prekių ženklus našta visuomenei – akivaizdi. Be to, ir pats projekto iniciatorius pabrėžia, kad visuomenę klaidinantys prekių ženklai dažniausiai yra užregistruojami, nes nėra tinkamai patikrinti visi teisės aktuose jiems keliami reikalavimai. Taigi vien šiuo pagrindu naujas įstatymas yra beprasmis, nes jau dabar yra numatytos priemonės, tačiau jų nėra laikomasi.
Abejonių kelia ir paties pasiūlymo turinys. Siekiant neva apsaugoti vartotojus siūloma prekės ženklą prilyginti konkretaus produkto aprašymui, tačiau tai neatitinka prekės ženklo esmės. Įmonės prekės ženklas yra vienas iš jos rinkodaros ir reklamos elementų, kuris dažnai gali būti net ir nesusijęs su konkrečiai parduodamais gaminiais. Todėl prekės ženklui kelti tokius pat reikalavimus kaip ir informacijai apie konkretų produktą yra nelogiška ir nepagrįsta. Numačius tokį apribojimą kūrybiškumui ir perkeltinei prasmei liktų itin mažai vietos.
Be to, projektas teikiamas neįvertinus jo padarinių. Tai nėra išimtis – Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktas virš 200 teisės aktų projektų lydimųjų dokumentų tyrimas rodo, kad pusė įstatymų priimama tik formaliai įvertinus jų poveikį, taigi realiai nežinant jų pasekmių. Todėl projekto rengėjo optimizmą, kad šis projektas tik spręs problemas, o naujų nesukurs, vertėtų priimti kritiškai.
Pasiūlymai, mažinantys biurokratiją statybų sektoriuje
Seime šią savaitę svarstomi Statybos įstatymo pakeitimai. Siekiant optimizuoti statybos valstybinę priežiūrą, dalį statybos priežiūros funkcijų, pavyzdžiui statybos užbaigimo procedūrą, planuojama perduoti rinkoje veikiantiems ekspertizės rangovams. Taip pat patikslinti jų bei statytojo pareigas bei atsakomybę, draudimo tvarką, nustatyti sankcijas už savavališką statybą, pakeisti nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarką.
Priėmus Įstatymų projektų pakeitimus, būtų panaikinti esantys prieštaravimai tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vykdomų statybos valstybinės priežiūros funkcijų, o taip pat įgyvendintas vienas iš teisėkūros principų – sistemiškumas, reiškiantis, kad teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios statinių statybos užbaigimą ir valstybinę statybos priežiūrą, būtų nuoseklios.
Sveikindami šį žingsnį, tikimės, kad priėmus pakeitimus, biurokratija statybų sektoriuje sumažės, dokumentų derinimo procesai sutrumpės ir taps aiškesni, o dėl to sumažės ir verslui tenkanti administracinė našta.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
