Darbdaviai teigia, kad jiems sunku rasti darbuotojų, nors bedarbystė – vis dar aktuali problema. Turimos kvalifikacijos neatitinka darbdavių poreikių, o perkvalifikavimo sistema stringa. Kokių darbuotojų trūksta, o kokių – per daug? Ar švietimo sistema pasiruoši darbo rinkos pokyčiams?
Diskutuoja „Investuok Lietuvoje“ Regionų grupės vadovė Živilė Kazlauskaitė, Vyriausybės strateginės analizės centro studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Taip pat laidoje tradicinė rubrika „Stebime valdžią“. Trumpai apie tai – ką svarbaus šią savaitę siūlo valdžia.
Nepritariame
Valdžia toliau vieną po kito teikia sprendimus, mažinančius konkurenciją. Šįsyk įstatymo projektu siūloma savivaldybėms leisti sudaryti vidaus sandorius ir koncesijų atveju. Iki šiol tokios praktikos nebuvo.
Neseniai savivaldybės, prisidengdamos savivaldos laisve, išsikovojo teisę be konkurso, t. y. apeinant viešųjų pirkimų procedūras, pirkti paslaugas iš savo įsteigtų įmonių. Pavyzdžiui, tokias kaip šilumos ir vandens tiekimas, baseino administravimas.
Pagal naują siūlymą, savivaldybių įmonės, sudariusios koncesijos sutartis su savivaldybėmis, įgytų teisę ne tik teikti paslaugas ir gauti pajamas iš šios veiklos, bet ir gauti atlygį iš savivaldybės už prisiimtą riziką. Tai įteisintų finansinį savivaldybių valdomų įmonių rėmimą iš savivaldybių biudžetų, tai yra iš mokesčių mokėtojų. Savivaldybių korupcijos rizikų kontekste, leidimas netaikant koncesijų įstatymo nuostatų, sudaryti koncesijos sutartis su savomis įmonėmis situacijos nepagerintų. Veikiau priešingai – vartotojų poreikiai būtų tenkinami prasčiau. Sukurtų tik dar daugiau rizikos neskaidriems ir mokesčių mokėtojams brangiai kainuojantiems sandoriams.
Koncesija turi būti skirta viešojo ir privataus verslo bendradarbiavimui, kai valdžia pasitelkia privatų verslą teikiant viešąsias paslaugas, o privatus verslas priimdamas riziką dalyvauja teikiant viešąsias paslaugas. Kai valdžia perka iš savo įmonės, koncesijos sutartis praranda prasmę.
Nepritariame
Sveikatos apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo nustato privalomas licencijas visiems sveikatos priežiūros specialistams, kuriems iki šiol šios prievolės nebuvo. Tai apima: kineziterapiautus, ergoterapiautus, masažuotojus, dietologus, medicinos psichologus, ir panašiai. Dar daugiau – numatomas dvigubo licencijavimo principas, tai yra, licencija privaloma ne tik asmeniui, bet ir įstaigai, kurioje jis dirba. Projektas nustato, kad verstis šiomis veiklomis specialistas gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Deja, Sveikatos apsaugos ministerija, demonstratyviai neatsižvelgia į kitų institucijų, tokių kaip Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų esmines pastabas, dėl perteklinių reguliavimų naštos ir ūkinės veiklos laisvės ribojimo.
Štai tarp reikalavimų numatoma, kad didžioji dalis šių specialistų, įskaitant masažistus, turės mokėti valstybinę kalbą, o kvalifikaciją kels ministerijos nustatyta tvarka. Kyla rizika, kad licencijų išdavimas, sustabdymas ir panaikinimas gali būti naudojami, kaip bausmė Tai niekaip nepagerins paslaugų kokybės, nebent formalią, ministerijos raštais apibrėžtą – o ne pacientų reikalaujamą. Kainos neišvengiamai augs, mažės paslaugų įvairovė ir prieinamumas. Didės paskatos verstis nelegalia analogiška veikla. Specialistai su patirtimi ir išsilavinimu gali atsidurs vienoje gretoje su šešėlinės rinkos apsimetėliais.
Pritariame
Vyriausybė ėmėsi veiksmų gerinti teisėkūros kokybę.
Rengiant naujus teisės aktus yra privaloma atlikti reguliavimo poveikio vertinimą, tačiau, deja, ekspertai pastebi, kad į šį reikalavimą įstatymų rengėjai žiūri vis atsainiau. Be to teisės aktai kepami ypač intensyviai, dėl to kenčia jų kokybė – o prisitaikyti prie jų žmonėms reikia.
Vyriausybė siekia, kad teisinio reguliavimo poveikio vertinimą teikiant pagalbą ir konsultuojant teiktų Strateginės analizės centras. Taip pat praplėstas sąrašas kriterijų, pagal kuriuos atrenkami svarbesni teisės aktų projektai, kurių būtinumas turėtų būti plačiau pristatomas priimantiems sprendimus.
Įstatymų kepėjai turės užpildyti ir papildomą formą, kurioje būtų detaliau pagrindžiamas jų siūlomas projektas. Tikimės, kad tai bent sumažins teisėkūros mastą ir tempą, didins kokybę.
Svarbu, kaip šių reikalavimų bus laikomasi ir kaip tai bus kontroliuojama. Tiesa, yra rizika, kad į tai įstatymų leidėjai žiūrės pro pirštus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto mokesčių srities įstatymų analizė parodė, kad į poveikio vertinimą politikai linkę numoti ranka – didelės dalies jų poveikis nebuvo vertintas. O šis reikalavimas yra ypatingai svarbus tiek Lietuvos ekonomikai, tiek politikai.
Pritariame
Siūloma dar viena naujovė: privalomas atlikti proporcingumo vertinimas svarstant profesijų ribojimus. Puiki iniciatyva. Siūloma, kad keičiant profesijų ribojimus, tokius kaip – licencijas, leidimus, kvalifikacinius reikalavimus būtų privaloma vertinti reguliavimo proporcingumą – tai yra atsižvelgti į visas galimas pasekmes. Pavyzdžiui, kokią administracinę naštą tai sukurs, ar nedidins šešėlio ir panašiai.
Taip būtų sukurtas naujas svertas vertinti siūlomus profesijų ribojimus; gali gerinti teisėkūros kokybę, mažinti jos mastus ir tempus.
Siūlytume plėsti iniciatyvą, įteisinti privalomą proporcingumo vertinimą svarstant visus teisės aktus. Proporcingumas svarbus priimant bet kokį įstatymą, jis leidžia patikrinti jo pasekmes.
Pritariame
Finansų ministerija siūlo, kad visi, kurie mokosi ar studijuoja, galėtų susimažinti mokėtiną pajamų mokestį. Iš metinių pajamų galėtų būti atskaitomos patirtos išlaidos už profesinį, už tęstinį mokymą ar studijas. Taip pat už bet kurias doktorantūros ar meno aspirantūros studijas. Taip siekiama skatinti gyventojus nuolatos mokytis.
Tai tikrai sveikintina iniciatyva. Dabar mokesčius galima sumažinti už pirmąsias studijas. Bet tai nesuteikia galimybių pasinaudoti šia taisykle, tiems kurie nori savarankiškai tobulinti savo kvalifikaciją ar įgyti naują. Mokymosi visą gyvenimą poreikis vis didėja ir dėl besikeičiančios darbo rinkos, vis vėlesnio pensinio amžiaus. Persikvalifikavimas – ir galimybė pereiti į perspektyvesnę sritį, ar pradėti verslą.
Tai daug geresnis sprendimas nei tiesioginis mokymo įstaigų ar perkvalifikavimo mechanizmų finansavimas, kurių efektyvumas ir taiklumas kelia daug klausimų. Patirdami mokymosi išlaidas, net jei dalį lėšų susigrąžins. žmonės atsakingiau rinksis tiek mokymosi kryptį, tiek mokymo įstaigą. Tai šių įstaigų motyvaciją siūlyti kokybę.
Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
Laidą veda Asta Narmontė.
